Marija Gudonienė: „Ar neugdome išlaikytinių?“
Gegužės 29 dieną vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo“, kuriuo Savivaldybės meras Vincas Jasiukevičius įgaliojamas pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centru (šis šeimos pagalbos centras Musninkuose nuo 2013 m. balandžio teikia vaikų dienos centro paslaugas). Sprendimo projektui pritarta, tačiau rajono tarybos narė „darbietė“ Marija Gudonienė posėdžio metu palietė gana opią problemą – ar vaikų dienos centruose tam tikra prasme neugdome išlaikytinių kartos? Rajono tarybos narė dalijasi savo mintimis ir su „Širvintų krašto“ skaitytojais:
– Puiku, kad vaikų dienos centruose rūpinamasi socialinės rizikos šeimų vaikų užimtumu, jiems čia organizuojamos įvairios veiklos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – bene seniausiai rajone veikiantis Širvintų vaikų dienos centras ypač daug dėmesio skiria turiningams vaikų laisvalaikiui, kūrybiškumui ugdyti. Didelę šio darbo patirtį turinti Elena Petkūnienė, šio centro savanoriai ir žiemą, ir vasarą organizuoja įvairius užsiėmimus, ekskursijas, susitikimus. Šeimos, kurių vaikai lanko ir šį, ir kitus dienos centrus, tikrai neįstengtų tiek dėmesio skirti vaikų užimtumui, akiračio plėtimui, saviraiškos ugdymui. Tačiau stebint vaikų dienos centrų veiklą, bendraujant su jų vadovais ir savanoriais, išryškėja ir viena labai opi problema – vaikai įpranta viską gauti gatavą, be jokių didesnių savo pastangų. O juk ir ekskursijos, ir bilietai į teatrą, ir paprasčiausios dešrelės bei daugelis kitų dalykų, kuriais aprūpinami ir kuriais naudojasi vaikai kasdienėje savo veikloje, kainuoja pinigus. Vaikų dienos centrus lankantiems vaikams duodama, ir jie įpranta tik imti. Tai lengviausia. O kad visa tai reikia uždirbti, vargu ar yra konkrečių progų pamąstyti.
Nenoriu įžeisti nei vaikų, nei jų tėvų, nei dienos centrų vadovų ir savanorių, bet baugoka, kad vykdant veiklą vien tik pramogine kryptimi, yra didelė rizika užauginti savanaudžius išlaikytinius, kurie ir suaugę manys, kad viską jiems turi duoti kiti – dovanai, kad galima visiškai neblogai gyventi iš pašalpų ir labdaros.
O juk ir tos mažos rankelės jau galėtų šį bei tą naudingo nuveikti: pavyzdžiui, apleistus kapelius sutvarkyti, vienišus senukus pašefuoti – vandens, malkų atnešti, vasarą kokią lysvelę nuravėti ar pan. Smulkmenos, bet prasmingos ir pamokančios, ugdančios suvokimą, kad gyvenime yra ne vien tik malonumai, bet ir pareigos, darbas, kad reikia problemas mokytis spręsti patiems.
..ir kaip tai galima , gaila vaikų . Taip liko tik vaikai iš kurių galima “ IMTI -ATIMTI“ .Turtuoliams vis maža.
deja
DELFI žiniomis, daugiausiai darbo vietų turintis Lietuvos gydytojas sugebėjo darbuotis trijuose miestuose – Kėdainiuose, Panevėžyje ir Pasvalyje. Iš viso – 11 valstybinių ir privačių medicinos įstaigų.
Vienuolikoje kėdžių sėdėjęs medikas, DELFI žiniomis, pernai spalį iki mokesčių uždirbo apie 8,5 tūkst. Lt. Tiesa, didžiausias etatų skaičius didžiausios algos negarantuoja. Toli gražu.
Kitam medikui, tarp kurio darboviečių yra, pavyzdžiui, Kauno klinikose, daugiau nei 9 tūkst. Lt „popieriuje“ užtikrino aštuonios darbovietės. Septynios Kaune, aštuntoji – Anykščiuose, į kuriuose medikui reikėtų sukarti daugiau nei 100 km. Vis dėlto dar daugiau, tiksliau – dvigubai daugiau, uždirbo septyniose Panevėžio ir Pasvalio gydymo įstaigose besisukęs medikas. DELFI žiniomis, šio gydytojo pajamos iki mokesčių siekė beveik 20 tūkst. Lt, pusė šios sumos – darbo užmokestis vienoje įstaigoje.
