Vyriausybei perduoti svarstyti 5 Širvintų rajono savivaldybės parengti projektai piktina valdančiuosius ir jų maitinamą žiniasklaidą
Pirmadienį posėdžiavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad Vyriausybei svarstyti būtų perduota dar pasiūlymų už papildomus 1,2 mlrd. eurų kam panaudoti kitų metų šalies biudžeto lėšas. Jie bus pateikti Seimui svarstant 2023 metų valstybės biudžeto projektą. Vakar įvyko pirmasis svarstymas. Po kiek laiko paaiškės, kiek tų projektų sulauks valdančiųjų dėmesio.
Savo pasiūlymus, ką reikėtų būtinai įgyvendinti, teikia ir savo apygardų rinkėjams atstovaujantys Seimo nariai, tarp jų ypač aktyvus Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. Minėtame Komiteto posėdyje jis pristatė net 5 siūlymus, kaip būtų galima pasitelkti biudžeto lėšas Širvintų rajono ir visos šalies gyventojų labui.
Pats Seimo narys dėl tolesnio šių projektų likimo atsargus. Kaip jis pažymėjo LNK laidoje „Diena“, pernai Finansų ministerija arogantiškai atmetė Seimo narių siūlymus. Egzistuojanti valdymo praktika išduoda, kad greičiausiai panašiai bus pasielgta ir šiais metais.
Paaiškėjus, kad Jonas Pinskus yra aktyviausias siūlytojas, ant kojų buvo sukelta valdantiesiems prijaučianti ar nuo jų malonės priklausoma žiniasklaida.
Kaip „Širvintų kraštui“ sakė Seimo narys, pasipylė „norinčių ta tema pasikalbėti“ ar „turinčių klausimų“ žiniasklaidininkų skambučiai. Pagrindinis motyvas: Seimo narys „stumia“ projektus, kuriuos parengė Savivaldybė, vadovaujama Jono Pinskaus žmonos. „Akivaizdus politinis lobizmas!“
-Kas čia neleistino? – stebisi Jonas Pinskus. – Živilę Pinskuvienę savivaldybės mere išrinko rajono žmonės, jie mane išrinko ir Seimo nariu. Išrinko tam, kad jiems atstovautume, gintume jų interesus. Kai tai darome, kažkam pasirodo, kad negalima.
Iš tiesų, Seimo nariams neretai prikišama, kad jie užsiima „ne tuo“. Atseit, reikėtų taisyti kodeksus, įteisinti vienalytes santuokas, priiminėti rezoliucijas ir pan., o ne atstovauti konkretiems regionams. Bet Seimo nariai tuo ir užsiima, bandydami daryti įtaką šalies biudžeto formavimui. Kaip „Diena“ pašnekesyje pripažino Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus, mokesčius surenka ne savivaldybės, o valstybė, todėl iš jos biudžeto ir prašoma finansuoti vienas ar kitas programas. Jei savivaldybių biudžetai būtų formuojami tik jų pajamomis, būtų kita kalba: susirinkite ir statykite, ką norite.
Kita vertus, savivaldybėms, o ne klerkams Vilniuje geriausiai žinoma, ką reikėtų daryti vietose, į ką investuoti. Kadangi kai kurios sritys yra reguliuojamos valstybės lygiu, todėl valstybė ir turėtų tam skirti lėšų.
Kiek keistai nuskambėjo „Dienos“ vedėjo Arno Mazėčio pastebėjimas, ar švietimas, ugdymas yra valstybės prioritetai, kad tam derėtų prašyti milijonų? Negi prie dabartinės valdžios prioritetai yra tik pavardžių rašymo subtilybės ir kanapių įteisinimas?
Seimo nario iniciatyva Vyriausybei svarstyti pateiktas projektas „Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statyba“.
Rajono gyventojams puikiai žinoma, kad dviejuose pastatuose Širvintose veikia vienas lopšelis-darželis, kurį lanko 361 mažametis. Darželyje dirba 18 grupių. Dėl vietos stokos rugsėjo 1-ąją į šį darželį nepateko 65 vaikai, šiandien jų atsirastų dar daugiau. Atsižvelgdama į valstybės siekį skatinti dirbti jaunus žmones, Savivaldybė norėtų prisidėti prie jų vaikų priežiūros ir ugdymo užtikrinimo.
