Nusikaltimų tyrimui pasitarnauja ne tik vaizdo stebėjimo kameros, bet ir kaupiami naudojimosi mobiliaisiais telefonais duomenys

Vladas Butkus prie Ukmergėje įrengtų stybėjimo kamerų monitorių.
Ukmergė stebima vaizdo kameromis. Youtube.com vaizdo kadras.

Per trylika metų penkiolika teistumų surinkęs Eimontas Lebeckas dažniausiai nuosprendžius išklausydavo gimtajame rajone, tačiau buvo ir kelionių į kitus teismus. Štai 2014-aisiais jam iškeltą bylą yra nagrinėjęs ir Vilniaus rajono apylinkės teismas, ir Vilniaus apygardos teismas. Paprastai teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl Eimonto įvykdytų vagysčių, bet buvo ir kitokių nusikaltimų: jo padarytų plėšimų, viešosios tvarkos pažeidimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo, sukčiavimo, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo. Galima sakyti, kad bėgant metams Eimontas įgavo naujų „kompetencijų“, kurias paskui tekdavo įvertinti teismams.

Į pataisos namus – tik po šeštojo nuosprendžio

Logiška būtų manyti, kad tokią turtingą kriminalinę patirtį turintis žmogus galėtų pasigirti ir didele atliktų bausmių įvairove. Ir taip, ir ne. Pradėjęs nuo arešto bausmių, Eimantas laisvės atėmimo įstaigoje atsidūrė tik po šeštojo išklausyto nuosprendžio. Vėlesni nuosprendžiai būdavo daugiausia skelbiami jam atliekant bausmę, kadangi paaiškėdavo vienas ar kitas anksčiau įvykdytas nusikaltimas. Po jų Eimontui skirta laisvės atėmimo bausmė pailgėdavo keliais mėnesiais, tačiau tai galėjo pasirodyti vienais niekais su galimybe įkalintajam pakeisti aplinką, paįvairinti nykią kasdienybę, apsilankyti teisme. Tokius dalykus, kaip teigiama, nuteistieji kartais vertina lygiai taip pat, kaip esantys laisvėje poilsines keliones prie jūros ar užsienį. Tam ruošiamasi, skolinamasi madingesnių drabužių, yra galimybė pasimatyti su artimaisiais, draugais.

2018 metų spalį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu už viešosios tvarkos pažeidimą Eimontui buvo skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

O štai šių metų rugsėjo pabaigoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje šis vyras buvo kaltinamasis apgaule savo naudai įgijęs svetimą turtą, t.y. padaręs paprastą sukčiavimą.

Telefoną paėmė „pusbrolis“

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Ukmergės rajono gyventojos Juditos A. pareiškimą, kad tiksliai nenustatytą dieną ji vienoje internetinėje svetainėje paskelbė, kad už 400 eurų parduoda nenaują, tačiau tvarkingą mobiliojo ryšio telefoną. 2019 metų vasario 3-iosios pavakarę jai paskambino nepažįstamas vyras. Prisistatęs vilniečiu, jis pasakė, kad nori pirkti telefoną. Pirkėjas pažadėjo pinigus už telefoną jai pervesti į sąskaitą ir atsiųsti patvirtinimą, kad pinigus pervedė. Sakė, kad važiuodamas pro Ukmergę telefoną paims jo giminaitis. Taip ir sutarė. Netrukus su ja kalbėjęs vyras SMS žinute atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės kopiją ir pinigų pervedimo patvirtinimą. Asmens tapatybės kortelės kopija buvo L. P. vardu. Po to tas nepažįstamas vyras vėl jai paskambino ir pasakė, kad apie 21.30 val. atvažiuos jo pusbrolis ir paims telefoną. Ir tikrai: greitai paskambinęs vyras prisistatė tuo pusbroliu ir pasakė, kad laukia Ukmergės mieste prie parduotuvės „Uosis“.

Pardavėja paprašė, kad jos draugas iš vieno rajono kaimo atvežtų telefoną į Ukmergę ir perduotų. Iš automobilio išlipęs vaikinas pasidomėjo, ar telefonas „pilname komplekte“. Atsakius teigiamai, tas vaikinas dar pavartė maišelį, kuriame buvo įdėtas telefonas, ir nieko nepasakęs, sėdo į automobilį bei iš karto nuvažiavo. Pardavėjos draugas mėgino nufotografuoti automobilį, su kuriuo buvo atvažiavęs nepažįstamas vaikinas, tačiau dėl per didelio atstumo kokybiškų nuotraukų padaryti nepavyko. Iš nuotraukos tik buvo matyti, kad buvo atvažiuota automobiliu „Volvo“, tačiau automobilio valstybinių numerių nesimato.

