2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje, manau, aptarinėsime dar ilgai. Per pirmąjį turą išrenkama tik pusė Seimo, nors kai kas šią teisę įgyja jau vienmandatėje apygardoje. Bet pirmasis turas tik parodo visuomenėje tvyrančias nuotaikas, kurias labai smarkiai pakeisti gali II turas. Taip yra jau buvę, kai I turo favoritams II ture reikia ragauti, koks musės skonis. Atkritus daugeliui pretendentų, jų rinkėjai neretai vienijasi prieš I turo laimėtojus.
Keturis kampus užbraukęs Skvernelis taikosi į loterijos laimėtojo laurus
Labai nustebino tik 8 mandatus I ture iškovojęs „vardanlietuvis“ Saulius Skvernelis. Gal apsvaigęs nuo pirmų žinių apie parodytą palaikymą, jis su užbrauktais keturiais kampais džiaugėsi it laimėjęs „Aukso puodą“. Dar neįpusėjus skaičiuoti balsų, buvęs lizinginis Karbauskio kandidatas paknopstomis nuskuodė pas socialdemokratų ikoną Viliją Blinkevičiūtę. Visi tą pasimatymą suprato kaip būsimos valdžios pyrago dalybas, nors paskui pats Skvernelis teisinosi susitikęs tik pasitarti dėl būsimos taktikos ir strategijos. Bet visi suprato, kad buvęs premjeras į varžovų stovyklą nuskubėjo apsiuostyti, kol neatbėgo pavizginti uodega kas nors kitas. Likimas pasigailėjo Sauliaus Skvernelio ir neatėmė tų aštuonių mandatų, kurie gali pavirsti į didesnę frakciją, o gali ir nepavirsti. Juk šiaip ar taip, rinkimai daugiamandatėje parodė, kad tarp 8 jau išrinktų į Seimą „vardanlietuvininkų“ (per šią kadenciją jie buvo pravardžiuojami „Vardan valdžios“) tik 3 išrinktieji kovos antrame ture ir galbūt praleis į priekį besibūriuojančius anapus barjero. Tarp jau išrinktų į Seimą „vardanlietuvių“ 3 apskritai nesivaržė vienmandatėse apygardose, o 2 nepateko į II turą. Sutikite, net 5 iš 8 – antrarūšės prekės politikos lentynoje.
Bet ne Skvernelio komanda stebina tokiais „autoritetais“. Daugiausia balasto – „Nemuno aušros“ sąraše. Vieno žmogaus sąrašu vadinta Žemaitaičio komanda šią pravardę pateisino visiškai, jei neskaičiuosime, kad kandidatų sąraše žinomumu jam nenusileido Agnė Širinskienė. Tik štai – ponia Agnė į II turą vienmandatėje apygardoje nepateko ir taip sukėlė abejonių, ar „pilkosios partijos kardinolės“ mantija galinti apsigobti politikė išties tokia pajėgi, kaip manoma. Net 14 mandatų per I turą gavusiame Žemaitaičio sąraše Seimo nario kėdžių minkštumą jau bando 10 „politikų“, vienmandatėse nepatekusių į II turą, taip pat ir 2 veikėjai, apskritai neišdrįsę išeiti prieš publiką vienmandatėse. 12 eilinių kareivių kariaunoje, kuri neslėpė ambicijų dalyvauti valdančiojoje koalicijoje? Baikit juokus!
Per TV3 televizijos studijoje vykusius išrinktųjų debatus socialdemokratas Gintautas Paluckas gyrėsi, kad pasiteisino partijos politika atsinaujinti ir į Seimą patenka jauni jos žmonės. Vis dėlto nepamirškime, kad net galimu premjeru įvardijamas praeityje teistas Gintautas Paluckas pats nelabai stiprus politikas, nes jau antruose rinkimuose nepateko į antrą turą vienmandatėje apygardoje. Būtent ši arena laikoma prestižinė, čia verda pagrindinės kovos, kur išdrįsta susikauti ir šlove mėgaujasi tikrieji lyderiai. Pasirodo, tarp socialdemokratų irgi pakankamai daug statybinio laužo – tiek jau buvusio apyvartoje, tiek ateinančio papildyti. Juos nuo fiasko išgelbėjo tik mūsų rinkimų sistemoje įtvirtinta sąrašinė teisė į valdžią. Tarp jau patekusių į Seimą, 4 socialdemokratų sąrašo dalyviai net nesivaržė vienmandatėse apygardose, o 7 – nepateko į II turą. Jei ne rinkimai daugiamandatėse, jie Seimą geriausiu atveju matytų tik po ketverių metų. Taigi, Seimo narių valdžią paėmusioje 18 socialdemokratų kariaunoje net 11 priekabos krovinių verčia abejoti Palucko savigyromis.
Būkim biedni, bet teisingi, sako žmonės. Ko jau ko, o konservatorių šia prasme peikti tikrai nereikėtų. Laimėję 17 mandatų, jie jau patekusiųjų komandoje turi tik 3 politikus, kurie neišdrįso pasirodyti rinkėjams vienmandatės arenos šviesose. Visi kiti jau patekusieji dėl partijos garbės kovos II ture, o premjerė Ingrida Šimonytė reikalus sutvarkė dar I ture.
