Lietinga vasara ūkininkus varė į neviltį

Žičkų ūkininkas Paulius kartenis skuba kulti žirnius. Pasak Pauliaus, žirnių derlingumas šiais metais mažesnis, nes sunku juos paimti, - žirniai labai sugulę ir daug lieka ant žemės.

Žičkų ūkininkas Paulius kartenis skuba kulti žirnius. Pasak Pauliaus, žirnių derlingumas šiais metais mažesnis, nes sunku juos paimti, - žirniai labai sugulę ir daug lieka ant žemės.

Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio ir turto valdymo skyriuje galima susipažinti su ūkininkų, turinčių 50 ir daugiau hektarų žemės, nuimto derliaus grūdų kiekių statistiniais duomenimis. Šie duomenys pateikiami kiekvieną savaitę nuo rugpjūčio 10 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Lygindami šių metų duomenis su praėjusių ir dar ankstesnių metų duomenimis, galime spręsti apie ūkininkams iškilusias problemas, apie derliaus nuėmimo spartą ir net grūdų supirkimo kainas. Žinoma, jog grūdų rinkoje įprasta džiaugtis didelių kaimynių iš konkuruojančių šalių derliaus bėdomis, nes jos padeda augti kainai biržoje ir taip pakelti supirkimo kainą Lietuvoje. Tačiau šiais metais nemažai bėdų yra ir pas mus, Lietuvoje.

Javapjūtė labai priklauso nuo orų, o šiais metais nuolat iš dangaus pilantis lietus ūkininkus varo į neviltį. Ypatingai sunku smulkiesiems ūkininkams, kurie neturi patalpų grūdams džiovinti ir jiems laikyti, nes supirkėjai šlapius grūdus nurodo vežtis atgal. Javų derlius neblogas, tačiau yra problema, kaip jį nuimti?

Ankstesniais metais ūkininkai javapjūtę pradėdavo dažniausiai liepos 25-26 dienomis, o šiais metais rugpjūčio 1 dieną dar niekas nebuvo pradėjęs kulti. Pavyzdžiui, pernai rugpjūčio 11 dieną jau buvo nukulta apie 85 procentus visų grūdinių kultūrų. Rugpjūčio 11 dieną kviečiai rajone buvo nuimti tik iš 579 hektarų, o tai sudarė vos 8,2 procentų visų plotų. Rugpjūčio 18 dieną šie rodikliai padidėjo iki 2909 hektarų (41,3 procentų), o rugpjūčio 25 dieną – iki 3558 hektarų (50,5 procentų). Palyginti su praėjusiais metais, rugiapjūtės pabaiga nusikelia daugiau nei 2 savaitėmis.

Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus duomenimis, mūsų rajone didžiausi yra kviečių plotai, kurie iš visų javų (10013,49 ha) užima apie 70 procentų – 7048,48 ha.

Ištaikęs saulėtą dieną netoli Zubelių kaimo kombainas suka ratus kviečių lauke.

Ištaikęs saulėtą dieną netoli Zubelių kaimo kombainas suka ratus kviečių lauke.

Iš ankštinių kultūrų rajone daugiausia auginama žirnių (2079,44 ha). Kitų – daug mažiau: pupų 489,87 hektarai, lubinų 46,61 hektarai. Rugpjūčio 11 dieną žirnių buvo nuimta tik iš 20,49 hektarų (0,99 procentai), rugpjūčio 18 dieną – 448,75 hektarai (21,6 procentai), o rugpjūčio 25 dieną – 830,7 hektarų (39,9 procentai). Pernai rugpjūčio 11 dieną jau buvo nukulta beveik 100 procentų žirnių. Lengva palyginti: kur 100 procentų, o kur – 1 procentas…

Taip atrodo žirnių laukas pro ūkininko Pauliaus Kartenio kombaino langą.

Taip atrodo žirnių laukas pro ūkininko Pauliaus Kartenio kombaino langą.

Prisipildžius kombaino bunkeriui, žirniai subyra į traktoriaus priekabą, kuriuos vėliau ūkininkas veža priduoti į Jonavą.

Prisipildžius kombaino bunkeriui, žirniai subyra į traktoriaus priekabą, kuriuos vėliau ūkininkas veža priduoti į Jonavą.

Šiais metais susivėlino sėja, pavasaris buvo šaltas, net sniegas iškrito. Tie, kurie žirnius pasėjo prieš sniegą, išlošė, nes vėliau iš viso dėl blogo oro negalėjo sėti. Kadangi vėlyva sėja, todėl ir derlius vėlyvas.

