Neturėję „popieriuko“, kad vyksta iš darbo, užsidirbo 500 Eur baudas

Kai 2020-tųjų pavasarį buvo pradėti taikyti pirmieji ribojimai dėl COVID-19 pandemijos, nemažą ažiotažą sukėlė policijos reidas Kernavėje. Atšilus orams, į senąją sostinę plūstelėjo nemažai žmonių, norinčių pasilepinti pavasarine saule, pasigrožėti atbundančia gamta ir įkvėpti gryno oro po pirmųjų karantino ribojimų. Tada policija fiksavo nustatytas taisykles nesilaikiusius asmenis ir skyrė nemažas administracines baudas. Tiek nubaustiesiems, tiek su tuo nesusijusiems asmenims atrodė, kad ribojimai yra nepamatuoti, taikoma atsakomybė yra drakoniška. Ir apskritai taip yra pažeidžiamos pagrindinės žmogaus laisvės.

Daugiau kaip po pusantrų metų įvairių ribojimų apie tai galvojame kiek kitaip. Na, o tie, kas nesutinka su taikoma tvarka, turi teisę apskųsti jų atžvilgiu priimtus sprendimus. Tik štai ne visada patenkinami jų lūkesčiai, kadangi žmonės pamiršta, jog svarbi yra kiekviena detalė, o laiku nepateiktas dokumentas ar jo neturėjimas gali kainuoti ypač brangiai.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę netenkino trijų asmenų ir jų advokato apeliacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 metų liepos 8 d. nutarties, kuria Silvestras T., Brigita B. ir Justas J. buvo nubausti 500 Eur administracinėmis baudomis.

Trijulė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Administracinių nusižengimų kodekse už tai numatyta 500-1500 Eur bauda fiziniams asmenims, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1500-6000 Eur bauda.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo 2021 metų sausio 29 d. nutarimais šie asmenys buvo pripažinti kalti, padarę minėtą administracinį nusižengimą. Trijulė administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2020 metų gruodžio 31 dienos popietę Kabaldos kaime, Gėlyno gatvėje, viešoje vietoje buvo trijų asmenų grupėje automobilyje „Volvo“. Taip jie sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 metų lapkričio 4 dienos nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunkčio reikalavimų. Jis įpareigoja asmenis viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys policijos nutarimą apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui, bet šis jų skundo netenkino. Tada skundas buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ir čia trys nubaustieji nieko nepešė.

Silvestras T., Brigita B. ir Justas J. apeliacinę instanciją bandė įtikinti, kad jie nepadarė šių nusižengimų. Pasak asmenų, Silvestras T. dirba viename ūkininkės ūkyje ir tądien buvo sustabdytas važiuojantis automobiliu su minėto ūkio talkininkais. Teigta, kad 2020 metų gruodžio 31 dieną jie buvo pakviesti likviduoti vandentiekio avarijos padarinius. Justui J. suremontavus ūkio vandentiekį, kartu su juo talkininkauti atvykusi Brigita B. sutvarkė teritoriją. Kadangi tai buvo Naujųjų metų išvakarės, po atliktų darbų, prieš pat išvykstant iš ūkininkės ūkio, talkininkai pavartojo alkoholio, o paskui juos vežė Silvestras T.

Problema kilo dėl to, kad nebuvo duomenų, jog abu talkininkai buvo susiję darbo santykiais su ūkiu, iš kurio jie vyko. Tiesa, jų gynybai buvo bandoma panaudoti faktą, kad, pagal Ūkininko ūkio įstatymą, talkininkas tai fizinis asmuo, tarpusavio susitarimu ūkyje dirbantis nemokamai. Bet abu asmenys neturėjo su savimi ir negalėjo pateikti juos sustabdžiusiems policijos pareigūnams dokumentų, patvirtinančių faktą, jog jie dirbo ūkyje kaip talkininkai. Be to, vairuotojas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams irgi nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių automobilyje buvusių asmenų bendrą darbovietę. Priešingai, iš pradžių poste dirbusiems pareigūnams jis aiškino, kad „paėmė draugo draugę“ ir „juos veža namo“, apie jokią bendrą darbovietę nekalbėjo. Tik paskui, kada išgirdo, jog pareigūnai rašys protokolus, pradėjo sakyti, kad dirba viename darbe. Darbo pažymėjimą pateikė tik vairuotojas. Kiti kartu buvę asmenys bendrą darbovietę pagrindžiančių dokumentų neturėjo, nors žinojo ir privalėjo turėti, nes karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas dar 2020 metų lapkričio 4 dieną, per visas informavimo priemones buvo nuolat skelbiama, kokius dokumentus privaloma turėti, jei vykstama automobiliu daugiau nei dviem asmenims iš skirtingų ūkių. Silvestras T. neturėjo jokio pagrindo vykti į Širvintų miestą, nes gyvena Vilniuje, o darbovietė, t. y. ūkis, yra prie Vilniaus rajono ribos, Širvintų miesto kirsti nereikia.

Policija teismui teigė, kad pagal dokumentus, kurie pridedami prie skundo, nėra galimybės nustatyti, ar jie nesurašyti tam, kad asmenys išvengtų nuobaudos dėl padaryto pažeidimo. Pagal SODROS duomenis, Brigitos B. darbovietė yra viena uždaroji akcinė bendrovė, o ūkininkės pateikti raštai, kad Justas J. ir Brigita B. dirbo talkininkais jos ūkyje ir atliko valymo darbus būtent 2020 m. gruodžio 31 d. ir būtent tą dieną vyko namo, yra abejotini.

Tiesa, aiškinta, kad dar būnant policijos poste, ūkininkė atsiuntė dokumentus, pagrindžiančius Brigitos B. ir Justo J. darbo santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas šią versiją palaikė jų gynybine pozicija. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visą byloje esančią medžiagą, sutiko, jog nėra galimybės nustatyti, ar su skundu pateikti ūkininkės raštai nesurašyti tam, kad išvengtų nuobaudos dėl padaryto pažeidimo. Juo labiau, kad vienas pareigūnų nurodė, jog Silvestras T. mobiliajame telefone pareigūnams rodė ne turimus dokumentus, o filmavo policijos pareigūną, susiruošusį rašyti Administracinius nusižengimo protokolus. Pirmosios instancijos teisme iškilus klausimui dėl dokumentų, vairuotojas tikino senus elektroninius laiškus ištrynęs.

Aukštesniojo teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys turėjo būti suinteresuoti teikti visus turimus įrodymus, susijusius su 2020 m. gruodžio 31 d. įvykio aplinkybėmis. Tad, nesant įrodymų, patvirtinančių jog Silvestras T., Justas J. ir Brigita B. 2020 m. gruodžio 31 d. trise transporto priemone vyko iš ūkininkės ūkio, kur dirbo, išskyrus įvykio versiją, iškeltą nagrinėjant bylą teisme, kuri vertinama kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir kurios nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, išskyrus bylos baigtimi suinteresuotus asmenis, Aukštesnysis teismas nusprendė, kad trijulė pagrįstai pripažinta padariusi administracinius nusižengimus.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top
+