Asmens būsto neliečiamumas – tuščia frazė?

Asmens būsto neliečiamumas – Įstatymų garantija kiekvienam piliečiui. Dėl tokio pažeidimo Širvintų rajono policijos komisariate neseniai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už tokią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.

Įsibrovėlis buvo lengvai pagirtęs

Rugpjūčio 19 dieną Širvintų policija užregistravo J. S. pareiškimą. Rašoma, kad tądien, apie 20.50 val, jam su žmona būnant savo bute Širvintose bei atidarius duris, laiptinėje buvęs Jonas M. stvėrė už pravertų durų. Šis asmuo jėga jas atidarė ir, panaudodamas fizinį smurtą, nustūmė J. S. Nustūmęs, Jonas M. įsiveržė į butą, taip prieš savininko valią įsibrovė į jo gyvenamąją patalpą. Praeidamas koridoriumi, Jonas M. nustūmė į šalį tuo metu ten buvusią buto savininko žmoną. Nuėjęs į svetainės kambarį – atsidarė balkono duris, išėjo į jį ir iš ten perlipo į greta esančio buto balkoną.

Policija sulaikė įsibrovusį asmenį. Ne kartą iki tol teistam Jonui M. nustatytas lengvas, 0,56 prom. girtumas. Vargu ar tokia būsena trukdė įvertinti, kas tai yra asmens būsto neliečiamumas.

Manė, kad elektrą galėjo tiesiog išjungti

Dažnai Lietuvoje ikiteisminiai tyrimai, o paskui ir teismo procesui užtrunka, taip išvargindami nukentėjusiuosius ir liudytojus. Visuomenei tokiais atvejais atrodo, kad teisingumas vėluoja ir nėra efektyvus, kaip norėtųsi. O štai šiuo atveju viskas įvyko gana greitai – jau po kelių savaičių teisme rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėtas prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tą vakarą, apie 20.50 val., jis su savo žmona norėjo pasiklausyti radijo, tačiau bute jau kurį laiką nebuvo elektros energijos. Jis norėjo patikrinti laiptinėje esančią elektros skydinę. Atidarius buto duris, laiptinėje buvęs jam nepažįstamas vyras pradėjo kažką sakyti, kad pametė raktą ir nori patekti per šį butą į greta esanti butą. J. S. jam kategoriškai atsakė, kad jo nepažįsta ir į savo butą neįsileis bei kvies policiją. Po šių žodžių, laiptinėje buvęs vyras stvėrė už atidarytų buto durų. Jėga jas išplėšęs savininkui iš rankų ir, panaudodamas fizinį smurtą, vyras nustūmė J. S. į šoną.

Toliau viskas vyko taip, kaip visuomenę dar rugpjūtį informavo policija.

Buto savininkė patvirtino sutuoktinio žodžius. Ji pridūrė, kad tuo metu, kai dingo elektra, jie girdėjo, kaip laiptinėje kažkas traškėjo. Sakė, dar pagalvojo, kad tikriausiai tuo metu jų bute buvo atjunginėjama elektra. Į durų skambutį niekas neskambino, nes jis neveikia. Į duris niekas nesibeldė. Pro durų akutę vyras pamatė, kad laiptinėje šviesu, tad suprato, kad elektra „dingo“ tik jų bute.

Prie durų kilus šurmuliui, sutuoktinis nurodė kviesti policiją. Kai moteris ėmė telefoną, pro ją pastumdamas prabėgo prie durų matytas vyriškis. Kai moteris nuėjo į balkoną, šis jau buvo perlipęs į trečiajame aukšte esantį kaimyninį butą.

Įsibrovėlis – kaimynės sugyventinis

Policijai apklausus gretimo buto savininkę paaiškėjo, kad Jonas M. yra jos sugyventinis, pas ją apsigyvenęs birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Ji davusi jam buto raktus. Tądien apie pietus Jonas kažkur išėjo, o ji kelioms dienoms išvažiavo į Vilnių. Apie tai, kad sugyventinis pametė vieną raktą ir į butą pateko perlipdamas iš kaimynų buto balkono, sužinojo iš jo paties, kai šis buvo paleistas iš areštinės.

Pasakodamas, kodėl įsiveržė į pagyvenusios poros butą, Jonas M. policiją tikino neketinęs to daryti. Sėdint ant laiptų ir svarstant, kaip patekti į sugyventinės namus, prasivėrė kaimyninio buto durys. Jis tada ir paprašė, kad kaimynas leistų per jo buto balkoną perlipti į gretimo buto balkoną, tačiau jis nesutiko. Jonas M. neigė išjungęs elektrą.

Teisindamasis, kodėl pastūmė buto savininką, Jonas M. teigė, kad norėjo patekti į butą, o štai moteriškę pastūmė, nes ši jam pakeliui koridoriuje tiesiog „pasimaišė po kojomis“. Apie tai, kad egzistuoja toks dalykas, kaip asmens būsto neliečiamumas, vyras nesivargino samprotauti.

Skirdamas bausmę, teismas pastebėjo, kad Jonas M. yra teistas 15 kartų, o administracine tvarka baustas 24 kartus.

Nors gali atsirasti įsitikinusių, kad taip į butą patekti sumanęs Jonas M. nepadarė nieko blogo, teismas jo veiksmus traktavo principingai. Už neteisėtą asmens buto neliečiamumo pažeidimą Jonui M. skirta galutinė bausmė – 14 parų areštas, į kurį įskaityta ir para, praleista areštinėje.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top