Valdininkė pripažįsta: „Dalykiškas pokalbis neįvyko.“

Į redakciją užsukusi Alionių seniūnijos ūkininkė Onutė Virginija Krikštaponienė dėstė savo nuoskaudas:

– Ką tik buvau Žemėtvarkos skyriuje. Norėjau išsiaiškinti, dėl ko už žemės ūkio paskirties žemės sklypus turiu mokėti beveik 500 Lt daugiau, negu numatyta sutartyje. Bet specialistė Nijolė Švedienė man taip ir nesugebėjo paaiškinti. Pareiškė, kad taip „kompiuteris išmeta“, o ji nieko pakeisti negali, esą mokestį skaičiuoja Nacionalinė žemės tarnyba, išvadino mane įžūlia ir liepė išeiti iš kabineto. Ar taip valdininkai turėtų dirbti su žmonėmis? Į viską žiūrima biurokratiškai, nepastebint žmogaus, neįsijaučiant į jo bėdas.

Moteris pasakojo, kad pernai sausio pradžioje dėl sunkios ligos atsidūrė ligoninėje, buvo gydoma reanimacijos skyriuje. Kaip tik tuo metu sulaukė Švedienės skambučio, kad būtina kuo skubiau sumokėti mokestį už valstybinę žemę. O. Krikštaponienė bandė aiškinti, kad ji ligoninėje, sunkiai serga ir sumokėti negalės. Tuomet valdininkė jai esą pareiškė, kad gali sumokėti vaikai ar kas nors kitas, galima ir grynaisiais pinigais, o ne iš sąskaitos pervesti. Antraip gresia delspinigiai.

– Nemačiau galimybės tuo metu sumokėti, susitaikiau su mintimi, kad tebūnie delspinigiai – ką darysi, – pasakojo O. Krikštaponienė. – Vasario 15 dieną, grįžusi iš ligoninės, sumokėjau ir mokesčius, ir delspinigius. Tačiau šiemet, gavusi nurodymą „Dėl įmokų už žemės ūkio paskirties žemės sklypų mokėjimo“, nustebau, kad nurodyta pinigų suma beveik 500 litų skiriasi nuo sutartyje pagal metus išdėstytos sumos. Panorau išsiaiškinti, kodėl taip yra, deja… Paskambinau į Nacionalinę žemės tarnybą, ten atrėžė, kad nieko negalį žinoti, nes mokestį skaičiuoja Švedienė. Ir suprask, žmogau, kad nori. Pasižiūrėjau į turimus dokumentus, vėlgi iškilo klausimų. Pavyzdžiui, kodėl į mokestį už pernykščius metus įtrauktos 2012, o ne kone puse tūkstančio mažesnės 2013 metų palūkanos? Anot N. Švedienės, „suveikė Civilinis kodeksas“. Kaip suprasti? Ar aš pavogiau ką nors? Juk delspinigius sumokėjau iškart grįžusi iš ligoninės, daugiau jokių įsiskolinimų lyg ir nebuvo…

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Švedienės paaiškinimas:

„Ūkininkės papasakota situacija neatitinka tikrovės, kadangi jokių epitetų nevartojau ir išeiti iš kabineto neprašiau. Reikia pripažinti, kad dalykiškas pokalbis neįvyko. Poniai Onutei nuoširdžiai linkiu stiprios sveikatos ir norėčiau trumpai išdėstyti, ką sausio 14 dieną bandžiau pasakyti:

Valstybinės žemės pardavimą reglamentuoja specialiosios teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme ir šių įstatymų normų įgyvendinimą nustatantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ .Paminėtuose specialiuosiuose teisės aktuose nustatyti pagrindiniai žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių turinio reikalavimai – maksimalus žemės pirkimo terminas, palūkanų dydis, įmokų sumokėjimo terminai, delspinigių dydis.

