
Šiuo metu Širvintose vykstantys darbai - Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos dalis.
Mieste ir rajone vykstant svarbiems darbams pasigirsta nuogastavimų, kad visi tie darbai gali būti sustabdyti dėl naujosios šalies valdžios paskelbtos taupymo politikos. Iš tiesų, jau po rinkimų aukščiausius postus išsidaliję politikai, postringaudami apie tai, kad Lietuva gyvena ne pagal išgales, užsiminė, jog būtina stabdyti kai kuriuos vykdomus ar žadamus pradėti darbus. Kalbėdami apie socialinės atskirties tarp didmiesčių ir regionų mažinimą, nuo pergalės svaigulio dar neatsikvošėję „dar vakar buvę niekas“ politikai tuo pačiu kritikavo, kad viename ar kitame mažesniame šalies mieste norima pasistatyti šiuolaikišką baseiną, sutvarkyti viešąsias erdves, modernizuoti mokyklą ar įsirengti stadioną, tartum visa tai būtų tik gyvenančiųjų didmiesčiuose privilegija.
Gal todėl „Širvintų krašto“ redakcija nuolat sulaukia skaitytojų paklausimų, ar per šiuos dvejus metus rajone pradėti darbai nebus sustabdyti? Atseit, to siekia net kai kurie opozicijos veikėjai rajono taryboje, rašinėja skundus įvairioms instancijoms ir taip bando įrodyti, kad darbai tariamai organizuojami ir vykdomi neskaidriai, o ir apskritai pas mus jie nereikalingi, tėra tik lėšų išmetimas į balą (gerai dar, kad ne užkasimas į dumblą, kaip buvo prie ankstesnės valdžios).
Viešpaties keliai nežinomi, sako liaudies patarlė. Tačiau tuo pačiu galima pastebėti, kad šiuolaikiniame gyvenime būna įvairių signalų, iš kurių galima susidaryti įspūdį apie vieną ar kitą perspektyvą. Ypač, jei tam suteikiamas valstybinės svarbos statusas.
Neseniai Vidaus reikalų ministras pakeitė kai kuriuos prieš dvejus metus patvirtintos Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos kriterijus, tačiau šiuo metu Širvintų rajone vykdomiems projektams grėsmė dėl to nekilo.
Vienas iš šios programos uždavinių – pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose.
Uždavinys buvo formuluotas siekiant spręsti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus Vilniaus miesto savivaldybėje ir likusioje regiono dalyje. Šią problemą, anot programos sudarytojų, galima išspręsti pasinaudojant galimybe, kad likusio Vilniaus regiono gyventojų perkamoji galia augs dėl atskirų ūkio šakų modernizavimo, aukštesnes pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimo į centrinę ir vidurinę regiono dalį, minimalaus darbo užmokesčio ir į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiaus didėjimo.
Tam, kad problema būtų išspręsta pasinaudojus nurodyta galimybe, reikalingos investicijos į paslaugas gyventojams ir atvykstantiems turistams teikiančiam verslui sąlygų pagerinimą. Būtina investuoti ir į aktyviai lankomas miestų viešąsias erdves ir traukos centrus, kuo po rinkimų garsiai abejojo net dabartinis šalies premjeras.
Kaip galimi to būdai programoje įvardytos viešojo sektoriaus investicijos į sporto, rekreacijos, laisvalaikio sektorių. Būtina pastatyti arba atnaujinti viešuosius arba komercinius pastatus, sukurti arba atnaujinti atviras erdves miestų vietovėse, sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus ir teritorijas, išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus, rekonstruoti arba atnaujinti kelius.
Tai, kas ką tik buvo išvardyta, yra šiuo metu aktyviai daroma Širvintų rajone.
Pabandykime tik trumpai pažvelgti, kokiais darbais Širvintų rajono savivaldybė mėgina įgyvendinti Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programoje numatytus tikslus. Visa tai, kas bus paminėta, įtraukta į minėtą programą kaip šiems tikslams pasiekti skirtos priemonės.
Viena iš tokių priemonių – Širvintų miesto viešųjų erdvių atnaujinimas ir pastatų konversija, kuriant naujus ir atgaivinant esamus traukos centrus: kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas (pėsčiųjų, pėsčiųjų-dviračių takų, šaligatvių remontas, viešosios erdvės prie skulptūros „Širvinta“ sutvarkymas, amfiteatro ant šlaito takų – sėdimų vietų įrengimas, terasos ant vandens įrengimas, fontanų įrengimas, vaikų žaidimų aikštelės įrengimas, pėsčiųjų tilto pastatymas per tvenkinį, lauko treniruoklių įrengimas, apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas), Širvintų miesto laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas šalia Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos (poilsio zonų sukūrimas ir atstatymas, aplinkos pritaikymas visuomenės poreikiams, vaikų žaidimo aikštelės ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengiamas, mažosios architektūros ir želdinių įrengimas).

