Lietuvos antidopingo agentūra 2018–aisiais dukart kreipėsi į policiją dėl dopingo medžiagų vartojimo pažeidimo. Nors atrodytų keista, kad apie tai informuojama policija, paaiškinimas paprastas: vaistinėse šie preparatai draudžiami parduoti, todėl nelegaliai perkami internete. O tai jau – ekonominis nusikaltimas, traktuojamas kaip veikla, neturint tam licencijos.
Pradėjus tyrimą, siūlų kamuoliukas atriedėjo iki Andriaus D. Jam inkriminuojamoje veikloje minima, kad jis „versliškai ėmėsi ūkinės veiklos neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga“, „neįsteigęs juridinio asmens ir neturėdamas licencijos nė vienai licencijuojamai farmacinei veiklos rūšiai, kurias išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos“. Panaudodamas tiek skelbimų svetainėje patalpintą ir periodiškai atnaujinamą skelbimą apie parduodamus „stiprius preparatus sportui“, tiek socialinio tinklo „Facebook“ tikslines sportuojančių grupes, Andrius D. nuolat prekiavo preparatais, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų testosterono, metandienono, nandrolono, chorioninio gonadotropino ir trenbolono. Šie paminėti preparatai priskiriami receptiniams vaistiniams preparatams.
Jei nebūtų poreikio, nebūtų ir pasiūlos. Tai pats paprasčiausias bet kokios veiklos dėsnis. Andrius D. ne tik pasiūlydavo preparatų jų ieškantiems, bet ir pakonsultuodavo, kaip naudoti. Pirkėjų jis rado „Facebook“ grupėje.
Andrius D. prisipažino, kad pagal išsilavinimą yra elektros automatinių įrenginių derintojas, žinių iš farmacijos, chemijos turėjo nedaug, yra savamokslis. 2018 metų pradžioje internetu parašė vienai Anglijos bendrovei, kad jam reikia testosteronų preparatų, ir ji pasiūlė sąrašą vaistų. Andrius D. savo nuožiūra išsirinko kelias pakuotes, recepto šiems vaistams toje svetainėje neprašė. Ta kompanija nurodė sumokėti apie 300 dolerių. Mokėjimą atliko bankiniu pavedimu tuomet veikusiame Širvintų DNB banke. Maždaug po dviejų savaičių Vilniuje esančiame pašte atsiėmė siuntą.
Kadangi į jo sąskaitą buvo daugiau mokėjimų, tai rodo, kad Andrius D. turėjo daugiau pirkėjų, nei prisipažino. Tačiau vyras sakė tų asmenų nepažįstas, jiems nieko nepardavęs, net neatkreipęs dėmesio, kad gavo pinigų. Pagaliau, vyras pareiškė, kad daugiau neatsakys ne tik į klausimus, kas ir už ką jam siuntė pinigus, bet ir į kitus jam pateikiamus klausimus.
Pripažinęs kaltu, teismas Andriui D. skyrė galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 1 metams 6 mėnesiams. Nuteistasis įpareigotas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti šią įmoką per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Gintaras Bielskis
Daugiau apie tai skaitykite balandžio 21 d. laikraščio numeryje.