Apie šių metų gamtos „malones“ bei javapjūtės niuansus ir šiaip apie nelengvą ūkininko duoną rugpjūčio 30 dieną kalbėjomės su Žičkų kaimo ūkininku Antanu Rutkausku.

– Mokslininkų nuomone, 60-80 procentų grūdų derliaus priklauso nuo gamtos. Tai tiesa?

– Tikra tiesa, gal ir daugiau tų procentų būtų… Gamta nenuspėjama ir dviejų vienodų javapjūčių nebūna. Sakysime, galima investuoti tiek pat, atlikti tuos pačius darbus, tačiau rezultatas gali labai skirtis. Šiais metais darbai vėluoja apie dvi savaites. Pernai pradėjau kulti liepos 27 dieną, o šiais metais – tik rugpjūčio 8 dieną. Pavyzdžiui, jau senokai buvo laikas žirnius kulti, o dabar beveik visi stovi lauke. Ilgai lijo lietus, o norint kulti, reikia, kad 3-4 dienas išsilaikytų geras oras. Žirnis už grūdą stambesnis ir jam reikia daugiau laiko, kad išdžiūtų. Žirnius kulti ir šiaip sunku, nes šiuo metu lietus juos suguldė, be to jie ir veliasi lyg veltinis – net kederio pirštai į juos sunkiai lenda.

– Tai kodėl neatsisakote juos auginti?

– Žirnius reikia auginti pagal Europos Sąjungos nutarimą dėl dirvos gerinimo, tačiau aš juos ir be Europos Sąjungos rekomendacijų anksčiau auginau dėl sėjomainos, todėl patirties turiu. Būna metų, kai žirnius tenka užlėkščiuoti ir užarti. Porą kartų taip buvo nutikę. Kas čia žino, kaip bus šiais metais… Meteorologai lyg ir žada, kad kelias savaites bus geri ori, tai gal neteks užarti. Žirnių pasėjęs turiu 70 hektarų, o nukūliau tik apie 8 hektarus. Taigi, dar turiu kūlimo gerom keturiom dienom.

– Kaip sekėsi nuimti žieminius kviečius?

– Žieminių kviečių turiu apie 140 hektarų. Juos nukūliau visus. Tiesa, turėjau šiokių tokių problemų. Žieminiai kviečių plotuose, kur sėkla sudygo rečiau, atsiradus geresnėms sąlygoms (esant šiltam orui ir gausiai palijus) šaknys pradėjo leisti papildomus daigus. Paprastai taip būna kasmet, tačiau – tik traktoriaus pravėžų vietose, o šiais metais dėl to, kad pernai ruduo buvo labai sausas, o pavasaris – šaltas, kviečiai gerai nesudygo ir augo retesni. Tai nėra geras dalykas, nes šie papildomi daigai vis tiek jau nesubręs ir grūdai liks žali. Tokie grūdai kuliasi lengvai, tačiau labai padidina visų grūdų drėgnumą, nes byra juk į tą patį bunkerį. Nuo jų atidrėksta ir kiti sausi grūdai. Padaugėja šiukšlių, tokie grūdai netinka net medžiotojams – pagulėję per naktį supelija.

– Koks žieminių kviečių derlingumas, palyginti su praėjusiais metais?

– Palyginti su praeitais metais, derliaus kokybė geresnė, tačiau derlingumas truputį mažesnis. Pernai iš hektaro buvo prikulta vidutiniškai 6,5 tonos grūdų, o šiais metais – apie toną mažiau. Kodėl sumažėjo derlingumas? Sunku pasakyti. Gal dėl to, kad pernykštis ruduo buvo sausas, retai sudygo. Užtat beveik visi parduoti (700 tonų) buvo ekstra klasės. Nė vieno vežimo nebuvo I klasės. Finansiniu požiūriu, geriau apsimoka prikulti daugiau, o ne geresnės kokybės, nes ekstra klasės ir, pavyzdžiui, 2 klasės grūdų kaina skiriasi nežymiai.

– Kokias dar kitas grūdines kultūras auginate?

– Turiu 40 hektarų vasarinių kviečių, kurie visi stovi nenukulti. Reikia geros savaitės gero oro ir trijų dienų darbo. Anksčiau buvo dar nepribrendę, o dabar lijo. Dėl įvažiavimo į laukus problemų nėra, darbai stovi tik dėl lietaus. Grikiai dar auga. Žadu kulti spalio pradžioje.

– Suprantama, kad supirkimo kainos priklauso nuo grūdų kokybės. Kaip jos nustatomos?