O visiems minėtiems gydytojams nosis nušluostė medikas su palyginti kukliu šešių darboviečių skaičiumi. Pernai spalį jo pajamos iki mokesčių, DELFI žiniomis, siekė gerokai daugiau nei 29 tūkst. Lt. Be to, šis gydytojas taip pat pasižymėjo bene plačiausia darbo geografija. Tarp jo darboviečių – Druskininkų, Kauno ir Šiaulių medicinos įstaigos ir įmonės. Atstumas tarp Druskininkų ir Šiaulių – apie 400 km.
Ačiū Jums. Jūs palaidojote jau beveik iškastą karo kirvį ir pasakėte taip, kad ir vilkas sotus paliko, ir avis sveika.
ko čia rietis: buvo taip, buvo anaip… Dažniausiai tai būdavo mokyklos ir darbdavio susitarimo reikalas. Jei dirbdavot vasaros darbo ir poilsio stovyklose, pasirašydavot žiniaraščius ir gaudavot pinigus. Jei būdavo talkos (pvz., bulviakasis kolūkyje), pinigus dažniausiai pervesdavo mokykloms, o šios naudodavo kelionėms, naujametinėms dovanėlėms ir pan. Už poilsines vasaros stovyklas (tuo metu dažniausiai pionierių) iki 70 proc. sumokėdavo tėvų darboviečių profsąjungos, o likusią simbolinę dalį tėvai. Nesiimu spręsti, gerai tai buvo ar blogai, tačiau viena žinau tikrai: darbas ir žinojimas, kad pinigai uždirbami, o ne iš dangaus krenta, tikrai nei vienam nepakenkė.
Išdrįsiu pastebėti, kad jokių žiniaraščių niekada neteko pasirašyti. Pinigai už bulviakasį būdavo pervedami į mokyklos (ar kažkokią kitą) sąskaitą . Už juos veždavo į ekskursijas ir kitokius dalykus darydavo.
Taip ir supratau kad prie’ruso buvo geriau
drįstu pastebėti, kad į jokias mokyklų sąskaitas nepervesdavo, o atveždavo į mokyklas žiniaraščius ir išmokėdavo grynais į rankas. Tikrai gerai mokėdavo. Šimtadieniui sunešdavom pinigus patys.
reikia mokyti vaikus dirbti, bet ne elgetauti. Ir vaikų dienos centro darbuotojos tegul moko vaikus dirbti, o ne stovi kartu su vaikais ištiesusios rankas prekybos centruose. Važiuokite į kaimą pas ūkininkus, darbo atsiras! Rinkite pasėlių laukuose akmenis, užsidirbsite taip pinigėlių ir nereikės išmaldos prašyti!
labai teisinga pasakyta – reikia duoti į rankas meškerę, bet ne žuvį!
, dabar butinai balsuosiu uz ponia Gudoniene.
Nesutikciau, kad kolukiuose gerai uzdirbdavome. Ten budavo kapeokos, kurias pervesdavo i mokyklos saskaita, o uz tai budavo ekslkursiaj arba simtadienis. Bet nemokamo nieko nebuvo, uz viska mokedavai savo darbu. Man irgi nepatinka prasinejantys vaikai, vaikui neatsakysi, o tie maisto bankai tai yra pasaulio istvirkimas , daugiau nieko. Gerai jei ivertina veltui paduota, o jeigu ne.
Oras. … Rytoj. Antradienis. Debesuota. +14. +6. Debesuota. Vėjas šiaurės vakarų. 5.8 m/s …
Michaelis Schumacheris pabudo iš komos: jis girdi aplinkinių balsus ir reaguoja į prisilietimus
tiesiog šlykštu žiūrėti į prekybos centruose stovinčias vaikų dienos centrų darbuotojas, kurios moko vaikus ne darbinių įgūdžių, o prašykavimo. Vaikų tokiose akcijose neturėtų būti. Tai ne toleruotinas pavyzdys lengviausiu keliu KAŽKĄ GAUTI. Gal reikėtų pasidomėti, ar tai ne elgetavimo apraiškos dalis. Gaila tų vaikų, o dar labiau gaila tų vaikų tėvų, kurie leidžia tokiose akcijose dalyvauti vaikams, padeda menkinti savo vaikų moralinę savivertę. Na, o dėl 40-50-mečių, kurie tuo laiku gaudavo nemokamai valgyti…Tuo tarybiniu laikotarpiu valgyti gaudavo tik gal 1 iš 26 vaikų, ir tik našlaitis, neturintis bent vieno tėvo. Tėvai sėkmingai išlaikė savo atžalas. Kažkas susapnavo gražią pasaką. Kolūkiuose dirbdavom ne už dyką, o pakankamai neblogai uždirbdavom. Už darbą dovanodavo ekskursiją. Buvo smagu, kad pats kažką dirbi ir gauni atlygį už tai.