Asmens tapatybės kortelės atvaizdą rado internete

Kitą dieną Judita A. nuo pat ryto pradėjo tikrinti savo sąskaitą banke, į kurią turėjo būti pervesti pinigai už atiduotą mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau pinigų nebuvo. Paskui ji ne vieną kartą skambino tiek pirkėjo telefono numeriu, tiek ir tuo telefono numeriu, kuriuo jai buvo skambinta atvažiuojant paimti telefono, tačiau abu telefonai buvo išjungti, ir ji susisiekti negalėjo. Tada per „feisbuką“ ji susirado L. P. paskyrą ir parašė žinutę, kad pinigų už perduotą mobiliojo ryšio telefoną dar negavo. Su ja susisiekęs L. P. informavo, jog ji yra ne pirmas apgautas asmuo. Pasirodo, kažkas yra pavogęs L. P. asmens duomenis ir naudojasi. Dėl to Kaune yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kai policija išaiškino, kas padarė šį nusikaltimą, Eimontas Lebeckas sakė, kad L. P. asmens kortelės duomenis rado internete.

Pasak teisiamojo, internete jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone7“. Iš anksto turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, jis paskambino ir sutarė dėl telefono „pirkimo“, o paskui pats, tariamai kaip jo pusbrolis, atvažiavo į sutartą vietą ir paėmė atvežtą telefoną. Į Ukmergę jį nuvežė pažįstamas D. Č., kuriam Eimontas neatskleidė tikrojo kelionės tikslo.

Kaip buvo vėliau nustatyta, šį nusikaltimą padėjo atskleisti duomenys apie automobilį, kuriuo prie parduotuvės atvyko įtariamasis. Policijai peržiūrėjus Ukmergėje įrengtų vaizdo kamerų įrašus, buvo nustatytas įtariamo automobilio judėjimo maršrutas bei duomenys. Nustatyta, kad liudytojo parodymus atitinkantis automobilis „Volvo S70“ panašiu metu atvažiavo į Ukmergę nuo Kauno pusės, pravažiavo per centrą, pasuko per Šventosios upės tiltą, kirto sankryžą ir taip nuvažiavo parduotuvės „Uosis“ link.

Aiškinantis nusikaltimo aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kur Eimontas paliko ir kitų pėdsakų. Nors jis ir buvo atsargus, apgautajai skambino naudodamas išankstinio apmokėjimo SIM kortelę, tačiau telefonu, kuriame buvo naudojama ir kita kortelė. Jos duomenys, šiuo atveju – telefono numeris, buvo pateikti registruojantis Darbo biržoje. Pagal tai Eimontas Lebeckas buvo išaiškintas.

Iš Širvintų į Ukmergę – per … Palangą

Apgaule įsigytą telefoną Eimontas dar tą pačią dieną už 150 eurų pridavė į lombardą Vilniuje, o gautus pinigus išleido savo reikmėms.

Nors gali pasirodyti keistas dalykas, kaip širvintiškio automobilis į Ukmergę atvažiavo nuo Kauno pusės, tai turi savo paaiškinimą. Kaip policijai pasakojo D. Č., išvakarėse jam paskambino Eimontas Lebeckas, kuris paprašė kitą dieną, t. y. vasario 3-iąją, jį nuvežti į … Palangą. D. Č. paėmė žmonai priklausantį automobilį, įsisodino Eimontą, paskui dar Puoriuose paėmė šio draugą P. V., užsuko į Vilnių, kur, kaip suprato, keleiviai iš kažko paėmė pinigų. Palangoje pasivaikščioję ant tilto, jie papietavo, paskui pasiekė Kauną ir pasuko į Ukmergę. Ten Eimontas pasakė nuvažiuoti prie vienos parduotuvės, kur prie jų privažiavo automobilis. Kai Eimontas iš atvažiavusio vyro paėmė maišelį ir įsėdo, jie nuvažiavo į Vilnių ir surado visą parą dirbantį lombardą.

Už „taksi“ paslaugas D. Č. gavo apie 170 eurų.

Ukmergės teismo rūmai Eimontui Lebeckui už šį sukčiavimą skyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme, Eimontas į pataisos namus pasiųstas devyniems mėnesiams. Teismas patenkino nukentėjusios Juditos A. 400 Eur ieškinį. Be to, nutarta valstybės naudai konfiskuoti lombarde už priduotą telefoną širvintiškio gautus 150 eurų.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Nusikaltimų tyrimui pasitarnauja ne tik vaizdo stebėjimo kameros, bet ir kaupiami naudojimosi mobiliaisiais telefonais duomenys"

  1. Mantas parašė:

    Ohoo😂🤦‍♂️😂

Comments are closed.

scroll to top
+