Policijos vadovams pareigūnų išvarymas į gatves atrodo laimėjimas, prokurorai tuo abejoja

Gintas Vaičiūnas

Dvejus metus, 2017-2018 metais, Širvintų policijos komisariatas vykdė prevencinį darbą identifikuotose vietose, t. y. taškuose, kurie tarp kitų išsiskiria didžiausiu pranešimų apie teisėtvarkos pažeidimus skaičiumi. Kaip sakė Širvintų rajono policijos komisariato viršininkas Almantas Lukša, pristatydamas 2018 metų veiklos atsaskaitą, iš ten 2017 metais buvo gauti 146 pranešimai, o 2018 metais jų skaičius sumažėjo iki 87. Taigi prevencinis policijos darbas davė rezultatų – pranešimų apie teisėtvarkos pažeidimus skaičius sumažėjo kone dvigubai. Labiausiai tai pasijautė Jauniūnų seniūnijoje, Meiliakalnio kaime. 2017 metais policija iš ten sulaukė 25 pranešimų apie įvairius galimus pažeidimus, o štai pernai jų užregistruota penkis kartus mažiau – vos 5. Du su puse karto sumažėjo pranešimų iš Širvintų miesto Kalnalaukio gatvės 24-ojo namo. Tai daugiabutis, esantis už Širvintų sporto centro: pranešimų iš šio pastato per metus sumažėjo nuo 20 iki 8.

Palyginti identiškas sumažėjimas pastebėtas analizuojant duomenis apie pranešimus, gautus iš Širvintų miesto J. Janonio gatvės 13-ojo ir Kalnalaukio gatvės 9-ojo namo. Pastaruoju adresu įsikūręs bendrabučio tipo pastatas, J. Janonio gatvėje – daugiabutis. 2018 metais šiuo adresu policija vyko 16, o metais anksčiau – 23 kartus. Pranešimų apie įvykius Kalnalaukio gatvės bendrabutyje sumažėjo nuo 50 iki 34.

Kalnalaukio gatvės 9-asis pastatas lenkia visus taškus pranešimų skaičiumi, iš čia jų atkeliauja maždaug trečdalis: 2017 metais iš užregistruotų 146 šiuo adresu policija reagavo 50 kartų, pernai – 34 iš 87. Galima sakyti, pranešimų dalis netgi padidėjo 5 proc.

Penktasis „karštas“ adresas – šalia Policijos komisariato esantis Vilniaus g. 41-asis bendrabučio tipo pastatas. Čia fiksuojami mažiausi pokyčiai – per metus pranešimų sumažėjo nuo 28 iki 24.

Komisariato viršininkas Almantas Lukša savo ataskaitoje nuolat akcentavo prevencinį policijos darbą, pateikė skaičius, turinčius patvirtinti tokio sėkmingo darbo rezultatus. Apie policijos prevencinį darbą, prie kurio didžia dalimi prisideda ir policijos pareigūnų darbas gatvėje, kalbėjo ir ataskaitos pristatyme dalyvavęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Puskunigis, Tačiau jis tuo pačiu pažymėjo, kad auganti statistika, ypač – pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje paaiškinama ir tuo, jog žmonės vis dažniau praneša apie tokius atvejus.

Pernai Širvintų rajone buvo pradėtas 61 ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, o pagrindinė jo priežastis – šeimose kylantys konfliktai dėl alkoholio vartojimo.

2018 metais buvo užregistruotos 57 vagystės ir 49 neblaivaus vairavimo atvejai, kai vairuotojų kraujyje randama daugiau kaip 1,50 prom. alkoholio. 65 – tai užregistruotų visų kitų nusikalstamų veikų kiekis.

Anot Mindaugo Puskunigio, daugiausia nusikalstamų veikų sudaro vagystės, smurtas artimoje aplinkoje ir vairavimas esant neblaiviam, kai kraujyje randama daugiau nei 1,50 prom. alkoholio. Pastarosios dvi nusikalstamos veikos palyginti neseniai buvo kriminalizuotos, iki tol smurto aukos turėdavo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o vairavimas apgirtus buvo administracinis pažeidimas. Taigi lieka vagystės, kurių kiekis gerokai sumažėjęs. Vadinasi, skaičiai nėra labai blogi.

Mindaugas Puskunigis sakė vargiai pamenantis laikus, kai policija galėjo nusipirkti, ko jai reikia. Finansavimas labai pagerėjęs, reikia tikėtis, kad teigiamų pokyčių bus ir atlyginant pareigūnams už jų darbą.

Tačiau ne kartą pabrėžtam sveikintinam sprendimui kuo daugiau pareigūnų pasiųsti į gatves paprieštaravo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintas Vaičiūnas. Jis pastebėjo, kad policija, sureikšmindama prevencinį darbą, nekalba apie nusikalstamų veikų tyrimą. Sprendimas policijos tyrėjus siųsti į gatves prokurorams iki šiol kelia siaubą. „Visi pareigūnai – į gatves! Ar čia pagrindinis šūkis? Juk yra ir kita proceso dalis,“ – teigė prokuroras. Pasak jo, tokį sprendimą galima suprasti ir taip: prie Savivaldybės pastatoma kėdė, į ją pasodintas policininkas tiria nusikaltimus. Nusikalstamų veikų tyrimas vyksta nusikaltimo vietoje, kabinete prie stalo, taigi pasiunčiant tyrėją atlikti įvairias funkcijas, nukenčia to tyrimo kokybė. Policijos reforma vyko tokiu tempu, kad pareigūnai per metus gavo po tris atleidimo lapelius, tad ką kalbėti apie produktyvų darbą. Kaip vaizdžiai išsireiškė prokuratūros atstovas, „policija turi eiti ne į gatves, o į darbo kokybę“.

Iš pareigūnų reakcijos buvo galima suprasti, kad prokuroro pastebėjimai apie policijoje vykstančius procesus artimi jų pačių nuomonei.

Kaip buvo pristatyta, nusikalstamų veikų ištyrimas per pastaruosius trejus metus augo nuo 56,7 proc. iki 67,5 proc., tačiau po tuo augimu slypi ir kita pusė – užregistruotų nusikalstamų veikų mažėjo, taigi tas ištyrimo augimas kaip ir neatspindi kiekio.

Ataskaitoje dalyvavo rajono merė Živilė Pinskuvienė, kuri palinkėjo policininkams sėkmės jų nelengvame darbe rajono gyventojų bendruomenės labui ir net pajuokavo, kad tai pat duoda policijai darbo. Savo pastebėjimus ir palinkėjimus išsakė kai kurių tarnybų, švietimiečių atstovai.