Kaskart artėjant kokiems nors rinkimams išgirstame apie siūlymus keisti Konstituciją, Rinkimų kodeksą ar Pilietybės įstatymą. Tačiau dažniausiai tokie siūlymai nepasiekia finišo tiesiosios ir leidžia manyti, kad idėja gimė tik tam, kad kuri nors jėga taip atkreiptų į save dėmesį.
Vyriausioji rinkimų komisija šiuo metu yra įregistravusi iniciatyvą, kuria siekiama pakeisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą numatant, kad piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų, turi savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų teisę. Dabar Lietuvoje rinkti galima sulaukus 18-kos.
Praėjusios savaitės pradžioje už iniciatyvą buvo pasirašę 493 asmenys. O reikia surinkti 300 tūkst. parašų.
16 metų – tai tokia amžiaus riba, kai asmuo mūsų šalyje gali kreiptis dėl paso išdavimo be tėvų sutikimo. Tačiau Lietuvoje tai dar nesuteikia teisės susituokti, jei nėra valdžios ar tėvų leidimas. Estijoje, turint tėvų ar valdžios sutikimą, šeimą galima kurti nuo 15 metų, o Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose tokia galimybė nenumatyta, ten tuoktis galima tik nuo 18 metų.
Siūlantys nuleisti rinkėjo amžiaus kartelę kalba apie būtinybę įtraukti jaunus žmones į politinį šalies gyvenimą. Esą, taip bus ugdomas jaunuolių iniciatyvumas, atsakomybė, užtikrinamas jų teisių ir interesų atstovavimas.
Tačiau nutylima, kad jaunuolių, kurie patektų į 16-18 metų amžiaus tarpsnį, nėra daug. Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra deklaruota 337,2 tūkst. 7-17 metų amžiaus vaikų. Tai grupė, apimanti 10 metų. Jei laikytume, kad pagal metus vaikai yra pasiskirstę tolygiai, tai kiekvienai metų grupei tektų apie 30 tūkst. vaikų. Vadinasi, teisę balsuoti gautų tik apie 60 tūkst. 16-17 metų jaunuolių.
Kita vertus, jei teisė balsuoti nuo 16-kos būtų tikrai aktuali, šiandien turėtume ne 493 parašus, o mažiausiai 60 tūkstančių.
60 tūkst. – tai maždaug 2,5 proc. nuo rinkėjų, kurie 2023-iųjų pradžioje buvo įrašyti į sąrašus Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose. Sutikite, kad 2,5 proc. nėra daug ir didesnės įtakos neturėtų. Nei Lietuvoje, nei Širvintų rajone. Pagal tuos pačius Registrų centro duomenis, metų pradžioje mūsų savivaldybėje buvo deklaruoti 1503 vaikai nuo 7 iki 17 metų, arba apie 300 galimų rinkėjų, sulaukusių 16 metų ir šiuo metu dar neturinčių teisės balsuoti dėl didesnio amžiaus cenzo. 300 rinkėjų – tai maždaug 2,1 proc. nuo pernai Širvintų savivaldybės tarybą ir merą galėjusių rinkti rajono gyventojų.
Aišku, pateikti skaičiai – tik deklaratyvūs. Žinant, kad Lietuvoje balsuoja apie pusė rinkėjų, įrašytų į rinkėjų sąrašus, o tokiu aktyvumu pasižymėtų ir 16-17 metų rinkėjų grupė (paprastai, aktyvesni yra ne jaunesni, o vyresni gyventojai), galėtume kalbėti, kad Lietuvoje savo valią pareikštų apie 30 tūkst. šešiolikmečių-septyniolikmečių, Širvintų rajone – vos apie pusantro šimto.
Bet ir tai būtų tik optimistinis variantas. Kaip rodo VRK duomenys, 2023 metų kovo 5 dieną Širvintų rajone vykusiuose Savivaldos rinkimuose jaunų žmonių aktyvumas buvo palyginti žemas. Atkreipkite dėmesį, kad tokią išvadą darome kalbėdami ne apie ypač jaunus rinkėjus, o apie kiek platesnę jų grupę – rinkėjus, kuriems dar nebuvo sukakę 25 metai. Taigi, vos keliose rajono apylinkėse aktyvumas buvo džiuginantis: Viesose balsavo 11 iš 16 (69 proc.), Kiaukliuose – 8 iš 11 (73 proc.) sąrašuose esančių 18-24 metų rinkėjų.
Arti rajono vidurkio (57,36 proc.) rezultatai buvo tik iš kelių apylinkių. Širvintų miesto I. Šeiniaus rinkimų apylinkėje balsavo 115 iš 245 (47 proc.), Bartkuškyje – 13 iš 26 (50 proc.), Šiauliuose – 18 iš 34 (53 proc.), Musninkuose – 16 iš 35 (46 proc.) jaunų rinkėjų.
Kitur rezultatai liūdina ar buvo tiesiog tragiški. Jie iliustruoja, kad jauniems žmonėms teisė rinkti nesvarbi. Štai Širvintų miesto apylinkėje balsavo 66 iš 178 (37 proc.), Juodiškiuose – 7 iš 21 (33 proc.), Alionyse – 9 iš 23 (39 proc.), Virvyčiuose – 6 iš 28 (21 proc.), Bagaslaviškyje – 4 iš 25 (16 proc.), Širvintų kaimiškojoje – 21 iš 48 (44 proc.), Kieliuose – 11 iš 26 (42 proc.), Gelvonuose – 16 iš 51 (31 proc.), Čiobiškyje – 11 iš 26 (42 proc.), Medžiukuose – 24 iš 65 (37 proc.), Kernavėje – 10 iš 29 (34 proc.), Alekniškyje – 2 iš 8 (25 proc.), Družuose – 13 iš 34 (38 proc.), Motiejūnuose – 3 iš 17 (18 proc.), Anciūnuose – 4 iš 16 (25 proc.), Šešuolėliuose – 11 iš 43 (26 proc.), Kieliuose – 11 iš 26 (42 proc.), o Vileikiškiuose – tik 3 iš 25 (12 proc.) rinkėjų iki 25 metų.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 19 d. laikraščio numeryje.
