Vėlinės. Parymojome žvakių šviesos užlietose kapinaitėse

Vėlinės Širvintose.
Tūkstančiai liepsnelių Širvintų kapinėse priminė mirusiųjų miestą. Deniso Kizino nuotrauka

Lapkričio pirmosiomis dienomis Lietuvoje vyrauja susikaupimas ir rimtis. Ir tikintys, ir netikintys pomirtiniu gyvenimu laiko savo pareiga nueiti į kapines, pagerbti artimųjų atminimą, padėti gėlės žiedą, uždegti žvakutę. Daug kam Visų šventųjų diena ir Vėlinės susijusios su kelionėmis, kai pasklindame po visą Lietuvą ir lankome kalnelius, kur ilsisi tie, kurie kažkada gyveno su mumis. Gražu, kai prisimename ir gerbiame išėjusius į Amžinybę savo artimuosius.

Visą praėjusią savaitę Širvintų miesto ir rajono kaimų kapinės skendėjo gėlėse, ant mirusiųjų kapų plazdeno tūkstančiai žvakučių. Kapinės priminė gėlių ir šviesų jūrą. Nors mirusiųjų atminimo diena yra lapkričio 2-oji, žmonės į kapus miniomis plūdo lapkričio 1-ąją, Visų šventųjų dieną, laisvą nuo darbų dieną. Nieko nepiktino šventinį savaitgalį kapinių link ir šalia jų nutįsusios kilometrinės automobilių spūstys, kurios nemažėjo iki tamsos, niekas nedejavo, kai, palikę lengvuosius automobilius šalikelėse, bandė pasiekti artimųjų kapus pėsčiomis.

Vėlinės – proga mintimis pasišnekėti su išėjusiais į amžinybę

Dienų aplankyti mirusiųjų artimųjų kapus buvo daug. Graži ir prasminga ši vėlyvo rudens šventė. Rymojimas prie artimojo kapo sušildo lapkričio švininius debesis, kuklūs žiedeliai pamargina papilkusią, šalnų nukąstą žalumą. Mirusiųjų pagerbimo diena – tai proga mintimis pasišnekėti su išėjusiais į amžinybę mylimiausiais žmonėmis, pasiguosti, pasidžiaugti, pasakyti, kaip ilgiesi, atsiprašyti už klaidas ir skriaudas.

Minios žmonių, skubančių į kapines, būriais stovinčių prie artimųjų kapelių, rodo, koks svarbus tas buvimas žvakių šviesos užlietose kapinaitėse. Daugeliui buvo visai nesvarbu, kad Vėlinių diena šįmet buvo žvarbi ir vėjuota. Ypač gražiai kapinės atrodė lapkričio 1-osios ir 2-osios vėlyvą vakarą, kai tūkstančiai liepsnelių ant artimųjų kapų priminė mirusiųjų miestą.

„Mirusiųjų miestas – gyvųjų mieste“

Kai FB paskyroje vėlų lapkričio 2-osios vakarą pamačiau širvintiškio Deniso Kizino nuotrauką, kurioje matyti tūkstančiai žvakelių, plazdančių ant širvintiškių kapų, nejučia pagalvojau: „Mirusiųjų miestas – gyvųjų mieste“. Meninė Deniso Kizino fotografija, profesionalus menininko žvilsnis į taurią šventę paglostė širdį.

Tokią dieną žmogus supranti, kad skubėti ir dėl kažko jaudintis neverta: šiame pasaulyje esame tik trumpam paviešėti užsukę svečiai. Belieka pakelti akis ir pažiūrėti, kaip vakaro žara it uoga pro plikas medžių šakas ištykšta tamsiame lapkričio danguje skausmingai ir gražiai. Parymoję žvakių šviesos užlietose kapinaitėse, vėl kibsime prie darbų, toliau svečiuosimės šioje žemėje…

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (3 įvert.)
scroll to top
+