Sekmadienio rytą sutiksime Triušio metus

Remiantis istoriniais įrašais, daugiau kaip prieš 4 tūkst. metų mitinis kinų imperatorius Yu Shun įžengė į sostą ir ta proga pavedė savo tarnams garbinti dangų ir žemę. Sekmadienį Kinijoje švenčiami Naujieji metai kinų kalendoriuose gali būti pažymėti kaip 4721-ieji.

Kinų naujieji metai švenčiami pirmąją Kinų kalendoriaus pirmo mėnesio dieną, kai stoja antroji mėnulio jaunatis po žiemos saulėgrįžos. Norintys iššauti šampaną atminkite: Lietuvoje tai nutiks sekmadienį, 9.31 val. ryto.

Pirmąją naujų metų dieną, kuri tuo pačiu laikoma pirmąja pavasario diena, kinai paprastai nevalgo mėsos. Susilaikymas nuo mėsos ne tik garantuoja ilgą ir laimingą gyvenimą, bet ir padeda išvalyti visą kūną ateinantiems metams. Tam, kad nenubaidytų savo sėkmės, kinai Naujų metų dieną neplauna savo plaukų. Nenorėdami nubaidyti sėkmės, per Naujuosius nenaudoja nei žirklių, nei peilių.

Senasis kinų tikėjimas teigia, jog antroji Naujųjų metų diena yra visų Kinijos šunų gimimo diena ir visas dėmesys turi būti skirtas tik šunims.

Kinai Naujuosius metus švenčia 15 dienų. 15-oji Naujųjų metų diena vadinama Žibintų diena, kai visi įžiebia popierinius žibintus.

Paskutinę Naujų metų dieną (stojus pilnačiai, 15 šventimo dieną) kinai tradiciškai valgo apskritus virtinius, kurių forma primena pilną mėnulį.

Vieną iš 15-os dienų visos šeimos privalo suvalgyti vegetarišką patiekalą pavadinimu Jai. Šis patiekalas ypatingas tuo, jog susideda net iš 18 ingridientų, kurių kiekvienas turi simbolinę reikšmę, pavyzdžiui: lotoso sėklos (vyriškam palikuoniui susilaukti), juodi jūros dumbliai (turtui) ir t.t.

Būtų labai sunku pasakyti, kokį pėdsaką Kinija yra palikusi Širvintoms. Matyt, dešimtys, jei ne šimtai širvintiškių yra lankęsi Kinijoje. Prieš keliolika metų Kinijoje stažavosi širvintiškė stalo tenisininkė Lina Misikonytė, o futbolininkas Vytautas Skirmantas, su Lietuvos rinktine keliaudamas į Pasaulio benamių futbolo čempionatą Australijoje, skrido per Honkongą, kuris tuo metu britų jau buvo grąžintas Kinijai.

Nors nėra tiksliai aprašyta, tikėtina, kad prie 1919-1920 metais Širvintų vilkėdamas Lietuvos kariuomenės uniformą galėjo kariauti vienintelis kinas savanorių gretose – vadinamasis Petras Činša (Činča). Taip buvo pasivadinęs 1896 metais Čingdao mieste gimęs vyras, kuriam vėliau buvo įteiktas savanorio medalis Nr. 1506. Tai reiškia, kad Činša buvo vienas pirmųjų 10 tūkst. būrio savanorių.

Apie Činšą žinoma mažai. Archyvuose rasti kariniai dokumentai liudija tik tiek, kad jo tėvas buvo Činsilas, ankstesnis jo vardas nežinomas. Greičiausiai dėl to jis ir pasivadino Petru Činša.

Pasakojama, kad jauną vaikinuką kaip tarną iš Kinijos parsivežė kažkuris rusų karininkas, kuris jį su savimi pasiėmė ir į I Pasaulinį karą. Abu pateko į vokiečių nelaisvę, o 1919-aisiais abu pateko į Lietuvą ir čia liko.

Lietuvai pakvietus gyventojus savanoriais stoti į kariuomenę ir pažadėjus žemės, kinas tuo susidomėjo. 1919 metų liepos 21 dieną įstojęs į Lietuvos kariuomenę, Petras Činšas tapo vadinamojo Atskirojo baltgudžių bataliono kariu. Kovojo su bolševikais, lenkais, kuriems 1920-aisiais pateko į nelaisvę.

Pamatę azijietį, lenkai buvo priblokšti ir ėmė klausinėti, kas ir kaip. Činša jiems pripasakojo, kad Lietuvos kariuomenėje kaunasi visas kinų korpusas. Lenkai apie tai per spaudą paskelbė visam pasauliui ir agitavo kiną, kad šis pereitų į jų pusę, tačiau Činša atsisakė, o paskui dar ir pabėgo iš nelaisvės. Grįžęs, jis toliau kariavo su lenkais, 1923-iaisiais buvo sužeistas į dešinę ranką. Pastarasis faktas leidžia įtarti, kad Činša galėjo būti sužeistas per Klaipėdos operaciją ar partizanaudamas Neutraliojoje zonoje.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 20 d. laikraščio numeryje.