Rūpi kiekvienas kaimo žmogus

Musninkų bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė.

Musninkų bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė.

Musninkų kaimo bendruomenė klesti, šiandien ją sudaro apie 60 narių. Bendruomenės pirmininkė, seniūnė ir aktyvesni nariai stengiasi bei dirba visų labui, įtraukia į veiklą vis platesnius kaimo gyventojų sluoksnius. Apie bendruomenės veiklą pasakoja jos pirmininkė Jadvyga Kielienė, kuriai rūpi, kad kaimo žmonėms būtų gera gyventi ir miestelyje jie turėtų kuo užsiimti.

– Papasakokite apie neseniai atidarytą sporto klubą? Kaip kilo tokia idėja?

– Rašėme projektą ir gavome „Leader“ programos paramą. Už tuos pinigus įsigijome treniruoklių, kuriuos pirmiausia planavome pastatyti bendruomenės namuose esančiame poilsio kambaryje. Galvojome, kad turėsime tik keletą treniruoklių, tačiau už gautus pinigus įsigytus treniruoklius sustačius patalpoje, jie buvo vienas šalia kito. Pagalvojome, kad jei norėsime aerobikos ar gimnastikos treniruočių, nebus vietos, o daugiau patalpų neturime. Todėl prašėme rajono tarybos skirti bendruomenei nenaudojamas ambulatorijos antro aukšto patalpas. Jas mums skyrė, pinigų remontui neturėjome, tačiau apgalvojome, kaip viską sustatysime. Deja, koją pakišo pasiūlyta kaina už šildymą ir vienkartinis mokestis, kurį būtume mokėję už naudojimąsi bendru įėjimu su ambulatorija. Tada N. Dimšienė pasiūlė šiemet atsisakyti šių patalpų. Viename bendruomenės susirinkime sprendžiant problemą, kur pastatyti treniruoklius, bendruomenės narė S. Juzėnienė pasiūlė nenaudojamas patalpas savo namuose. Jose ir įrengėme sporto klubą. Šeštadienį buvo klubo atidarymas, o antradienį sulaukėme pirmųjų lankytojų.

Edukacinėse vytelių pynimo pamokose vyksta padėklų gamybos darbai.

Edukacinėse vytelių pynimo pamokose vyksta padėklų gamybos darbai.

– Nemažai pastangų esate įdėjusi vykdant projektą „Savarankiško gyvenimo namai“. Papasakokite apie šį projektą, kaip kilo idėja ir kokiais rezultatais galite pasidžiaugti šiandien?

– Taip, šiuo metu vykdome Europos socialinio fondo projektą. Pradžioje žmonių požiūris buvo labai kritiškas, manė, kad tik bus „plaunami“ pinigai, bet į šias pastabas stengėmės nereaguoti. Tada klausiau savęs „kodėl mums reikalingas šis projektas?“ Atsakymas atėjo savaime – kad kaimo žmones, neturinčius darbo, patiriančius socialinę atskirtį, atitrauktume nuo neigiamos įtakos. Pirmiausia su mokymuose dalyvaujančiaisiais dirbo socialiniai darbuotojai, buvo siekiama, kad jie rastų motyvacijos pasiimti iš mokymų kuo daugiau. Su kiekvienu atskirai dirbo psichologas.

Bendruomenės narės po truputį ruošiasi šventėms. Nuotraukoje Rasa, bebaigianti žiemiško medžio kompoziciją.

Bendruomenės narės po truputį ruošiasi šventėms. Nuotraukoje Rasa, bebaigianti žiemiško medžio kompoziciją.

Vyko ekologinės sodininkystės ir vaistažolių rinkimo mokymai. Bendruomenė pavasarį pasodino 1 ha sodą, kuriame auga obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, šilauogės, serbentai…

Maisto gaminimo mokymuose moterys gamino obuolių sūrius, kepė pyragus, gamino ir kasdienius patiekalus, ir sudėtingiau paruošiamą maistą, užsirašė daugybę receptų. Taip pat buvo organizuojama išvyka į kavinę, kurios metu buvo stebima, kaip vyksta maisto gaminimas ten.

Siuvimo mokymuose moterys mokėsi siūti. Pačios sau pasisiuvo suknelių, marškinėlių. Šiuo metu turime pasiūtų prijuosčių, kurias galbūt panaudosime kaip dovanas. Kaip ir maisto gaminimo mokymų metu, siuvėjos vyko į siuvimo fabriką ir ten stebėjo profesionalų darbą.

Vyko statybos ir remonto darbai. Deja, tikrosios statybos praktikos nebuvo, nes nesulaukėme tokių prašymų iš kaimo gyventojų, tačiau remonto darbai matomi šarvojimo salėje, prie kultūros namų. Mokymų metu buvo suremontuoti ir atnaujinti kultūros namų laiptai, šarvojimo salė taip pat pasikeitė neatpažįstamai. Su šiais mokymais susisiejo ir medžio darbai. Buvo pagaminti kuoliukai obelims pririšti, taip pat šarvojimo namų durys.

Be visų minėtų mokymų, vyko avininkystės ir plaukų priežiūros, kirpimo ir kosmetologijos pamokos.

Mokymų metu kvalifikuoti specialistai atvažiavo į Musninkus. Projekte buvo numatytas atitinkamas valandų skaičius kiekvienam mokymui. Tiesa, planuojamas dar vienas mokymas, nes projektas „Savarankiško gyvenimo namai“ bus pratęstas, kadangi nespėjome išnaudoti visų skirtų lėšų. Moterų prašymu, planuojame gilinti vėlimo iš vilnos žinias.