– Nuvežus grūdus, iš kiekvienos mašinos paimamas mėginys, kiekvienai mašinai nustatytos taisyklės – jeigu mašina didelė, imama iš kampų, iš vidurio, yra net lentelė su brėžiniu, iš kurių vietų bus imami mėginiai. Iš paimtų mėginių nustatoma drėgnumas, baltymai, sedimentacija, glitimas, krakmolas, hektolitro masė, kritimo skaičius. Gali būti taip, jog visi rodikliai atitinka ekstra klasę, o vienas, sakykime – kritimų skaičius, bus identiškas pašariniams grūdams, tada ir visą grūdų mašiną priskirs prie pašarinių grūdų…

Kalbant apie kviečius, jie gali būti ekstra klasės, I, II, III, IV klasių ir IV klasės nekondiciniai. Maistiniai grūdai – iki trečios klasės, o trečios ir ketvirtos – pašariniai. Skiriasi ir supirkimo kainos. Ekstra klasės kaina nuo pašarinių skiriasi per 30 eurų. Jeigu priduodi 100 tonų, išeina 3000 eurų skirtumas.

– Kiekvienas ūkininkas norėtų parduoti savo derlių kuo didesnėmis kainomis…

– Reikia laukti, kada kainos pakyla, nes dabar jos yra mažos. Kaina „iššoka“ du kartus per metus. Sakykime, šiandien – 170 eurų už toną, o po dienos jau nukris iki 140 eurų… Šią žiemą kaina buvo pakilusi net iki 180 eurų. Yra grūdų birža, kurioje patys grūdai žaidime nedalyvauja, o „laksto“ tik pinigai. Galima sudaryti su firma išankstinę sutartį, kiek grūdų parduosi. Sakykime, firma dar neturėdama grūdų, tačiau turėdama išankstinę sutartį, juos jau parduoda, o tik paskui pagal tą sutartį gali juos gauti ir po pusės metų. Atsiranda „ten kažkur“ grūdų trūkumas, tada „ten kažkur“ jų užperkama daug ir kainos staiga pakyla. Jeigu grūdų nereikia, kaina nukrenta. Kalbant apie kainas, ko gero, gamta kartais gali likti netgi ne svarbiausias faktorius, svarbiau geopolitiniai dalykai, pavyzdžiui, – naftos kainos, įvairūs kataklizmai ir panašiai.

– Kur ūkininkai laiko grūdus, laukdami geresnių kainų?

– Savo grūdus laikau nuosavame bokšte. Kadangi jie nedžiovinti, tai ilgiau kaip dvi savaites laikyti negaliu, turiu juos išvežti. Šiais metais vežu į Vievį, nes turėjau su jais išankstinę sutartį geromis kainomis. Be to, Vievyje mano grūdus saugo veltui, o kai kaina pradės kilti, paskambinsiu ir pasakysiu, jog jau parduodu. Ūkininkas gali parduoti pagal sutartį arba palikti saugoti. Tik reikia atsiminti, kad bet kokiu atveju ūkininkas rizikuoja labiausiai. Žiūrint iš šalies, atrodo, kad ūkininkauti lengva, – pasėjai, pabėrei trąšų, nupurškei, nukūlei. Užauginti galima daug, tačiau reikia sugebėti gautą produktą realizuoti geromis kainomis, kad visas darbas nenueitų į minusą.

***

Lietuvoje prikuliama kelis kartus daugiau grūdų nei suvartojama. Prikuliama virš 5 milijonų tonų, o pačiai Lietuvai reikia apie 2 milijonų. Likusieji grūdai eksportuojami, todėl ir bendra supirkimo kaina priklauso ne tik nuo mūsų šalies kepyklų galimybių, tačiau ir nuo kitų šalių grūdų paklausos.

Nepaisant blogų oro sąlygų Lietuvos ūkininkų sąjungos specialistai prognozuoja kad potencialus pagrindinių grūdinių kultūrų derlius gali būti didesnis nei pernai, kai prikulta 6,1 mln. t. Vertinama, jog laukuose užaugo iki 6,8 mln. tonų javų, tačiau lieka viena sąlyga – grūdus reikia nukulti ir suvežti į aruodus.

Šiais metais didžiąją dalį eksportuotų grūdų sudarė kviečiai, kuriuos Lietuvos įmonės išvežė į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Olandiją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją, Šveicariją, Turkiją, Alžyrą, Iraną, Mozambiką ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 187 Eur/t). Miežiai eksportuoti į Lenkiją, Estiją, Daniją ir JAE, už toną vidutiniškai buvo mokama 152 Eur. Žirnių ir pupų eksportas 2017 m. balandžio mėnesį, palyginti su 2016 m. balandžiu, išaugo beveik keturis kartus. Jie buvo eksportuojami į Latviją, Lenkiją, Italiją, Prancūziją, Norvegiją ir Egiptą.

Remigijus Bonikatas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+