Semiamas vanduo iš Savivaldybės rūmų rūsio.

Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos duomenimis, 1986 metų liepos 11 dieną Širvintose buvo užfiksuotas žemiausias liepos mėnesio oro temperatūros rekordas – 0,9 Celsijaus laipsnių. Šis faktas pateko į tarnybos sudarytą ekstremalių reiškinių sąrašą.

Prireikė lygiai 31 metų, kad mūsų mieste vėl būtų prabilta apie galimą rekordą. 2017 metų liepos 11-ąją prapliupusi liūtis su kruša ir perkūnija tiesiogine ta žodžio prasme paskandino rajoną. Tikslus skaičius, kiek šįkart ant mūsų galvų buvo išpilta vandens, greičiausiai taip ir liks nežinomas, mat Širvintos yra vienas iš kelių šalies miestų, kur nėra orų stebėjimo stoties. Artimiausia mums tokia yra Liukonyse – ten prie Širvintos upės nuo 1993 metų veikia vandens matavimo stotis. Joje atliekami ir meteorologiniai stebėjimai. Tačiau nuo Širvintų iki šios stoties tiesia linija – 18 km.

Kalbėdama apie liepos 11-osios liūtis, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nurodė didesnes vietoves, kur atliekami tokie stebėjimai. Tarnybos duomenimis, daugiausiai per antradienio ir trečiadienio liūtį prilijo Elektrėnuose – ten mažiau nei per 12 val. buvo užfiksuotas katastrofinis 80 mm kritulių į kvadratinį metrą kiekis (80,3 litro). Trakuose iškrito 77,9 mm kritulių, Molėtuose – 54,9 mm. Pagal daugiamečius stebėjimus, per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 6 dienos su labai smarkiu lietumi.

Teigiama, kad antradienio-trečiadienio liūtis minėtose savivaldybėse rimtų problemų nesukėlė, gal kiek labiau „skendo“ Elektrėnai. Tuo tarpu Širvintų rajono gyventojai vienu balsu tikina tokio smarkaus lietaus ir jo baisių padarinių nepamenantys. Vis dėlto mažai tikėtina, kad išgyvenome šalies rekordą: didžiausia kada nors liūtis Lietuvoje buvo užfiksuota 1980 metų liepos 2 dieną Dusetose (Zarasų r.), kai per tris valandas į kvadratinį metrą iškrito net 200 mm, o per parą – 250 mm kritulių. Kitaip matuojant, 200 mm į kvadratinį metrą – tai statinė vandens.

Po liūties rajone paskelbta ekstremali situacija

Antradienio pavakarę per Širvintų rajoną praūžusi stipri liūtis ir po jos visą naktį pliaupęs lietus pridarė daug žalos: buvo nuplauti keliai, užlieti namų rūsiai, “plaukė“ daržai, kiemuose apsemti automobiliai…

Širvintų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, vadovaujama Administracijos direktorės Ingridos Baltušytės-Četrauskienės, 2017 m. liepos 12 d., paskelbė Širvintų rajone ekstremalią situaciją.

Kaip informuoja Savivaldybė, prioritetas, likviduojant liūties padarinius, buvo teikiamas svarbiausioms įstaigoms: ligoninei, Pirminės sveikatos priežiūros centrui, Socialinių paslaugų centrui. Užliejus ligoninės rūsius, įstaigoje buvo išjungtas elektros energijos tiekimas. Pasitelkus papildomus šaltinius, elektros tiekimas užtikrintas būtinai medicininei įrangai, o tol, kol darbavosi vandenį pumpuojančios atsakingos tarnybos, maistas ligoniams buvo ruošiamas L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje.

[nggallery id=408]

Didelis kiekis vandens pateko ir į Savivaldybės administracijos pastato rūsį. Jame taip pat saugumo sumetimais buvo išjungta elektra, gelbėjami archyviniai dokumentai.

„Tarnybos dirbo visu pajėgumu. Paslaugos ligoniams buvo užtikrintos. Situacija suvaldyta,“ – situaciją komentavo Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė.

Deja, liūtis pridarė ir daugybę žalos rajono infrastruktūrai. Redakcija sulaukė ne vieno gyventojų pranešimo apie užlietus nuosavų namų rūsius.

Trečiadienį apžiūrėjus nuplautus kelius, kurių daugiausia – Čiobiškio seniūnijoje, paaiškėjo, kad patirta žala – išties didelė. Specialistai tiksliai suskaičiuos, tačiau jau dabar aišku, kad laukia dideli neplanuoti darbai.

„Kartu su Širvintų rajono žmonėmis labai tikimės Vyriausybės paramos praūžusios liūties padariniams likviduoti. Jaučiame pareigą kuo greičiau sutvarkyti kelius ir užtikrinti gyventojams bent minimalų susisiekimą,“ – sako Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

ŠK informacija