Žiemos šaltis ūkininkams žalos nepadarė

Dar vasario pabaigoje kai kurių žemės ūkio specialistų prognozės žieminių rapsų ir žieminių kviečių augintojams buvo nepalankios. Iš tikrųjų šių metų sausio mėnesio labai šalti orai ir žema sniego danga, be jokių abejonių, lyg ir turėtų turėti neigiamą įtaką tiek žieminių rapsų, tiek žieminių javų pasėliams. Pavyzdžiui, viename savo straipsnyje (2014-02-26) AB „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadybininkas Andrius Lukoševičius bei profesorius Albinas Šiuliauskas rašo: „Dalis šių pasėlių žus, kiti stipriau ar silpniau išretės. Nors iki žieminių javų bei rapsų augalų pavasario vegetacijos atsinaujinimo dar liko du mėnesiai, tačiau drąsiai galime teigti, kad šį pavasarį teks atsėti vasarojumi ne mažiau kaip 25 proc. žiemkenčių, o tai reiškia, kad padidės vasarinių javų bei vasarinių rapsų plotai.“ Pagal kitas prognozes, atsižvelgiant į veislę ir sėjos gylį, iššalti galėjo apie 30 proc. žieminių kviečių ir 50 proc. žieminių rapsų.

Kokia padėtis su žieminiais kviečiais mūsų rajone sutiko papasakoti Žičkų kaimo ūkininkas Antanas Rutkauskas:

– Iš žieminių kultūrų auginate žieminius kviečius. Kaip jie peržiemojo?

– Turbūt visiems aišku, kad žiemą geriausias patalas augalams – sniegas. Buvo pavojus, kad maždaug dvi savaites trukę šalčiai, smarkūs vėjai ir sniego stygius daugelyje laukų galėjo praretinti pasėlius. Juk iki to laiko dar nuo rudens vyravo šilti orai ir augalai nespėjo tinkamai pasiruošti staigiems šalčiams. Mūsų laukuose buvo apie keletą centimetrų sniego, todėl ir žieminiai kviečiai, galima sakyti, peržiemojo be nuostolių. Kiek girdėjau, javai blogiausiai peržiemojo Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, nes ten visai sniego nebuvo. Nieko baisaus, ten ūkininkai turtingi – nepražus. Ten žemės geresnės, vidutinis našumas apie 50 balų, kai tuo tarpu mūsų ir 40 balų nesiekia. Ten iš hektaro prikulia 7- 8 tonas, o pas mus jeigu prikuli 4-5 tonas, tai labai gerai. Truputį palygina Dievulis…

– O kas būtų, jeigu būtų Dievulis ir ant širvintiškių supykęs? Ką darytumėte, jeigu būtų dalis kviečių iššalę?

– Reikėtų atsėti vasariniais. Žinoma, tai papildomai kainuotų. Kviečių reikia apie 200 kilogramų į hektarą. Dabar labai įdomi skaičiavimo metodika. Skaičiuojama vienetais – susidaro milijoniniai skaičiai. Pavyzdžiui, į vieną hektarą reikia suberti beveik du milijonus kviečių grūdelių arba 1,2 milijono žirnių…

– Tai ūkininkai, pasirodo, turi daug laisvo laiko. Visą žiemą kaip Pelenė iš pasakos grūdelius ir žirnelius po vieną rūšiuojate? O jei kokiu vienu apsiriksi, tai vėl reikia pradėti iš naujo?…

– Suprantu, gal ir juokingai atrodo. Ūkininkai neskaičiuoja. Tegu skaičiuoja teoretikai, gal jiems patogesnė tokia skaičiavimo metodika. Šiaip tai juk galima pasverti šimtą grūdų ir sužinoti vidutinę vieno grūdo masę. Pavyzdžiui, vienam hektarui užsėti reikia 300 kilogramų žirnių. Žinant vieno žirnio masę galima lengvai apskaičiuoti, kiek tų žirniukų telpa viename hektare.

Jaunasis ūkininkas Paulius Kartenis nesiskundžia peržiemojusių rapsų būkle.

Jaunasis ūkininkas Paulius Kartenis nesiskundžia peržiemojusių rapsų būkle.

Antano Rutkausko kaimynystėje gyvena ūkininkas Povilas Kartenis, auginantis nemažus žieminių rapsų plotus. Tiesa, ūkį po truputį į savo rankas perima jaunasis ūkininkas, Povilo sūnus Paulius. Baigęs Bagaslaviškio Igno Šeiniaus mokyklą, Kauno technologijos universitete įgijo elektronikos inžinerijos ir vadybos bakalauro diplomą. Po studijų dirbo medienos pramonės įmonėje iš pradžių pardavimų vadybininku, vėliau projektų vadovu, o pastaruosius šešerius metus – direktoriumi. Apie ūkio reikalus man buvo patarta pakalbėti būtent su Pauliumi:

– Pauliau, užduosiu tradicinį savo klausimėlį iš tokio vieno seno spektaklio: „Koks velnias tave nešė į tą galerą?“ O gal ne velnias ir visai ne į galerą?..