Šiuo metu iš 40 mokymuose dalyvavusių žmonių 7 jau dirba.

Dabar moterys kartu su mokytoja S. Rulevičiene mokosi pynimo iš vytelių subtilybių.

Musninkuose bendruomenės pastangų dėka neseniai duris atvėrė sporto klubas.

Musninkuose bendruomenės pastangų dėka neseniai duris atvėrė sporto klubas.

– Kaimo bendruomenė dalyvauja projekte „Heifer“. Kelioms seniūnijos gyventojų šeimoms patikėta auginti gyvulius?

– 2010 metais rašėme projektą. 2 kartus gavome po 6 karves, kurias paskyrėme auginti seniūnijos socialiai remtiniems gyventojams. Gyvūnų prieauglis yra bendruomenės nuosavybė, o apsiveršiavusią karvę perrašome ją auginusiems žmonėms. Taip pat buvome gavę triušių, bet daugumą jų užpuolė liga ir vos keliose šeimose liko po keletą triušių.

– Kokios būsimų projektų idėjos?

– Kadangi turime pasisodinę sodą, po kelerių metų tikimės gauti vaisių. Ateityje planuojame rašyti verslumo projektą. Kol kas tik mąstome ir nieko konkretaus pasakyti negaliu. Galbūt tai bus obuolių perdirbimo verslas, o gal gaminsime obuolių sūrius, kuriuos per maisto gaminimo mokymus moterims labai sekėsi daryti.

Šiemet prie miestelio eglės vėl planuojama rengti iš atliekų padarytų Senių besmegenių konkursą.

Šiemet prie miestelio eglės vėl planuojama rengti iš atliekų padarytų Senių besmegenių konkursą.

Mes dabar esame akredituota bendruomenė ir galime bendradarbiauti su užsienio šalimis. Projektus rašo mūsų bendruomenės narė Ž. Jankauskaitė. Kovo mėnesį laukiame keleto jaunų žmonių iš užsienio, tik dar negavome paraiškos, iš kokių valstybių galime rinktis. Atvyksiantieji prieš kelionę bus šiek tiek pasimokę lietuvių kalbos ir tuo metu, kai viešės pas mus, gilins turimas kalbos pradmenų žinias. Vasarą turėtų atvažiuoti svečių iš penkių užsienio šalių (po 5 jaunus žmones iš 5 valstybių), kurie viešės savaitę. Jie bendraus su kaimo bendruomene, organizuosime renginį.

Taip pat norėtume siųsti savanoriauti savo bendruomenės narius, tik kol kas nesulaukėme norinčių.

– Su kokių amžiaus grupių žmonėmis daugiausia tenka dirbti?

– Su vyresnio amžiaus. Jaunimo kaime nėra labai daug ir į įvairią veiklą jie įtraukiami mokykloje bei Musninkuose veikiančiame dienos centre. Jau ne pirmus metus organizuojame šventę „Pabūkime kartu“, kurios metu sukviečiame šeimas, paruošiame programą. Pirmiausia tokią šventę organizavo našliams, o vėliau pagalvojome, kodėl negalime visi kartu susirinkti, pabendrauti ir pasilinksminti, todėl dabar – tai šeimų šventė. Tiesa, pakviesti atlikėjai nelabai patinka jaunimui, jie nori trankesnės muzikos, bet tada nepatinka vyresniajai kartai.

– Daug bendraujate ir dirbate su žmonėmis. Ar visada pavyksta priimti visą bendruomenę tenkinančius sprendimus? Nebūna pykčių?

– Dar nebuvo taip, kad susipyktume, nors bendruomenė gyvuoja jau nuo 2003 metų. Stengiamės kalbėtis ir išgirsti vieni kitus. Tada priimame bendrus sprendimus. Smagu, kad į bendruomenės veiklą įsijungia vis daugiau išsilavinusių žmonių, kurie atneša naujų vėjų ir idėjų.

– Netrūksta jėgų dirbti bendruomenės labui?

– Visko būna. Ypač skaudu, kai kaime kalbama, kad „plaunu pinigus“ gaudama didelę algą. Su seniūne B. Jankauskiene net susitikusios po darbo sėdime ir rašome projektus, paskui galvojame, kam gali būti reikalinga parama. Kai nerandi, kam galėtum padėti, norisi nuleisti rankas. Bet vėliau pamąstai… Ką veikčiau, jei nedirbčiau bendruomenėje. Juk ne visada būna blogai. Dažniau pasidžiaugi savo darbo rezultatais. Smagu, kai matai, jog pastangos nenueina veltui. Vykstant maisto gaminimo mokymams prieš Velykas bendruomenės namuose gaminome maistą. Džiaugiausi, kad šeimose, kurių švenčių stalas retai kada būna gausus, šiemet buvo ką padėti. Dažnai net neskaičiuoji savo laiko dėl bendruomenės. Kai reikia kur nors nuvažiuoti, gaila naudoti ir bendruomenės pinigus kurui, todėl važiuojame už savus. Juk visos bendruomenės pajamos – tai žmonių skiriami 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, nario mokestis ir pinigai už parduotus veršelius.

– Ačiū už pokalbį!

Šarūnė Baronaitė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+