kaip Vileikiškio dienos centro „Lašelis“ vaikai kartu su vadove prekiauja mugėse savo pagamintais darbeliais, mačiau kaip jie dalyvauja maisto banko akcijose tam, kad galėtų aplankyti vandens parką. Tad teigti, jog auga dykaduonių karta, nevertėtų. Žinoma, pritariu ir aš, kad būtina parūpinti „meškerę, o ne maitinti žuvimi“. O ir darbų darbelių vaikams tikrai sumąstyti galima. Ir čia jau, matyt, patys centrų vadovai turėtų tam daugiau dėmesio rodyti. Tačiau visais laikais rūpestis“biedniau“ gyvenančiais buvo būdingas žmonijai. Ir smetoniniais laikais buvo kuriami fondai, ir dabartinių 40-50-mečių kartoje vaikai nemokamai į stovyklas būdavo vežami. Bet kažkaip šiais laikais viskas išsikreipia. Nelieka atjautos. Arba dalijama viskas į dešinę ir į kairę be jokio saiko, be atrankos kam išties reikia arba pykstama už kiek sotesnį alkano vaiko sumuštinį, net jei jį sutepėte net ne iš savo sviesto.
– mano nuomonė kaltas kubilius .Tai yra labai baisu .
Bet juk lauke salta, kur galima perkaisti??????
Uždarykim dienos centrus, kultūros namus, senelių prieglaudas. Lai vaikai eina žudyt senukų. Tikitės, kad tada nereiks nei tų senų išlaikyt, kurių dėka jūs užauginti, nei tų vaikų -juk prisigrobs. Bet ar pagalvojote, kad jau rytoj patys seni būsite?
as irgi myliu, kad pasakei teisybe
Myliu tave, kad ir koks tu piktas šiuo metu, kad ir koki nervai tave dažnai aplanko, kad ir kiek žmonių tavęs nemėgsta.. Bet aš tave vistiek myliu. .
kad yra baisu žinojau …bet kad taip BAISU ne .Labai ačiū rajono tarybos narei už tiesa .Nu baisu..
Mano būtų valia, seniai būčiau uždarius visus dienos centrus. Jie tik degradų vaikams, tokių pačių degradų veisimui. Kokios normalios labai menkas gaunančios šeimos vaikas gali išvažiuoti į pajūrį, į stovyklą prie ežero ir t.t.? Šitie jau net nevertina,ką gauna, jiems tiks duok, duok, duok: dabar, kai užaugs irgi reikalaus, kad duotų, nes suvokimo, kad reikia užsidirbti jie neturi.
Tiesa, kolūkyje teko dirbt vasarą taip pat 🙂
atsiprašau, kaimuose gal prailgintų nebūdavo, nežinau. Augau ir mokiausi didmiestyje. Tai ir ekskursijos ir stovyklų kelialapiai būdavo dalinami dirbantiesiems daugiavaikiams tėvams už simbolinę kainą. Mokykloje nemokamas maitinimas, mokykla veždavo į ekskursiją iš mokyklos pinigėlių. Iš tėvų neteko imt nė lito. O užaugau tikrai ne dykaduonė. Negaunu nė lito neužsidirbusi.
Visi darbai kolūkiuose būdavo veltui. Paskui už tuos pinigus rengdavome šimtadienius. Pradinėje mokykloje už darbą duodavo sąsiuvinių nemokamai.
Bet duoti kažką veltui – tokio cirko nepamenu. Gal dovanėles per N. metus duodavo veltui, bet ir ten būdavo iš kolūkyje tėvų užvargtų pinigų.
Čia veltui atsirado tik dabar. Tiesa, ne visiems.
Puikiai prisimenu tuos laikus: nemokamai niekas nemaitino ir į ekskursijas be pinigų nevežė. Ravėdavom kolūkiuose burokus, kasdavom bulves, o už gautus pinigus keliaudavom.