– Kokia čia gali būti galera? Čia mano tėvų namai ir ūkis. Ir atnešė ne velnias, o noras daryti tai, kas man patinka ir teikia malonumą. Per dešimt metų perėjau visas pakopas, nuo pavaldinio iki samdomo vadovo, ir supratau, kad geriausia dirbti sau. Nuo mažens dirbau su tėčiu, gamta ir technika visada būdavo šalia, todėl visa tai tapo mano neatsiejama gyveno dalimi. Žinoma, pradėti ūkininkauti nuo nulio būtų sunku, tačiau dabar, kada viskas yra sukurta, belieka tik tęsti darbą. Sakoma: „Meškerė duota, belieka tik žuvį pasigauti..“

– Staiga sausio mėnesį atšalus orams, žemdirbiai sunerimo dėl žieminių kultūrų peržiemojimo. Labiausiai baiminasi rapsų augintojai. Kokie reikalai jūsų ūkyje?

– Taip, kiekvieną pavasarį nerimas kyla dėl iššalusių pasėlių. Šį pavasarį kol kas, atrodo, kad mūsų pasėliams tai negresia. Rapsai peržiemojo normaliai. Apskritai, ūkininko gyvenimas priklauso nuo gamtos: žiemą pasėliai gali iššalti, pavasarį ir vasarą viskas išdžiūti. Sutinku, labai blogai, kada nebūna sniego. Kada jo nėra ir užeina stiprūs šalčiai, rapsų šaknų gumbeliai nušąla, ir augalai žūva. Vis dėlto rapsų žiemojimo sėkmė priklauso ir nuo to, koks yra šaknų išsivystymo lygis iki šalčių. Jei šaknys giliai įsiskverbusios į žemę, tada joms šaltis nebaisus. Net ir pažeistos žiemos šalčio, pavasarį atauga. Galėsime nuvažiuoti į lauką ir patys tuo įsitikinsite.

– Užduosiu panašų klausimą kaip ir jūsų kaimynui: „Kas būtų jeigu rapsai būtų iššalę?“

– Tai dar yra vasariniai rapsai… Reikėtų iššalusius laukus iš naujo apsėti. Rudenį pasėjome 30 hektarų žieminių rapsų ir 100 hektarų žieminių kviečių. Jeigu jau rapsai peržiemojo, tai kviečiai – tuo labiau, nes jie yra atsparesni šalčiui. Palyginti su kviečiais, rapsų vienam hektarui reikia žymiai mažiau, tik apie 5-7 kilogramus.

– Iš turimų 300 hektarų žieminiais rapsais apsėjate vos 30 hektarų. Gal nevertėtų visai jų sėti, nebūtų to „galvos skausmo“…

– Taip, žieminiai rapsai nėra viena iš pagrindinių mūsų auginamų kultūrų. Dar auginame kviečius, grikius, lubinus, o rapsus – dėl sėjomainos. Jie puikiai „išvalo“ dirvą nuo piktžolių, geras priešsėlis kviečiams ir kitoms grūdinėms kultūroms.

– Pabaigoje toks provokuojantis pastebėjimas – pasak žmonių, stambūs ūkininkai piniguose „maudosi“…

– Matyt, taip kalba tie, kurie nežino, kiek reikia ūkininkui ir jo šeimos nariams įdėti darbo ir paaukoti laiko… Žinoma, jeigu ūkininkas imtų ir viską parduotų, gal ir galima būtų kurį laiką „pasimaudyti“ piniguose. Kada nuolat vyksta darbai, kada nuolat reikia investuoti į naujas technologijas, į ūkio plėtrą, į chemiją, tai tų realių pinigų lieka ne per daugiausiai.

– Užduosiu paprastą klausimą: „Jūs vedęs?“

– Taip. Turiu du sūnus: Igną ir Dominyką. Tikiuosi, kad kuris nors iš jų paseks mano ir savo senelio pėdomis….

Pavasarį, ypač pastaraisiais metais, gamta keičiasi ne dienomis, bet valandomis ir gali iškrėsti nemalonių dalykėlių. Su ūkininkais buvo kalbėta prieš keletą dienų, tada švietė saulutė, vietomis pradėjo kaltis žolytė… Jau kitą dieną laukus padengė sniego sluoksnis. Matyt, Dievulis išgirdęs ūkininkų skundus, nutarė pajuokauti… Paskambinau Pauliui ir paklausiau: „Kas dabar bus su rapsais?“ Paulius atsakė: „Nieko baisaus, tai – geras sniegas. Jis tik atgaivins želmenis.“

Kalbėjosi Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

1 Atsakymas į "Žiemos šaltis ūkininkams žalos nepadarė"

  1. top top parašė:

    balvonas ne ukininkas…. tokiu ukininku pilni grioviai!

    tiek dauk baiges kad net nesugeba issilaikyti egzamino zemes ukio, negeda kad tevai! aina laikyti uz tave zemkes egzamina. CIA Grybas ne ukininkas, 10 kart geresnis ir malonesnis tikras ukininkas yra Donatas Rutkauskas,tikras kaimo vaikas ir ukininkas ! o ne Kauno medienos vergas atvaziaves vaidina ukininku nieko nebaiges patc!

Comments are closed.

scroll to top