Karšta tema: Prieš sodinant gyvatvorę ties sklypo riba reikėtų gerai pamąstyti

Vieniems jauniūniškiams ši gyva tvora trukdo saugiam eismui, kiti pavojaus neįžvelgia, jei laikomasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Į „Širvintų krašto“ redakciją neseniai paskambinusi viena Jauniūnų gyventoja skundėsi, kad Jauniūnų miestelyje, sankryžoje tarp Senosios gatvės ir kelio į Šiaulius, labai blogas matomumas, kad ne už kalnų ir nelaimė. Tuo labiau, kad šią vasarą šioje vietoje jau atsitiko eismo įvykis, mašina partrenkė dviratininką.

Kartu su Jauniūnų seniūnu Ramūnu Jasevičiumi nuvykome į minėtą vietą. Prie sankryžos sodyboje gyvenantys žmonės šalia kelio link Šiaulių kaimo yra įveisę gyvą tvorą iš karklų ir eglių. Medžiai auga už šalikelėje einančio griovio. Pasak seniūno, šios sodybos gyventojai visada geranoriškai apgenėja šalia kelio augančių medžių šakas. Iš tiesų: tvorą sudarančių eglių šakos iš apačios nukirstos – jeigu vairuotojai laikytųsi eismo taisyklių (greitis gyvenvietėje ribojamas iki 50 km per valandą ir t.t.), eismo įvykių nebūtų, nes matomumas į abi puses pakankamas, kad išvengtum avarinės situacijos.

Šią situaciją paprašėme pakomentuoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Ričardo Putrimo ir Ūkio plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Roberto Bartulio.

Pasak Roberto Bartulio, kiekvienas kelias turi apsaugos zoną – abipus kelio nustatyto pločio žemės juostą, kurioje ribojama ūkinė veikla. Ne visų kelių apsaugos zona vienoda. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai dar skirstomi į magistralinius kelius, krašto kelius ir rajoninius kelius. Rajoniniai keliai yra naudojami savivaldybės teritorijoje susisiekimo reikmėms ir jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu. Apsaugos zonos plotis pagal kelio reikšmę toks: magistralinių kelių – po 70 metrų; krašto kelių – po 50 metrų; rajoninių kelių – po 20 metrų; vietinės reikšmės kelių – po 10 metrų.

„Jeigu nėra specialiųjų planų ar raudonųjų linijų, tai maksimalus atstumas vietinės reikšmės keliui yra nuo vidurio juostos į abi puses po 6 metrus. Jeigu kelias mažiausios kategorijos, tai 4 metrai. Belieka sužinoti, kokios kategorijos yra jūsų minėtas kelias. Pasižiūrėjus į žemėlapį matome, kad minėtoje vietoje einantis kelias į Šiaulių kaimą yra ne savivaldybės (vietinis) kelias, o valstybinės reikšmės (rajoninis) kelias, jo numeris 4307, vadinasi, į abi puses nuo vidurio linijos turėtų būti po 10 metrų,“- sako ūkio plėtros skyriaus specialistas.

Pasak Roberto Bartulio, sužinoti, patenka jūsų sklypas į kelio apsaugos zoną ar ne, galima internetiniame puslapyje www.regia.lt. REGIA arba regionų geoinformacinės aplinkos paslauga yra labai patogus įrankis, sukurtas specialiai savivaldybėms – jų gyventojams, tarnautojams bei jose veikiančiam verslui. Pamatavus atstumą „Regia“ Jauniūnų žemėlapyje, matome, kad kelio į Šaulius nuo sankryžos su Senąja gatve apsaugos zona yra 18 metrų, tačiau net ir esant mažesnei apsauginei zonai, ji toje vietoje nuo kelio vidurio sklypo link turėtų baigtis už 6-7 metrų. Pasižiūrėjus į žemėlapį galime teigti, kad galimai ši gyva tvora priklauso jau apsauginei zonai.

Ne tik Jauniūnuose, tačiau pavažinėjus ir po kitus kaimus ir miestelius surastume ne vieną panašų vaizdelį. Net pačiose Širvintose tokių vietų yra. Kaip sakė Ričardas Putrimas, dar blogesnė situacija yra mieste – sankryžoje tarp Zibalų ir Ukmergės gatvių. Norintiems išsukti iš Ukmergės gatvės matomumą visiškai užstoja medinė tvora. Jeigu tvora būtų ažūrinė, tai matytum kažkokį judėjimą, o dabar, norint pamatyti kelią iš kairės, reikia labai atsargiai „lįsti“ vos ne į važiuojamąją kito kelio dalį. „Dėl šios situacijos sodybos gyventojas buvo paduotas į teismą, tačiau teismas pažeidimo nenustatė. Panašus atvejis yra Kabaldoje. Bandėm šnekėtis gražiai, pažadėjo, kad vaikai rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sutvarkys… Tačiau viena moteriškė atėjusi skundėsi, kad reikalai nejuda“, – sako Ričardas Putrimas.

Vaizdą užstoja ir tvora Širvintų mieste, Ukmergės-Zibalų gatvių sankryžoje.

Gyva tvora Kabaldoje

Pasak Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus specialisto, daug ginčų kyla dėl sklypo ribų tarp kaimynų. Jeigu abu sutaria ir yra raštiškas susitarimas, tai gali ir tvorą, ir gyvatvorę statyti ant tų sklypų ribos. Jei ne, tai vadovaujantis Širvintų rajono želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, gali būti sodinami medžiai iki 3 metrų aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 metrai, krūmai ir gyvatvorės – ne mažiau kaip 1 metras nuo kaimyninio sklypo ribos. Be to medžius ir krūmus draudžiama veisti apsaugos juostose ir zonose bei taip pat draudžiama veisti medžius kapavietėse ir kapinėse be specialaus projekto.

Remigijus Bonikatas