Ir kaimo jaunimas nori pažinti pasaulio kultūras

Dijarbakyro mieste

Pastaraisiais metais Musninkuose dažni svečiai iš Turkijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos. Musninkų jaunimas dalyvauja tarptautiniuose jaunimo mainų projektuose – organizuoja susitikimus ne tik Lietuvoje, jau porą kartų svečiavosi ir Turkijoje, Dijarbakyro mieste. Šios įdomios veiklos organizatorė – Živilė Jankauskaitė, dirbanti Baltic Turkish Culture Academy asociacijoje (Balturka). Ji yra projektų vadovė, atsakinga tiek už vietinius, tiek už tarptautinius jaunimo ir suaugusiųjų projektus.

– Kodėl savo veiklai pasirinkote būtent Musninkus?

– Esu kilusi iš Musninkų, 2004 metais baigiau Musninkų vidurinę mokyklą, todėl labai norėjosi gimtojo miestelio bendruomenę artimiau supažindinti su skirtingomis Europos kultūromis.  Kartu su bendruomenės pirmininke Jadvyga Kieliene pamanėme, kad Europos savanorių tarnybos projektai gali būti labai tinkami ir įdomūs. Musninkai man visada išliks labai artimi ir brangūs.

Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė

– Jūsų akiratyje darbas tik su jaunimu…

– Dar kai mokiausi mokykloje Musninkuose, trūkdavo renginių jaunimui, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms. Labai pykau ir priekaištaudavau mamai (kuri yra seniūnė), kodėl veiklą organizuojate tik senjorams, o jaunimui beveik nieko… Štai tada ir pažadėjau sau,  jog kai užaugsiu, būtinai Musninkuose organizuosiu veiklas tik jaunimui… Be to, grįžusi iš užsienio, pradėjau dirbti Vilniuje ir po kurio laiko supratau, kad sostinėje yra labai daug įvairių veiklų jaunimui, o kaimiškose vietovėse jų yra žymiai mažiau. Pamaniau, kad ir kaimo jaunimas nori pažinti skirtingas kultūras, kalbas, tradicijas ir žaidimus, galiausiai – pamatyti „gyvą“ užsienietį.

Turkiški šokiai universitete

– Jūsų studijos buvo susijusios su dabartine veikla?

– Kadangi labai patinka keliauti ir pažinti kitas kultūras, dalyvauju įvairiuose projektuose užsienyje, vykstu į pažintines – poilsines keliones, manau, kad studijos buvo man labai naudingos. Baigiau Vilniaus pedagoginio universiteto geografijos specialybę (bakalauro laipsnį). Pasirinkau šias studijas, nes norėjau studijuoti kažką apčiuopiamo, ką galima pamatyti, paliesti, patirti… Praktikos metu kartu su vadovu keliavome po Lenkiją, Slovakiją, Slovėniją, Čekiją, Vengriją ir Kroatiją, atlikome įvairius gamtinius tyrimus, pažinome augaliją, dirvožemius, uolienas, kopėme į Triglavo viršūnę.

– Minėjote, jog kažkiek laiko gyvenote užsienyje? Papasakokite apie savanorystę.

– Iškart po studijų išvykau savanoriauti į Turkiją, Ankaros miestą, kur mano gyvenimas šiek tiek susijaukė, – supratau, kad noriu veikti kažką daugiau, nei būti tik geografijos mokytoja. Mane sudomino paslaptinga turkų kultūra, kalba, tradicijos, gyvenimo būdas – juk prieš tai apie Turkiją buvau girdėjusi tik iš žiniasklaidos, kurioje ji dėl terorizmo grėsmės buvo pristatoma ne itin gerai. Savanoriaujant praleisti vieneri metai prabėgo labai greitai, ir po to nesinorėjo išvykti iš Turkijos, todėl nusprendžiau ten pasiieškoti kitos veiklos, pavyzdžiui, mokyti turkiukus anglų kalbos. Radau darbą Turkijos rytuose Dijarbakyro miesto vaikų darželyje ir pradinėje mokykloje. Mokyti buvo labai sunku, turkų vaikai labai aktyvūs, kartais „lipdavo man ant galvos“. Dijarbakyro miestas visai kitoks nei Ankara, jis konservatyvesnis, tradiciškesnis. Iš pradžių buvo labai smagu, bet vėliau pradėjau jausti visuomenės žvilgsnius ir šiokį tokį spaudimą dėl savo elgsenos, aprangos, išvaizdos… Šiame mieste taip pat ieškojau savanoriavimo galimybių ir visai netikėtai atradau vieną „Youth and change“ asociaciją bei labai nuoširdų, patikimą ir komunikabilų jos prezidentą Umut Suvari su kuriuo artimai bendradarbiaujame ir dabar (dabartiniai savanoriai Musninkuose Cengiz ir Turgut yra būtent iš šios organizacijos).

Užgavėnių pristatymas užsieniečiams

– Papasakokite plačiau apie Musninkų jaunimui skirtą veiklą.

– Neseniai vykusi „Kultūrinė puodynė“ yra mano antrasis jaunimo mainų projektas, kurį koordinuoju Lietuvoje. Projekto metu buvau atsakinga už viską – technines projekto puses (dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, pažintiniai vizitai ir pan.) bei įvairias veiklas, kurias organizavome kartu su Lietuvių komandos grupės lydere Vaida Rokaite.

Pirmasis Musninkų jaunimo mainų projektas vyko 2015 metais, kada iš Turkijos atvyko pirmieji savanoriai. Žinoma, visiems buvo nedrąsu – tiek užsieniečiams, tiek vietos jaunimui, – pirmiausiai kalbos barjeras, tada kultūriniai, išvaizdos skirtumai ir t.t. Dabar bendruomenėje savanoriauja du kurdai Cengiz ir Turgut, kurie dirba vaikų dienos centruose, padeda organizuoti renginius bendruomenei, pristato savo kultūrą. Netrukus planuojame Širvintų rajono gyventojams pasiūlyti turkų kalbos ir kultūros užsiėmimus, kurie bus visiškai nemokami. Jų metu visi norintieji galės išmokti turkiškų žodžių, kurie tikrai pravers atostogaujant Turkijos kurortuose. Užsiėmimai vyks Širvintų rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos skaitykloje.

Piešimas ant vandens (Ebru)

– Gal galite papasakoti apie savo darbo bei asmeninius ateities planus?

– Netrukus Musninkų  jaunimui pasiūlysime galimybę išvykti savanoriauti į Turkijos sostinę Ankarą, nes esame pasirašę sutartį su GUCKOBIR organizacija, kurioje prieš 6 metus savanoriavau ir pati. O dėl ateities tai sunku pasakyti, nes gyvename tokiais nenuspėjamais laikais, kai kažką susiplanuoji ir, žiūrėk, viskas akimirksniu pasikeičia. Žinoma, ir ateityje tikrai organizuosiu taprtautinius projektus bei renginius Musninkų jaunimui. Planuoju užbaigti Projektų ir programų vadybos magistro studijas Mykolo Romerio universitete, planuoju ištekėti (tik nežinau, kada ir už ko…).

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas