Tai, kuo kartais pas mus suabejojama – valstybės remiami prioritetai

Šiuo metu Širvintose vykstantys darbai - Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos dalis.

Mieste ir rajone vykstant svarbiems darbams pasigirsta nuogastavimų, kad visi tie darbai gali būti sustabdyti dėl naujosios šalies valdžios paskelbtos taupymo politikos. Iš tiesų, jau po rinkimų aukščiausius postus išsidaliję politikai, postringaudami apie tai, kad Lietuva gyvena ne pagal išgales, užsiminė, jog būtina stabdyti kai kuriuos vykdomus ar žadamus pradėti darbus. Kalbėdami apie socialinės atskirties tarp didmiesčių ir regionų mažinimą, nuo pergalės svaigulio dar neatsikvošėję „dar vakar buvę niekas“ politikai tuo pačiu kritikavo, kad viename ar kitame mažesniame šalies mieste norima pasistatyti šiuolaikišką baseiną, sutvarkyti viešąsias erdves, modernizuoti mokyklą ar įsirengti stadioną, tartum visa tai būtų tik gyvenančiųjų didmiesčiuose privilegija. 

Gal todėl „Širvintų krašto“ redakcija nuolat sulaukia skaitytojų paklausimų, ar per šiuos dvejus metus rajone pradėti darbai nebus sustabdyti? Atseit, to siekia net kai kurie opozicijos veikėjai rajono taryboje, rašinėja skundus įvairioms instancijoms ir taip bando įrodyti, kad darbai tariamai organizuojami ir vykdomi neskaidriai, o ir apskritai pas mus jie nereikalingi, tėra tik lėšų išmetimas į balą (gerai dar, kad ne užkasimas į dumblą, kaip buvo prie ankstesnės valdžios).

Viešpaties keliai nežinomi, sako liaudies patarlė. Tačiau tuo pačiu galima pastebėti, kad šiuolaikiniame gyvenime būna įvairių signalų, iš kurių galima susidaryti įspūdį apie vieną ar kitą perspektyvą. Ypač, jei tam suteikiamas valstybinės svarbos statusas.

Neseniai Vidaus reikalų ministras pakeitė kai kuriuos prieš dvejus metus patvirtintos Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programos kriterijus, tačiau šiuo metu Širvintų rajone vykdomiems projektams grėsmė dėl to nekilo.

Vienas iš šios programos uždavinių – pagerinti sąlygas smulkiajam verslui Ukmergės, Šalčininkų, Švenčionių, Širvintų, Lentvario ir Elektrėnų miestuose bei susietose teritorijose.

Uždavinys buvo formuluotas siekiant spręsti stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizėje nurodytą problemą – Vilniaus regionui būdingus didelius ekonominio aktyvumo netolygumus Vilniaus miesto savivaldybėje ir likusioje regiono dalyje. Šią problemą, anot programos sudarytojų, galima išspręsti pasinaudojant galimybe, kad likusio Vilniaus regiono gyventojų perkamoji galia augs dėl atskirų ūkio šakų modernizavimo, aukštesnes pajamas gaunančių Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų persikėlimo į centrinę ir vidurinę regiono dalį, minimalaus darbo užmokesčio ir į Lietuvą atvykstančių turistų skaičiaus didėjimo.

Tam, kad problema būtų išspręsta pasinaudojus nurodyta galimybe, reikalingos investicijos į paslaugas gyventojams ir atvykstantiems turistams teikiančiam verslui sąlygų pagerinimą. Būtina investuoti ir į aktyviai lankomas miestų viešąsias erdves ir traukos centrus, kuo po rinkimų garsiai abejojo net dabartinis šalies premjeras.

Kaip galimi to būdai programoje įvardytos viešojo sektoriaus investicijos į sporto, rekreacijos, laisvalaikio sektorių. Būtina pastatyti arba atnaujinti viešuosius arba komercinius pastatus, sukurti arba atnaujinti atviras erdves miestų vietovėse, sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus ir teritorijas, išsaugoti, sutvarkyti ar atkurti įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealus, rekonstruoti arba atnaujinti kelius.

Tai, kas ką tik buvo išvardyta, yra šiuo metu aktyviai daroma Širvintų rajone.

Pabandykime tik trumpai pažvelgti, kokiais darbais Širvintų rajono savivaldybė mėgina įgyvendinti Vilniaus regiono integruotos teritorijų vystymo programoje numatytus tikslus. Visa tai, kas bus paminėta, įtraukta į minėtą programą kaip šiems tikslams pasiekti skirtos priemonės.

Viena iš tokių priemonių – Širvintų miesto viešųjų erdvių atnaujinimas ir pastatų konversija, kuriant naujus ir atgaivinant esamus traukos centrus: kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas (pėsčiųjų, pėsčiųjų-dviračių takų, šaligatvių remontas, viešosios erdvės prie skulptūros „Širvinta“ sutvarkymas, amfiteatro ant šlaito takų – sėdimų vietų įrengimas, terasos ant vandens įrengimas, fontanų įrengimas, vaikų žaidimų aikštelės įrengimas, pėsčiųjų tilto pastatymas per tvenkinį, lauko treniruoklių įrengimas, apšvietimo ir mažosios architektūros elementų įrengimas), Širvintų miesto laisvalaikio ir poilsio zonos įrengimas šalia Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos (poilsio zonų sukūrimas ir atstatymas, aplinkos pritaikymas visuomenės poreikiams, vaikų žaidimo aikštelės ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengiamas, mažosios architektūros ir želdinių įrengimas).

Programos sudarytojai tikisi, kad įvairūs šiuo metu atliekami darbai, taip pat ir Širvintų aikštės rekonstrukcija, miestą padarys patrauklesnį gyventi, o tuo pačiu - ir pas mus investuoti. Tačiau kai kurie opozicionieriai ir jiems prijaučiantieji laikosi nuostatos, kad miestui gėlės nereikalingos, jei žydi bulvės.

Tam numatyta skirti 2,2 mln. eurų, iš jų 1,87 mln. eurų – Europos Sąjungos (ES) lėšų. Jau dvejus metus dirbančiai rajono valdžiai pasiekus užsibrėžtą tikslą, 2019 metais bus sukurta ar atnaujinta beveik 37 tūkst. kv. m erdvių Širvintų mieste.

Kitas svarbus darbas, kurio dalis jau padaryta, dalis – daroma, centrinės Širvintų miesto aikštės įrengimas iki 2019 metų, Kalnalaukio gatvės ruožo nuo 0,381 km iki 2,655 km rekonstravimas (šių darbų pabaiga – 2018 metai), daugiabučių namų kiemų sutvarkymas (darbų pabaiga – 2020 metais). Visoms šioms priemonėms numatyta skirti apie 3,22 mln. eurų, iš jų apie 1,94 ml. eurų – ES lėšų. Įgyvendinus minėtas priemones, bus sukurta arba atnaujinta per 10 tūkst. kv. m atvirų erdvių, rekonstruota arba atnaujinta per 2,2 km kelių.

Širvintų sporto mokyklos vidaus patalpų sutvarkymas, Širvintų Meno mokyklos infrastruktūros modernizavimas – kita svarbi priemonė. Drauge su Ukmergės sporto centro paslaugų plėtra tam numatyta skirti apie 1,16 mln. eurų, iš jų apie 858 tūkst. eurų – ES lėšų.

Bendrojo lavinimo mokyklų edukacinių erdvių atnaujinimas, t. y. Širvintų Lauryno-Stuokos Gucevičiaus gimnazijos ugdymo erdvių modernizavimas, Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos ugdymo erdvių įrengimas, yra dar viena svarbi Savivaldybės inicijuota ir Valstybės remiama priemonė. Drauge su Šalčininkų „Santarvės“ vidurinės mokyklos remontu tam ketinama skirti apie 1,62 ml. eurų, iš jų apie 1,38 ml. eurų – ES lėšų.

Žinoma, priemonių galėjo būti ir daugiau, jei visus tuos dvejus metus nebūtų buvę trukdymų veikti. Galima pasakyti, kad neigiantys tokių darbų reikšmę absoliučiai nesupranta valstybės vykdomos politikos, o kartais dar ir stabdo jos remiamus pokyčius savivaldybėse.

ŠK