Po pirmo turo neatstovaujamas kas penktas balsavęs rinkėjas
Daugiau apie Seimą bus galima pasakyti po II turo, kai bus išrinkti visi Seimo nariai, varžęsi vienmandatėse apygardose. Tada ir paaiškės, kokią sąjungą – valdžioje ar opozicijoje – su Blinkevičiūte dalijosi Skvernelis. Tarp dalyvaujančių II ture kovos ir širvintiškiams šią kadenciją tiesiogiai atstovavęs regionininkas Jonas Pinskus. Jam iššūkį pamėgins mesti socialdemokratų kandidatė, kurios, kaip vienai televizijai prisipažino politikas, jis taip ir nepamatė per ankstesnius kandidatų debatus. Gal konkurentė irgi tikisi, kad ją atsiveš priekaboje ir visą kadenciją galiniame suole su draugutėmis galės aptarinėti Seimo aukštuomenės užkulisius?
Neramina tai, kad per šiuos rinkimus ypač aštriai pasijautė demokratijos spragos. Net 21,81 proc. balsavusių rinkėjų, taigi – kas penktam (!), Seime nebus atstovaujama. Net 9 partijos ar koalicijos iš dalyvavusių 15 neperžengė nustatyto 5 proc. rinkimų barjero, kuris įvardijamas kaip labai aukštas ir kenkiantis demokratijai. Bandymų nuleisti rinkimų kartelę jau buvo ankstesniuose Seimuose. 2019 metais buvo atmestas siūlymas padaryti 3 proc. barjerą partijoms ir 5 proc. – koalicijoms. Tada tam priešinosi valdantieji. Kadenciją baigusiame Seime grupė politikų, tarp kurių buvo ir Jonas Pinskus, siūlė sumažinti bent procentu. Tačiau sisteminės partijos, tarp kurių buvo prieš tai panašią iniciatyvą skėlę dešinieji, tam pasipriešino, ir siūlymui nebuvo pritarta.
Širvintiškiai pasirinko. Ukmergiškiai ne. Kaip bus dabar?
Širvintų rajono rinkėjų dar laukia II turas Deltuvos pietinėje apygardoje. Čia į II turą pateko 31,19 proc. balsų gavęs Lietuvos regionų partijos kandidatas Jonas Pinskus ir socialdemokratė Indrė Kižienė, apygardoje gavusi 15,15 proc. balsų.
Prieš rinkimus buvo baiminamasi, kad atstovavimas Širvintų rajono rinkėjams ir vėl bus atiduotas į kitų rinkėjų rankas. Taip būdavę, kai Širvintų rajonas sudarė vieną apygardą su dalimi gretimo Vilniaus rajono.
Ir štai prieš šiuos rinkimus mūsų rajonas vėl buvo reformuotas. Išardžius buvusią apygardą, buvome prijungyi prie ukmergiškių, kurie sudaro maždaug du trečdalius apygardos rinkėjų. Kaimynai skaudžiai reagavo į šį naujadarą, kadangi jų savivaldybė buvo suskaidyta, dalį rajono sujungus su anykštėnais. Bet prie žemėlapio apygardas gražiai paišanti ir naivokai bei neinformatyviai (Deltuvos, Nalšios, Karšuvos, Jotvingių, Sėlos ir pan.) jas įvardijanti VRK į protestus dėmesio nekreipė ir pareiškė, kad viskas čia ir taip gerai.
Kad yra gerai turėti savo Seimo narį, kuris, esant reikalui, užtaria žodį už savo rinkėjus, ypač parodė ką tik pasibaigusi Seimo kadenciją. Sakykime, Jonas Pinskus gavo net 55,2 proc. balsavusių Širvintų rajono rinkėjų balsų, Ukmergės rajone esančiose apylinkėse už jį balsavo 18,1 proc. atėjusiųjų į rinkimus. Jo konkurentė Ukmergės rajone surinko 18,4 proc., o Širvintų rajone tegavo 9,8 proc. Tai leidžia prognozuoti aštrią kovą, o jos laimėtoją apspręs ne tik tai, kas turi daugiau ištikimų rinkėjų, bet ir tai, kokį autoritetą tarp savivaldybių gyventojų turi vienas ar kitas kandidatas. Per I turą kaimyniniame rajone Jonas Pinskus už varžovę surinko vos 35 balsus mažiau, o štai mūsų rajone sužaidė į vienerius vartus, ją sumušęs rezultatu 3566:633.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 18 d. laikraščio numeryje.
Bet prie žemėlapio apygardas gražiai paišanti ir naivokai bei neinformatyviai (Deltuvos, Nalšios, Karšuvos, Jotvingių, Sėlos ir pan.) jas įvardijanti VRK į protestus dėmesio nekreipė ir pareiškė, kad viskas čia ir taip gerai.
Man irgi tie pavadinimai nei į tvorą, nei į štankietą. Pietinė, rytinė, šiaurinė……. tik anūkiečiai taip prigalvoja!