Melioracijos grioviai yra apleisti ir juos būtina tvarkyti, bet tam vien kastuvo ir dalgio neužtenka.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė informaciją, skatinančią tvarkyti melioracijos griovius. Dėl apleistų griovių priviso daugybė bebrų. ŽŪM teigia, jog bebrai yra neūkiškumo pasekmė. Žemės ūkio ministerija yra parengusi ir patvirtinusi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas), pagal kurią šiuo metu priimamos paraiškos. Apie paraiškų priėmimą, bebrų daromą žalą, melioracijos griovių tvarkymą papasakoti sutiko Širvintų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė.
– Kas gali tapti paramos gavėju? Ar eilinis kaimo gyventojas, kurio žemė išvagota melioracijos griovių, gali tikėtis paramos?
– Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka įregistravę valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Tiksliau – asmenys, deklaruojantys pasėlius. Asmuo, siekiantis gauti paramą griovių tvarkymui, turi užpildyti nustatytos formos dokumentus ir pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros Vilniaus skyriui, esančiam J.Galvydžio g.7/Žygio g. 97, Vilniuje.
Pareiškėjui pirmiausia būtina Savivaldybės administracijai pateikti nustatytos formos prašymą išduoti sąmatą, susijusią su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemone „Pelno nesiekiančios investicijos“. Savivaldybės pareiškėjui išduodamas rašytinis sutikimas dėl melioracijos griovių sutvarkymo. Pareiškėjas įsipareigoja sutvarkyti ne mažesnį kaip 1 hektaro melioracijos griovių plotą. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 000 Lt. Į šią sumą neįskaičiuojamas pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Šios išlaidos turi būti nurodytos sąmatoje. Finansuojama už šiuos atliktus darbus: krūmų, medžių ir kitos augalijos, augančios ant melioracijos griovio šlaitų, pašalinimo, augalijos išvalymo iš melioracijos griovio dugno, drenažo žiočių, latakų ir pralaidų išvalymo bei sutvarkymo darbai.
– Ar tiesa, kad melioracijos grioviai yra valstybės nuosavybė? Jeigu taip, tai kodėl tvarkymo vargai užkraunami žemdirbiams?
Žemės ūkio skyriaus vedėja Marytė Kmitienė: „Yra ūkininkų, teigiančių, kad sutvarkyti griovius neturint specialios technikos - ne jų jėgoms.“
– Taip, valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos grioviai (kaip statiniai), o žemė tapo žemės savininkų nuosavybe. Melioruotos žemės ir žemės ūkio sausinimo sistemos yra sudėtinė vandens ūkio dalis, šioms sistemoms prižiūrėti bei rekonstruoti reikalingos didžiulės lėšos, kurių valstybė padengti nepajėgia. Apie 90 proc. melioracijos griovių rajone įrengta prieš 35-50 metų, todėl, nepaisant pastangų prižiūrėti melioracijos statinius, blogos būklės griovių nemažėja. Neprižiūrimi grioviai apaugo mišku ir krūmais. Todėl žemių savininkai ir skatinami pasinaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtomis lėšomis. Kvietimą teikti paramos paraiškas skelbia Agentūra pagal Ministerijos patvirtintą grafiką. Šiais metais paraiškos priimamos nuo birželio 2 d. iki gruodžio 31 d. Žemės savininkai turi teisę gauti nemokamą informaciją melioracijos statinių techninės priežiūros klausimais Širvintų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriuje (tel. 8 382 51262).
– Kaip šią žinią priėmė Širvintų rajono žemių savininkai? Kiek rajone atsirado ūkininkų, norinčių pasinaudoti šia programa ir sutvarkyti griovius?
– 2012 m. buvo gautos 5 paraiškos, 2013 m. – 2, 2014 m. – kol kas tik viena paraiška melioracijos griovių priežiūrai atlikti. Iš viso rajone programos įgyvendinimo metu numatoma sutvarkyti ir penkerius metus vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą prižiūrint 10,88 km griovių.
