Darbininkų nerūpestingumas sukrėtė pilietišką širvintiškį

Vieną atvirą šulinį širvintiškis uždengė, o kito, esančio greta vaikų žaidimo aikštelės, tą vakarą nepastebėjo.

Pirmadienio vakarą eidamas takeliu palei Širvintų miesto Jaunimo gatvės 13-ąjį namą, Medžiotojų draugijos medžioklės žinovas Vaclovas Četrauskas nustėro. Vos už kelių metrų nuo takelio žiojėjo praverto šulinio anga, čia pat ant žolės buvo padėtas dangtis. Žmogus matė, kad dieną netoli šios vietos dirbo galimai ryšininkai. Apsižvalgęs ir įsitikinęs, kad dirbančiųjų nėra ne tik netoliese, bet ir šulinyje, Vaclovas užstūmė dangtį.

– Turbūt darbininkų aplaidumas, kito atsakymo nežinau, – piktinosi širvintiškis. – Nelabai norisi tikėti, kad kažkas iš pašalinių tyčia atidarė ir paliko. Šulinys greta takelio, tad didelė rizika, kad į jį gali įkristi neatidus praeivis. Dieną atvirą šulinį dar lengva pastebėti, o sutemus?

Pilietiškas žmogus kitą rytą nustebo dar labiau, kai, eidamas darban, pastebėjo dar vieną atvirą šulinį, esantį visai greta 13-ojo ir 15-ojo namų.

– Jei vakar būčiau pastebėjęs ir jį, tikrai būčiau uždengęs. Atviras šulinys prabuvo visą vakarą ir naktį. Šioje vietoje dažnai bėgioja vaikai, augintinius vedžioja tų namų gyventojai. Tikrai didelė sėkmė, kad į jį niekas neįkrito. Juo labiau kad vos už dviejų metrų nuo šulinio ertmės – vaikams žaisti skirta smėlio dėžė, netoliese – dvejos sūpuoklės, – piktai dėstė Vaclovas Četrauskas.

Darbininkai atvirą šulinį buvo palikę visai greta pėsčiųjų praminto takelio...

Jis paaiškinimo kreipėsi į komunalininkus. Iš jų išgirdo, kad šuliniai – ne jų veiklos sfera, jokių darbų jie nevykdė ir tikrai nepaliko neuždengtų dangčių. Vienas gyventojas pastebėjo, kad pirmadienį netoli darbų vietos matęs „Teo“ logotipu pažymėtą automobilį.

Susisiekėme su šia ryšių bendrove. Iš jos atstovo išgirdome patikinimą, kad „Teo“ dėl paliktų dangčių tiesiogiai niekuo dėta. Tiesa, šioje vietoje pirmadienį darbavosi rangos darbus atliekanti UAB „Reista“. Bet mažai tikėtina, kad jos darbininkai atidarė šiuos konkrečius šulinius, kadangi jų dėmesio objektas turėjo būti kitas. „Gal kabelinės televizijos darbuotojai atidarė ir paliko? Mes jiems esame išnuomoję kanalus kabeliams. Jie šiuo metu kaip tik keičia kabelių antgalius, esame iki rugpjūčio išdavę šiems darbams leidimą,“ – išgirdome pasvarstymą ir pažadą išsiaiškinti, kas konkrečiai „prisidarbavo“.

Vaclovas Četrauskas uždengė ir antrąjį šulinį, o darbininkų poelgį pavadino „bezalabernu“.

Bet, kaip paaiškėjo, kabelinės televizijos meistrai dėl to nebuvo kalti. Su mumis susisiekė UAB „Reista“ direktorius Tadas Stankauskas ir pripažino, kad šulinius atidarė ir taip paliko jo vadovaujamos įmonės darbuotojai.

– Sunku pakomentuoti, – sakė direktorius. – Netoli šios vietos darbininkai tvarkė ryšių kanalus, rado vieną įgriuvusį, bandė jį atkasti, sutvarkyti. Ieškodami, kaip išspręsti problemą, darbininkai lipo ir į kitus šulinius. Matyt, suveikė žmogiškosios klaidos faktorius. Ką galiu pasakyti? Apie tai kalbėsiu su darbininkais, nors jie ir patys supranta, kad padarė negerai. Tokių atvejų tikrai nepateisinu ir jų būti negali.

Direktorius pripažino, kad pavojus aplinkiniams buvo tikrai didelis. Jis prisiminė atvejį (tiesa, nutikusį kitai bendrovei), kai į paliktą atvirą šulinį įkrito aklasis.

Vaclovas Četrauskas sakė, kad reikia tik dėkoti likimui, jog viskas baigėsi gerai. Žaisdami vaikai būna neatidūs, jie galėjo žolėje nepastebėti pavojingos angos ir įkristi, įkritę – susižaloti. Dar blogiau, kad šulinyje yra vandens, taigi įkritęs vaikas gali ir nuskęsti.

Anot širvintiškio, rusai savo kalboje tam paaiškinti turi vaizdingą žodį: „bezalabernost“. Šis retas žodis kartais panaudojamas, kai norima pabrėžti, jog kažkas yra nevykusio, netvarkingo, neorganizuoto, neprotingo, t. y. priešingo žodžiams organizuotumas, tikslumas.

Gintaras Bielskis