-Kiek esu susipažinęs, Širvintų rajono savivaldybė neturi galimybės įgyvendinti šio projekto savivaldybės biudžeto lėšomis dėl Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų, – šį projektą pakomentavo Seimo narys Jonas Pinskus. – Todėl kartu su Savivaldybe paprašėme projektą „Širvintų lopšelio-darželio „Boružėlė“ priestato statyba“ įtraukti į Valstybės investicijų 2023 metų programą ir tam skirti 1 mln. 800 tūkst. Eur valstybės biudžeto lėšų. Pastačius priestatą, tėvai galėtų dirbti, o jų vaikai gauti taip reikalingą ikimokyklinį ugdymą.
Panašus ir kitas pateiktas projektas, įvardytas kaip „Širvintų pradinės mokyklos ugdymo erdvių modernizavimas“, tik jis orientuotas į buvusius vaikų darželio-lopšelio vaikus.
Dėl patalpų trūkumo nuo 2021 metų Širvintų pradinėje mokykloje negalėjo būti vykdomos informacinių technologijų veiklos. Be to, mokinių klasės skeliamos į dalis mokant užsienio kalbos, tikybos, etikos. Šių dalykų mokymų metu vienai mokinių klasei irgi reikalingos dvejų klasių patalpos. Labai aštriai erdvių stygių jaučia mokyklos valgykla, kurios 46,5 kv. m ploto valgomajame spaudžiasi 406 mokiniai. Kadangi mokinukai valgykloje netelpa, daliai jų tenka valgyti mokyklos koridoriuje. Tai prieštarauja tiek higienos reikalavimų normoms ir numatytiems atstumams tarp stalų, tiek šiuolaikiniams poreikiams.
Gavus finansavimą, nebūtų apsiribojama tik priestato statyba. Pradinė mokykla turi gražias sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo veiklų tradicijas, yra pasiekusi ne vieną svarų laimėjimą ir įvertinimą šioje srityje. Tačiau mokykloje esantis sporto aikštynas yra senas, skurdus. Šiuo metu vaikai sportuoja aikštelėje su dirbtine žolės danga, kuri yra nusidėvėjusi, prastos būklės, skirta futbolui, todėl nėra galimybių lauke žaisti krepšinį, tinklinį. Šuolių į tolį zona visiškai nepritaikyta saugiam sportui ir neatitinka standartų, įrengta pačios mokyklos bendruomenės pastangomis. Lauke nėra kur bėgioti, todėl bėgiojama tik mokyklos pastate esančioje salėje. Nors bėgimas, fizinis aktyvumas lauke yra specialistų skatinamas ir palaikomas.
- Sporto aikštyno būklė neatitinka saugumo standartų, dėl to kyla traumų ir nelaimingų atsitikimų švietimo įstaigoje rizika. Tai buvo pažymėta man adresuotame Savivaldybės rašte dėl šio projekto. Manau, kad rizikuoti vaikų sveikata, jų ugdymu mes tiesiog neturime teisės, – Jonas Pinskus buvo kategoriškas.
Tam, kad šis projektas būtų įgyvendintas, prašoma valstybės biudžete numatyti 2 mln. 946 tūkst. Eur.
Apie galimybę uždarytos Kernavės Juozo Šiaučiūno pradinės mokyklos pastate įkurti muziejų esame rašę ne kartą. „Širvintų krašto kovų už laisvę muziejus“ – dar vienas projektas, kuriam Seimo narys Jonas Pinskus prašo finansavimo. Muziejaus investicinis ir remonto projektai jau yra parengti, todėl gavus finansavimą, būtų galima tuojau pat pradėti darbus.
Šio projekto vertė – 1 mln. 814 tūkst. 554,64 Eur.
Kernavėje norima įgyvendinti dar vieną projektą – „Kernavės miestelio infrastruktūros būklės gerinimą“. Tam šįkart prašoma skirti 768 tūkst. 515 Eur.