Programos sudarytojai tikisi, kad įvairūs šiuo metu atliekami darbai, taip pat ir Širvintų aikštės rekonstrukcija, miestą padarys patrauklesnį gyventi, o tuo pačiu - ir pas mus investuoti. Tačiau kai kurie opozicionieriai ir jiems prijaučiantieji laikosi nuostatos, kad miestui gėlės nereikalingos, jei žydi bulvės.
Tam numatyta skirti 2,2 mln. eurų, iš jų 1,87 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) lėšų. Jau dvejus metus dirbančiai rajono valdžiai pasiekus užsibrėžtą tikslą, 2019 metais bus sukurta ar atnaujinta beveik 37 tūkst. kv. m erdvių Širvintų mieste.
Kitas svarbus darbas, kurio dalis jau padaryta, dalis – daroma, centrinės Širvintų miesto aikštės įrengimas iki 2019 metų, Kalnalaukio gatvės ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km rekonstravimas (šių darbų pabaiga – 2018 metai), daugiabučių namų kiemų sutvarkymas (darbų pabaiga – 2020 metais). Visoms šioms priemonėms numatyta skirti apie 3,22 mln. eurų, iš jų apie 1,94 ml. eurų – ES lėšų. Įgyvendinus minėtas priemones, bus sukurta arba atnaujinta per 10 tūkst. kv. m atvirų erdvių, rekonstruota arba atnaujinta per 2,2 km kelių.
Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas, Širvintų Meno mokyklos infrastruktūros modernizavimas – kita svarbi priemonė. Drauge su Ukmergės sporto centro paslaugų plėtra tam numatyta skirti apie 1,16 mln. eurų, iš jų apie 858 tūkst. eurų – ES lėšų.
Bendrojo lavinimo mokyklų edukacinių erdvių atnaujinimas, t. y. Širvintų Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo erdvių įrengimas, yra dar viena svarbi Savivaldybės inicijuota ir Valstybės remiama priemonė. Drauge su Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos remontu tam ketinama skirti apie 1,62 ml. eurų, iš jų apie 1,38 ml. eurų – ES lėšų.
Žinoma, priemonių galėjo būti ir daugiau, jei visus tuos dvejus metus nebūtų buvę trukdymų veikti. Galima pasakyti, kad neigiantys tokių darbų reikšmę absoliučiai nesupranta valstybės vykdomos politikos, o kartais dar ir stabdo jos remiamus pokyčius savivaldybėse.
ŠK

As to laikrascio net neskaitau, kazkoks persantis isankstine nuomone.
🙂
geras paskutinis komentaras, iki asaru prajuokino 🙂
Labai durnai skamba, kai novatoriskas laikrastis kiekvienakart primena „valdove skaidriausioji“. O tai pries tai buve valdovai buvo kokie tai neperkošti ar ką?
Gerai čia jūs su tuo novatorisku 🙂
O tai „novatoriškas“ ką veikė? Irgi Nematė?
Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė informuoja, kad 2017 m. rugsėjo 22–24 d. Širvintų rajone vyks krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės skyriaus vertinamosios lauko taktinės pratybos, kurių tikslas – treniruoti karius savanorius šalies gynybai. Pratybų metu bus naudojami imitaciniai sprogmenys, vykdomi šaudymai imitaciniais šaudmenimis, karinė technika judės rajono keliais. Pratybos vyks ir tamsiu paros metu.
Pratybų organizatoriai atsiprašo už galimus nepatogumus dėl karių judėjimo ir sukelto triukšmo.
sITAS laikrastis seniai eina, todel ir skaitomas. Kiek ten visokiu buvo, bet populiarumo nesulauke. Tegul raso gyventojams suprantama kalba, o ne vien sapaliones apie politika ir pilietiskus sirvintiskius, tai bus skaitomas.
Kaip malonu, kad tiek gerbeju turi sirvintu krastas, tiek komentaru
Tai, kad nera popierinio varianto, butu nenuskaitytas k.n., lapai susiklijave dar butu, na, nebent pardavinetu kaip „teisinga“ laikrasti celofane, bet negaletu is ko gyvent, komentatorei etatinei blogai butu, va toks likimas k.n. butu.
Tikrai taip/
Skaitomiausias laikrastis yra SK. Uzeik kur kaime pas kaimyna, tai visur rasi ant stalo sita laikrasti. O ir krautuvese tai labiausiai nuskaityti buna SK.
Na viską cia mes suprantam, zinomas priemoniu planas. Nei mes patikejome, nei ka, ka ten prirase. O komentaru tai ne 100, nera populiarios toskn, stilius zinomasd, tai nelabai ko ten ieskotis galima. Na aisku atseit sensaciju, bet jos per tiek metu jau gerai zinomos.
Tai, kad patiketumet, dar po iseiginiu iskart kitas straipsniukas, spejo paklaust per iseigine net seimo nare, nu taip zmones durniais mato, viska amsiukai is anksto suplanavo, ikando direktorei, o poto merei, o poto komentaru simtai. Jei ne ta svente, tai ir straipsniu nebutu, isnaudotas limitas, o ir reklamos seimo narei nebutu.