– Gal programa ir jai skirti iš pirmo žvilgsnio didžiuliai pinigai vienaip atrodo žiūrint iš ministerijos, o kitaip ją mato tie, kurie kasdien palei tuos griovius važinėja, vaikštinėja ir prižiūri?
– Yra ūkininkų, teigiančių, kad sutvarkyti griovius neturint specialios technikos – ne jų jėgoms. Kiti, atvirkščiai, norėtų gauti paramą, treti be jokios paramos kas pavasarį iškerta griovių šlaituose atželiančius krūmus.
– Ar žmogus, panoręs sutvarkyti savo žemėje esančius melioracijos kanalus, iš karto gaus paramą? Ar tik po tam tikrų biurokratinių procedūrų, patikrų ir kitokių pramanų?
– Bet kokiai paramai gauti yra parengtos taisyklės. Nėra išimtis ir melioracijos griovių tvarkymas. Procedūros yra šios: melioracijos griovys (ar jo dalis), kurį pareiškėjas įsipareigos prižiūrėti, turi būti valdomi pareiškėjo nuosavybės teise arba kitais teisėtais būdais. Tvarkyti privaloma griovio šlaitus iš abiejų pusių. Norint gauti paramą, reikia tvarkyti ne mažiau kaip 1 ha melioracijos griovio šlaitų, o vientisa jų dalis negali būti mažesnė kaip 0,3 hektaro. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui yra 50 tūkst. litų. 1 kilometras griovio, įskaitant abi šlaito puses, apytiksliai prilyginamas vienam hektarui. Vieno kilometro darbų sąmata skaičiuojama 4-5 tūkst. litų, labai apleistų griovių – 10 tūkst. litų. Įsipareigojęs asmuo darbus turės atlikti savo lėšomis, nes šiai priemonei taikomas išlaidų kompensavimo būdas. Baigęs darbus, paramos gavėjas apie tai praneša raštu Agentūrai. Paramos lėšos paramos gavėjui išmokamos tik atlikus patikrą vietoje. Įvykdęs įsipareigojimus pagal minėtą priemonę, pareiškėjas turi toliau tęsti melioracijos griovių tvarkymo veiklą. Pareiškėjas įsipareigoja griovį prižiūrėti penkerius metus. Už vieno hektaro (sumuojamas abiejų šlaitų plotas) priežiūrą 2012 m. buvo mokama apie 517,5 litų.
– Ministerijos pareigūnai teigia, jog bebrų perteklius ir jų daroma žala yra dėl neūkiškumo. Patvirtinkite arba paneikite tokį teiginį.
– Bebrai apsigyvena ten, kur yra tekančio vandens ir maisto. Bebravietes būtina ardyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu dėl supaprastinto bebraviečių ardymo, žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose (likviduotinose) bebravietėse. Bebrai yra medžiojamieji gyvūnai ir už jų daromą žalą turėtų atsakyti medžioklės plotų naudotojai. Taip numatyta medžioklės įstatyme, lygiai kaip numatyta ir metodikoje žalai apskaičiuoti.
– Kiek skundų dėl bebrų daromos žalos sulaukiate? Kurioje seniūnijoje jų daugiausia?
– Dėl bebrų daromos žalos dažniausiai žemės sklypų valdytojai kreipiasi žodžiu. 2012 m. buvo gautas tik 1 prašymas dėl griovyje esančios bebrų užtvankos.
– Kur turėtų kreiptis nuo bebrų nukentėję ūkininkai?
– Nuo bebrų nukentėję ūkininkai turėtų kreiptis į Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Žemės, miško sklypų ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ar naudotojams bebrų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, miškui, melioracijos ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo metodiką.
– Niekas nesiginčija, kad melioracijos grioviai yra apleisti ir juos būtina tvarkyti, bet tam vien kastuvo ir dalgio neužtenka. Tam reikia specialios technikos. Kaip manote, ar nebūtų išmintingiau sukurti specializuotas įmones, atiduoti joms paramą ir tegul jos tvarko visoje Lietuvoje esančius melioracijos griovius?
– Tokios diskusijos vyksta.
– Ačiū už pokalbį.
Romas Zibalas
