Neįtikėtina – „išbuožinti“ gali ir šiais laikais…

Tarybos narė Živilė Pinskuvienė ūkininko namuose kalbasi su Juknonių kaimo gyventoju Stepu Pranckevičiumi ir su ūkininko palaikyti atvykusia artima jo giminaite.

Sausio 29 dieną šalies žiniasklaida informavo, kad iš Širvintų rajono ūkininko, gyvenančio Čiobiškio seniūnijoje Diršonių kaime, priverstinai atimti įvairaus amžiaus galvijai. Teigiama, kad galvijai kenčia alkį, nepakankamai girdomi, sulysę, laikomi lauke ir t.t. Netinkamu ūkininko elgesiu esą ne kartą skundėsi kaimynai, jam buvo taikomos baudos… Tačiau pasigirdo ir kitų nuomonių. Daugelis aplinkinių žmonių piktinosi tokiu, jų manymu, nežmonišku valdininkų elgesiu, seniūno pozicija.

Norėdami išsiaiškinti realią situaciją į Diršonių kaimą nuvyko Širvintų savivaldybės tarybos nariai „darbiečiai“ Živilė Pinskuvienė, Rimas Stepaitis, Marija Gudonienė ir Remigijus Bonikatas.

Vaclovas Gaidamavičius viliasi, kad bent šuns nekonfiskuos.

– Kaip gali būti, kad apie tokius dalykus sužinome tik iš televizijos, – piktinosi rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė. – Juk jei kažkur rajone yra panašaus masto problema, manau, pirmiausia ji turi sulaukti vietos valdžios dėmesio. Juk ji yra arčiausiai paprasto žmogaus ir pirmiausia turi padėti aiškinantis situaciją. Tą dieną, kai Diršonių kaime buvo gaudomi ūkininko gyvuliai, kaip tik vyko rajono tarybos posėdis. Nei meras, nei administracijos direktorė nė žodeliu rajono tarybos nariams neužsiminė apie tai, nors juk žinojo. Tik vakare per televiziją pamatėme išties kraupų vaizdą, kurį pavadinčiau žiauriu realybės šou, kai net seniūnas, įsijautęs į kaubojaus vaidmenį, gaudo po laukus iš ūkininko sodybos išsilakstančius gyvulius, o bendruomenės pirmininkė, nesuvaldydama ašarų, piktinasi tokiu viso to „šou“ dalyvių nužmogėjimu… Šis įvykis ryškiai iliustruoja rajono dabartinės valdžios rūpinimąsi žmonėmis. Socialdemokratų šūkį „Svarbiausia žmogus“, reikėtų užmiršti, nes, pasirodo, ne kiekvienas žmogus jiems rūpi, o tik turtingas. Iš negalinčio apsiginti ūkininko buvo atimtas jo prakaitu uždirbtas, privatus turtas. Negalima vienu metu kalbėti apie demokratiškumą, sąžinės laisvę, atvirumą, atsakomybę ir taip elgtis – be jokio antstolio žinios atimti iš žmogaus jo turimus gyvulius. Labiausiai skaudu, kad visam procesui vadovavo pats seniūnas…

Išties, pasikalbėjus su vietiniais gyventojais, išryškėjo dvi nuomonės. Juknonių kaimo gyventojas, garsus muzikantas Stepas Pranckevičius niekaip nesupranta, kaip šiais laikais galimi tokie dalykai. „Pasielgta chuliganiškai, taip daryti negalima, tas žmogus gali sau galą pasidaryti. Administracijos leidimu galvijai buvo atiduoti ūkininkui iš Kiauklių. Nesuprantu, kaip šiais laikais taip galima elgtis. Juk yra seniūnas, kuris turi ginti žmogų, tačiau šiuo atveju gaunasi – „viena ranka“. O kaip jie kankino tuos gyvulius, – net traukdami už uodegų ir ragų negalėjo galvijų suvaldyti, o dar sako „kūdi“… Dar sako, kad badu dvesia, o pats mačiau – beveik pusę trobos kambario užima pilni maišai grūdų. Į galvą lenda mintis, kad gal specialiai buvo sugalvota atimti, parduoti ir užsidirbti pinigų? Gal reikėjo seniūnui ir veterinarijos gydytojui pirmiausia patarti, ką šiuo atveju galima būtų padaryti? Žinoma, gal ne visi gyvuliai buvo sunumeruoti, gal nėra tinkamų girdyklų, tačiau grasinti ir bausti – lengviausia.  Tas ūkininkas – tikrai geras darbininkas, juk dar kolūkio laikais už pavyzdingą darbą kaip premiją gavo lengvą automobilį, kurį vėliau iškeitė į traktorių. Galbūt jis šiandieniniu požiūriu ir keistokas žmogus, nes labai myli savo gyvulius, kiekvieną vadina vardu, jam sunku matyti gyvuliuką uždarytą garde… Visi vietiniai prisimena įdomų atvejį, kada kolūkių laikais tas žmogus pridavinėjo du jo užaugintus jaučius. Kolūkio svarstyklėmis didesnio svorio už toną  pasverti buvo neįmanoma, teko jaučius vežti sverti net į Vilnių. Gyvulių priėmėjai prie jaučių artintis bijojo, tada ūkininkas pašaukė savo „jaučiukus“ vardu, tai šie kaip šuniukai nusekė iš paskos“, – prisiminė Stepas Pranckevičius.