Anksčiau paminėtuose teisės aktuose palūkanų, kai kasmetinė įmoka sumokama dalimis ar įmoką vėluojama sumokėti, taip pat delspinigių apskaičiavimo tvarka nenustatyta, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) normomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatyta, kad „kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 10 procentų nustatytosios žemės kainos turi sumokėti iš karto, o kitą sumą – valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais, pradėdamas mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsiskaitymo už įsigytą žemės ūkio paskirties žemės sklypą terminų sąlygos, kontrolė ir sankcijos už jų nevykdymą numatomos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sumos turi būti sumokamos atitinkamai ve vėliau kaip iki kitų metų sausio 15 dienos. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą išsimokėtinai perka asmuo, turintis teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, išskyrus jaunuosius ūkininkus iki 40 metų, įregistravusius ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, už žemės ūkio paskirties žemės sklypą jis pradeda mokėti antraisiais metais, sumokėdamas iš karto 10 procentų žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, už žemės ūkio paskirties žemės sklypą pradeda mokėti antraisiais metais ir iš karto sumoka 5 procentus žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainos.

Asmenys, turintys teisę į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palūkanas pradeda mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Visi kiti asmenys, pirkdami išsimokėtinai žemės ūkio paskirties žemės sklypą, palūkanas pradeda mokėti pirmaisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.“

Valstybinės žemės ūkio paskirties sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, 12.10 punkte nustatyta pirkėjo pareiga už skolos likutį mokėti 5 proc. metinių palūkanų. Civilinio kodekso 1.118 straipsnyje nustatyta, kad terminas prasideda rytojaus dieną po datos ar įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Remiantis Civilinio kodekso 6.2 straipsniu, pirkėjo prievolės pagal valstybinės žemės pirkimo išsimokėtinai sutartį atsiranda nuo sutarties sudarymo momento. Atsižvelgiant į šias nuostatas, palūkanos už išsimokėtinai perkamą valstybinę žemę pradedamos skaičiuoti kitą dieną po sutarties sudarymo ir skaičiuojamos nuo likusios nesumokėtos žemės sklypo kainos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems teikiama valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, o 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kokiomis sąlygomis ši parama teikiama – perkantieji išsimokėtinai valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmenys, kuriems įstatymu nustatyta teisė gauti valstybės paramą, už šią žemę pradeda mokėti antraisiais metais. Taigi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, skirtingai nei kitiems, neturintiems teisės į valstybinę paramą, prievolė mokėti palūkanas atsiranda tik antraisiais metais po sutarties sudarymo, t. y. pirmaisiais metais jiems palūkanos neskaičiuojamos.

Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms, trečiąja eile – netesyboms mokėti, ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei atlyginti.

Jeigu pirkėjo sumokėtos įmokos užteko padengti tik palūkanas ir priskaičiuotus delspinigius, jam ir toliau skaičiuojamos palūkanos nuo visos nesumokėtos žemės sklypo kainos dalies bei delspinigiai nuo pradelstos sumokėti žemės sklypo įmokos (skolos už žemę sumos ir palūkanų).

Apskaičiuojant delspinigius, skolos suma, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai, dauginama iš nustatyto delspinigių dydžio proc., dalijama iš šimto ir dauginama iš pradelstų dienų skaičiaus.

Kiekvienu atveju yra skirtingos metinės įmokos, palūkanos, pradelstų dienų skaičius, todėl, vadovaujantis nustatytais reikalavimais, šiais metais yra įdiegta programa, padedanti apskaičiuoti pirkėjų prievoles. Atsižvelgiant į ūkininkės įmokėtas įmokas, buvo apskaičiuota ir Skyriaus parengtu raštu pranešta, kokia suma iki 2014 m. sausio 15 d. turi būti sumokėta. Už 2013 m. palūkanų dydis išliko toks pats, kaip už 2012 m., kadangi iki 2013 m. sausio 15 d. nebuvo sumokėti pinigai ir įsiskolinimo už žemę likutis, nuo kurio dydžio apskaičiuotos 2013 metų palūkanos, nesumažėjo.

Platesnė informacija ir pavyzdžiai pateikti internetiniame puslapyje www.nzt.lt paspaudus nuorodą „Atsiskaitomosios sąskaitos“.“

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Valdininkė pripažįsta: „Dalykiškas pokalbis neįvyko.“”

  1. .. parašė:

    ne pescia ir ta Onute 🙂 jau isivaizduoju kad ji net ne snekejo o stauge

  2. fantikas parašė:

    teisingai daro

  3. skaitytojas parašė:

    si ponia – valdininke megsta isvaryti is kabineto interesantus.

  4. tuti tuti... parašė:

    durnas tas iš kairės …..

  5. kaim parašė:

    nieko nesuprantu, kas cia durnas

Comments are closed.

scroll to top