Nepamenu, kad stovyklose (DPS) būtų kas nors nemokamai, TEN REIKĖJO DIRBTI, UŽSIDIRBTI IR užsimokėti. Tiesa, tais laikais viskas buvo pigu. Apie prailgintą grupę nieko nežinau, neteko ten būti.
Na tuomet ir mes dykaduoniai, nes dauguma 40-50 mečių lankėme prailgintas grupes, kuriose žaisdavome, valgydavom nemokamai, važiuodavome į ekskursijas. O dar ir stovyklose būdavo vasarą praleisdavome. Manau, kad daugelis sutikusiųjų su gerbiama Gudoniene tuo gėriu naudojosi. Manote geriau paleisti vaikus į gatves, va tada naudos tai tikrai daugiau Lietuvai bus. Vaikai vaikų dienos centruose ne tik pramogauja. Jie ugdomi būti savarankiškais, kūrybiškais, iniciatyviais, draugiškais ir mandagiais. Mokomi aktyviai ir sveikai praleisti laisvalaikį. Skirtingai nei daro jų tėvai.Visų šių savybių jiems prireiksta mokyklose ir prireiks savarankiškame gyvenime. Paklauskite mokytojų ar yra skirtumas tarp vaiko, kuris papildomai ugdomas VDC ir to, kuris slankioja gatvėmis ir prasimano visko, kas mums nepatinka. O jei jau apie tuos vaikus, kurie viską gauna dykai, pažvelkime į vaikų namus. Paleiskime ir juos į gatves, tegu sau užsidirba pramogoms. Vienintelė VDC problema ta, kad jų finansavimas toks nedidelis, kad negali priimti visų norinčių lankyti vaikų dienos centrus vaikų. Taip būtų teisingiausia. Tai būtų didelė pagalba dirbantiems tėvams. Taip nebūtų skaldoma visuomenė. O tiems centrams, kuriuose vaikai išrankūs maistui, patarčiau mažiau lėšų skirti maitinimui arba priimti daugiau vaikų į VDC ir nebūtinai iš socialinės rizikos šeimų.
kaip baisu jei čia tiesa….ir ką daryt ,viršūnė deja…Visiškai sutinku. Tarybos nare pasake tiesa .
Tarybos nare pasake tiesa, o uz tiesa labai pykstama.
tarybos narė greita pastebėti kitų auklėjimo spragas, o pačioj artimiausioj aplinkoj, deja…
Kiekvienas savo nuomonę gali sakyti – koks čia šmeižtas. Dykaduoniai tėvai, dykaduoniai vaikai – ar ne tokia dalies Lietuvos piliečių realybė? Viskas kaip sako tarybos narė -ant lėkštutės. Paskui dar nosį rauko, kad koldūnai neskanu ar dešrelės per prastos.
Kai mušti nori, pagali visada rasi. 90 proc. su Gudoniene sutiktu, bet dabar madinga pulti ir kaltinti smeiztu. Todel nieko nuostabaus nepasakete.
Labai gražu, kad pamokų ruošimas, mokymasis derinamas su gerais darbais. Viršūnė tame, kad tarybos narė kalba viešai nežinodama situacijos. Tai vadinama šmeižtu.
Pamanykite, aplinką tvarką ir net mišką sodino. Tai čia jau super herojizmas? Tai normalu ir stebėtis, džiūgauti ir priekaištauti kitiems, to stebuklo nemačisuiems, nėra ko.
Ar nors kartą buvote pas vaikus dienos centre? Bent viename! dienos centrų vaikai ir aplinką tvarko, ir maistą gamina, ir senelius lanko jiems labdaros pririnkę, net mišką sodino. Aplankykit tuos dienos centrus ir pažiūrėkit! Ir iš viso. Dienos centrai turėtų užimti visų dirbančių tėvų vaikus, kad jie namuose vieni nebūtų.
sutinku su p.Gudonienes nuomone,nes dabar nieks nenori dirbt,o tik reikalaut,man susidaro tokia nuomone,kad jei nori ,kad vaikas skaniai valgytu ,pavazinetu po teatrus,aplankytu jura,tereikia but girtuokliams teveliams. Ne visi ir saziningai dirbanciu tevu vaikai pamato jura,tad gera mintis,ar duodami viska veltui,nedarome meskos paslauga
viska tik darmai tik be pinigu duoda, o patys nosrs kiek gali pajudeti ir vaikus prie darbo papratyti tai ne
Visiškai sutinku. Vaikams reikia duoti ne žuvį, o meškerę.