Apie Diršonių kaimo ūkininko bėdas kalbasi tarybos nariai Marija Gudonienė ir Rimas Stepaitis.

Vieno vienkiemio gyventoja pasakoja, kad kai sniego nėra, šilta, tai ūkininkas paleidžia gyvulius ir šie daro ką nori, o skundžiasi tie, kurie gyvena šalimais. Išvardijusi galvijų ir ūkininko nuodėmes, moteris pabrėžė, kad jai ūkininko iš tikro gaila, kad galbūt galima buvo pasielgti ir švelniau.

Pašaro pilna, tačiau nebėra ką šerti…

O štai ką pasakoja pats Vaclovas Gaidamavičius: „Man labai gaila savo gyvulių, buvau prie jų pripratęs, nežinau, kaip teks toliau gyventi, esu visiškai sužlugdytas. Jaučiuosi lyg po labai artimo žmogaus mirties. Girdėjau, kad tas ūkininkas iš Kiauklių, kuriam buvo atiduoti mano gyvuliai, jau vieną furgoną pardavė. Aš ir pats norėjau keturias karvutes parduoti, tačiau jos pasirodė veršingos, o kitos dar jaunos, norėjosi dar kiek paauginti. Rudenį jau buvau suplanavęs apie dešimt veršiokų, dvi telyčias, kokią karvę priduoti, o dabar… Visus savo gyvuliukus labai mylėjau, kiekvienam vardas buvo duotas. Nereikėtų tikėti tais žmonėmis, kurie sako, kad aš gyvulių neprižiūrėdavau. Vasarą gyvulius ganydavau pievose, kurių turiu apie 40 hektarų. Turėjau visą fermą, kol ketvirtadienį atvažiavę atėmė visus gyvulius. Kaip taip galima daryti!? Buvo tokie diktatoriaus Stalino laikai, bet tada represuodavo rusai, o čia juk lietuvis lietuvį… Verkiau, prašiau, kad paliktų, aiškinau, kad gyvulių kraujo dabar priduoti negaliu, nes pinigų neturiu, bet nei seniūnas, nei veterinarijos gydytojas net nesiklausė. Sako, jeigu priešinsiesi, tai policiją iškviesiu. Ką aš galėjau padaryti?“ – vos ne su ašaromis akyse pasakojo Vaclovas. Pasak ūkininko, baisu buvo žiūrėti į gyvulių gaudymą. Iš kai kurių karvių snukių net kraujas bėgo, o jos juk veršingos. Išsivežė keturiasdešimt galvijų, tiesa, šeši pabėgo, tai dabar tie pabėgėliai taip įbauginti, kad net prieiti arčiau nebesileidžia. Gyvulius gaudė, galimai ūkininko iš Kiauklių pasamdyti žmonės, kurie, belaukdami eilinio reiso, ir troboje esą elgėsi kaip šeimininkai. „Su furgonu atvažiavo ir tas ūkininkas su žmona. Šiaip ne taip jau sutemus pasikrovę furgoną išvažiavo. Matyt, ūkininko būta geros širdies, nes visiems išėjus, įkišo galvą ir pažadėjo kitą dieną atvežti pinigų, tik paprašė apie tai niekam nesakyti,“- pasakojo Vaclovas Gaidamavičius.

Rajono tarybos narė Živilė Pinskuvienė pasiryžusi toliau aiškintis šią situaciją. Anot jos, turi būti sudėlioti visi taškai.

Rimas Vieselis