Čia tai tikrai. Pavargti reikėjo. O mes tipo netgi jau patikejimom 🙂
Ner kada k.n. etatinei komentatorei, po tokios euforijos, kai sudirbo Barskunu mokyklos svente, tiek komentaru juk reikejo parasyt, du straipsniai juk isejo, tai patikekit, juk ir jai pailset reikia, tai tikrai krano nepastebejo. Cha cha cha
Šnd mačiau didžiuli kraną. Ką jis ten veikia? Kažkaip „teisingas“ laikrastis jokio kriminalo nepaskelbe, o gal krano nepastebėjo?
kaip greitai vyksta darbai, gerai tvarkosi meres komanda
Ten tai isvis pasityciojimas padarytas. Nesuprantu, ko ten listi su tais aprasinejimais iskraipytais.
Labai geras komentaras ir tikslus. Ten net iš gražaus mokyklinio renginio padarė intrigą ir apšmeižė, šlykštu, vis dėlto turėtų nueiti jos į bažnyčią, na velniui siela parduota, viskas tik blogai.
Mere ir pati gauna pinigus, nereikia jai padejeju. O kai darbas padarytas tai visi greiti prideti savo nuopelnus. Ko anksciaau nedare?
As opozicijos skelbiamuose laikrastukuose melu niekada netikejau ir netikesiu. Juk turi buti kazkoks balansas tarp gerio ir blogio. O ten vien tik viskas blogai. Na taip paprasciausiai nebuna.
Tikra tiesa, artėja rinkimai, nors, kai pagalvoji, tai ne taip ir greit, bet su k.n. pagalba vis bando pasireklamuot, kokia intrigele prasukt, pavaidint, kiek padejo sedint seime, kazkas teisingai parase, tiek metu sedejo, o pasireklamuot, kad pinigu padejo is Lenku gaut, tik Meres paraginta gavo. Aisku, reikia reklamuotis, laikas bega, rinkimai ne už kalnu, bet va, kad ner kuom pasigirt, tai tikra beda.
Kodel tik ten? Juk kazkoks dar Kiaukliuose kelius asfaltuoja. O pries rinkimus turbut dar koks tuzinas cia jus susirinks darbu „nudirbti“. Ko nedirbo nieko, kai niekas nebuvo daroma? Dabar kai mere dirba, tai „padejeju“ nors vezimu vezk.
Seimo filialas isteigtas tik uab Barskunu pagrindineje mokykloje
Labai smagu, kad musu rajone taip intensyviai darbuojasi net musu apygardoje nerinkti seimo nariai. Jie cia tiesia kelius, stato pastatus ir dar viska daro. Tubut pas mus isteigtas seimo filialas?
labai labai geras komentaras, o kad visi gyventojai ta suprastu…. tikiuosi dauguma protingi ir viska supranta ir vertina teisingai
Ši aikštė buvo įrengta apie 1979-1980 metus. Nuo to laiko nieko nebuvo daryta. Būtų ir toliau taip stovėjusi, jeigu ne PInskuvienės ryžtas ir energija. Gerai, kad „pilietiškieji“ nespėjo sustabdyti darbų, būtų buvę kaip su aikšte priešais Savivaldybę.
O gal geriau leisti vegetuoti bulvėms ir pupelėms, kaip kad buvo skverelyje už Savivaldybės?
patycios is pavydo, is juodo pavydo, kad dabar daroma, kad ieskoma, kad zmones dziaugiasi.
oi kaip kai kurie megsta ir cia pasitycioti, uz darbus verta ne vienos skulpturos, bet krastieciai kitaip atsidekos, dar karta isrinkdami, uz visus gerus darbus
Taikliai čia jūs.
Paliko skulptura, kad galetumete savo gynejai, teisingajai, savo nepreikaistingajai k.n. pastatytumet
o KO buvusieji nenumate ? 🙂 taigi pagal ju planus daro ? 🙂
O kodėl ”Marytę” paliko ? Reikėjo savo skulptūrą pastatyti. Juk mūsų MERE pati geriausi, pati nuostabiausia…
Nedekingi sirvintiskiai net labai. Mere stengiasi, laksto, iesko investiciju, o gyventojai elgiasi labai nevalyvai. Visą savo chlama is skladuku nesa ir meta prie konteineriu. O tai koks tarnas turetu ateiti ir sitiems tersėjams iskuopti ju chlamą?
Is jos dar reikia moketi paimti. Ko anksciau neeme, kai pvz. Ignalina jau gal visa savo daugiabucius renovavo. O ko pas mumi ne?
Štai atsakymas tiems kurie klausia,ką duoda Europos Sąjunga.
Is visu pusiu bus apsmeizta.
grazi aikste buus
Šmeizimo masina dirba visu pajegumu.