Ne vieną dešimtmetį rajone aktualus Širvintų ligoninės likimas. Skirtumas tas, kad konkrečių žingsnių imtasi prie Savivaldybės vairo stojusiems dabartiniams valdantiesiems. Kai ankstesnė valdžia daugiausia pasitenkindavo dengdama susidariusius nuostolius, ši ėmė ieškoti galimybių, kaip ligoninė galėtų išgyventi, teikti daugiau paslaugų rajono gyventojams. Į tai nukreiptas Komitete pristatytas projektas „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimas Širvintų rajono savivaldybėje“. Galima drąsiai sakyti, kad jis leistų išgelbėti įstaigą nuo dar A. Verygos laikais pradėto įgyvendinti regioninės medicinos žlugdymo.
Pastato atnaujinimui, modernizavimui Širvintų rajono savivaldybė pageidautų gauti 6 mln. 569 tūkst. 299 Eur. Būtent tiek numatyta projekto įgyvendinimo sąmatoje. Seimo narys pritarė minčiai, kad prieš dvejus metus iškilusi sveikatos krizė dar kartą patvirtino, kad žmogaus sveikata yra svarbiausia ir jai turi būti telkiamas didžiausias dėmesys.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo pritarta, kad komitetų bei Seimo narių siūlymai būtų perduodami vertinti Vyriausybei, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pastabas. Tad tolimesnis šių klausimų likimas pirmiausia priklausys nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, paskui dar lauks Seimo balsavimas.
Ar yra vilčių gauti finansavimą prašomiems projektams?
Vilčių, žinoma, visada yra, o dabartinės rajono valdžios veikla ir įgyvendinti panašaus mąsto projektai parodė, kad to siekiama rimtai, produktyviai, išnaudojant įvairias galimybes. Tai, kad prie to prisideda ir Seimo narys Jonas Pinskus, suteikia tikėjimo.
Kaip skelbiama žiniasklaidoje, tarp Seimo nariai yra pateikę įvairių siūlymų. Vieni jų atrodo kertiniai ir reikšmingi visuomenei, kiti vien jau iš jų apibūdinimo atrodo skirti atskirų grupelių interesų tenkinimui. Pavyzdžiui, Šilutės rajono savivaldybėje Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos administruojamame parke prie Atmatos upės žiočių apžvalgos bokšto statyboms prašoma skirti 1,5 mln. Eur.
Įdomu, kam skirtų prioritetą Lietuvos žmonės, jei būtų paprašyta pasirinkti apžvalgos bokštą, kurių Lietuvoje pridygę kone kiekvienoje Savivaldybėje, ar panašios vertės darželio-lopšelio priestatą. Kas turistui svarbiau: iš kelių dešimčių metrų aukščio pasidairyti po upės žiotis, ar apsilankyti muziejuje, kuris atidarytas istoriniame pastate į UNESCO paveldą įtrauktoje Kernavėje.
Kai kuriais pasiūlymais prašoma biudžeto lėšų, kurios būtų skiriamos ir atlyginimams, taigi – pravalgymui. Net 17 mln. eurų prašoma „Lietuvos įvaizdžio ir šalies turizmo rodikliams gerinti“. Tarp sunkmečiu nepopuliarių idėjų – papildomos 4,68 mln. Eur privalomos trečios fizinio ugdymo pamokos įvedimui visose 9 (I gimnazijos) ir 10 (II gimnazijos) klasėse. Jei tai būtų papildoma pamoka dabartiniame pamokų tvarkaraštyje, kuris, pasigirsta priekaištų, ir taip yra perkrautas, dar būtų aišku. Bet jei trečia pamoka pakeistų esamą kurio nors dalyko pamoką, gal ir lėšų tam būtų galima paimti iš ten?
Prašoma įspūdingų sumų ir taip ne už kapeikas dirbančių prokurorų, teisėjų padėjėjų algoms. Kai į skolas klimpstantis Lietuvos paštas drastiškai kelia savo įkainius, o visi agituojami naudotis naujomis komunikavimo priemonėmis, 0,5 mln. Eur prašoma Teisėjų tarybos pašto paslaugų išlaidoms. Atseit, yra poreikis siuntinėti daug raštų.
Negi tam, kad teisiamieji ir nuteistieji turėtų ką pasikabinti ant vinies, Širvintų pradinukai ir toliau valgys koridoriuje?
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 11 d. laikraščio numeryje.
Loading ...
