Kai kapinėse ieškoma kebabų

Per pastarąsias kelias dienas iš Seimo nario Tomo Raskevičiaus komentarų žiniasklaidoje dėliojasi visas vaizdas, dėl ko Laisvės partijos narys ketina desovietizuoti Širvintas.

Galimai per visą kadenciją pirmąkart radęs laiko ilgėliau atvykti į Širvintas ir pažiūrėti, ar tikrai čia nėra kebabų, dėl ko jo partietis Nerijus Vitkauskas buvo priverstas socialiniuose tinkluose prašyti geros valios žmonių susimesti ir jį pavalgydinti, Tomas Raskevičius, matyt, kebabų ieškojo … Širvintų karių kapinėse.

Dėl egzistuojančių procedūrinių niuansų jos yra įvardytos kaip veikiančios. Suprantama, kad ten kebabų kioskų nėra ir šiais Vitkausko gardumynais ten neprekiaujama. Užtat vilniečio smalsumą patenkino kapinėse lyg falas stūksantis obeliskas, sovietmečiu išdygęs čia palaidotiems per 1944 metų Vilniaus apsupimo operaciją žuvusiems sovietų kariams.

Kol kas nėra įstatymo, nurodančio iškelti tokias kapines iš miestų ir miestelių, bet svarstymų jau girdėti. Gal ir būtų teisinga, nes dauguma čia palaidotų okupantų su mūsų miesteliu neturi nieko bendro. Nebent keli rajono gyventojai, vadinamieji afganistaniečiai, žuvę Afganistane per sovietų inspiruotą karą ir parvežus čia palaidoti.

Gal ir vertėtų saviškių palaikus atiduoti pašventintai žemei. Bet čia irgi diskusijų objektas. Kaip ir tai, ar yra etiška komunistinių karių kapines laikyti vietoje, kur carinės Rusijos laikais stovėta cerkvės, pastatytos už visos plačios imperijos tikinčiųjų suaukotus pinigus.

Juokinga, kad Širvintose Raskevičius tik dabar atrado (bent anksčiau nerodė pirštu) sovietmečio kalaborantų Liudo Giros ir Petro Cvirkos vardo gatves. „Širvintų kraštas“ apie tai rašė ne kartą, ką galima rasti ir šioje svetainėje. Pavyzdžiui, čia , čia arba čia.

Tokių rašinių dar iki Raskevičiaus buvo ne vienas. Vis primindavome, kad reikėtų pervadinti, nes čie veikėjai su mūsų rajonu absoliučiai neturi nieko bendro. Ilgai tų gatvių nepervadinome, nes nebuvo aiškaus kompetentingų institucijų vertinimo, o ir Vilniuje, kaip gali matyti ūmai praregėjęs Seimo narys, tik dabar tuo užsiimta.

Atrodo, ledai pajudėjo, kai mūsų savivaldybė liepos 8 d. gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimą, kuriuo nurodoma pašalinti P. Cvirkos ir L. Giros gatvių pavadinimus Širvintų mieste. Sprendimas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio rašto gavimo dienos.

Apie tai rašėme ir mes, savo kanalais informavo ir Širvintų rajono savivaldybė. Atsižvelgdama į šį raštą ir norėdama suteikti galimybę Širvintų miesto gyventojams patiems pasirinkti keičiamų gatvių pavadinimus, Savivaldybė pakvietė nuo rugpjūčio 13 d. iki rugsėjo 6 d. pateikti savo siūlymus Širvintų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos planavimo skyriuje (Vilniaus g. 61, Širvintos, 322 kab.) arba elektroniniu paštu savivaldybe@sirvintos.lt.

Tačiau iš akis išpūtusio Raskevičiaus aikčiojimų galima susidaryti vaizdą, kad iki tol šioje „sovietinio palikimo karalystėje“ niekam galva nesopėjo, kol štai neatvažiavo toks šaunuolis iš sostinės ir neparodė kaimiečiams, kurioje vietoje pipirai dygsta!

Raskevičiaus kuriamus Širvintų desovietizavimo planus plačiai ištrimitavo šalies žiniasklaida, televizija, socialiniai tinklai. Galima tik įsivaizduoti, kokių minčių į galvą atėjo kam nors Skuode ar Zarasuose, iki tol negirdėjusiam apie seną mūsų gatvių pervadinimo problematiką, juo labiau ir apie tokį raštą ir Savivaldybės daromus veiksmus dar iki Raskevičiui atklydus į Širvintas. Gal nereikės nė trijų mėnesių, kai tos gatvės bus pervadintos. Bet tada bus galima platinti visais kanalais, kas nutiko, kai šaunuolis Raskevičius Širvintų rajoną paėmė už vienos vietos.

Geriau jau būtų Seimo narys parašęs, kad už narkotikų legalizavimą pasisakantis jo partietis Vitkauskas veltui virkauja mirštąs iš bado: miestelyje veikia net trys kebabinės, dar kelios rajone.

Beje, „Širvintų kraštas“ gavo žinomo politiko Stanislovo Buškevičiaus reakciją į Tomo Raskevičiaus nuotykius Širvintose. Iš politiko pasamprotavimų galima susidaryti nuomonę, ką pirmiau reikėtų desovietizuoti.

„Ar žinojote, jog pirmasis pasaulyje homoseksualų paradas įvyko komunistinėje Rusijoje?
1917 m. komunistams užgrobus valdžią Rusijoje, buvo panaikintas šeimos institutas. Komunistai ir jų vadas, teroristas Leninas rėmė homoseksualus. 1918 m. Rusijos Petrogrado mieste įvyko pirmoji pasaulyje homoseksualų vieša demonstracija. Tais metais vyko paradas ir Maskvoje, Raudonojoje aikštėje. Po kelių metų net patys komunistai jau išsigando, kad su tokia anarchija toli nenueisi. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo šis religijai, krikščionybei, gamtai ir sveikam protui prieštaraujantis reiškinys pradėjo plisti JAV ir Europoje. Vakarų naujieji komunistai, marksistai dažnai pasivadinę liberalais, socialdemokratais, net konservatoriais, atėję į valdžią pradėjo įteisinti vienos lyties partnerystes, santuokas. Lietuvoje kol kas pavyko išvengti įstatymu lygiu šių dalykų, nors marksistinė Laisvės partija deda visas pastangas. LGBT paradai nieko bendro neturi su žmogaus teisėmis, tai propagandinis siekis, nukreiptas prieš protą, dezorganizuojantis visuomenę, silpninantis tautos ir žmogaus moralę. Šis reiškinys nieko bendro neturi ir su pažanga, buvo žinomas ir toleruojamas Senovės Romoje ir dar anksčiau. Todėl, kai Vilniuje, birželio 8 d. LGBT eisenos metu buvo girdėti šūkiai, kad jie už pažangą, tai mąstantiems žmonėms kėlė šypseną. Pažanga, progresas – tai civilizacijos metu įtvirtinta šeimos samprata, kaip vyro ir moters sąjunga, nes taip sukūrė Kūrėjas. Todėl eiti prieš akivaizdžią tiesą yra ne tik nepažangu, bet ir kvaila. Vaikai per apatinę nugaros dalį negimsta, nors ką ir bedarytum. Linkiu LR Seimo nariams nepamesti galutinai proto ir nepasiduoti norams įteisinti tos pačios lyties partnerystę. Šis anomalus reiškinys vėl tampa „nebemadingas“ Europoje. Todėl LGBT verslo veikėjai Lietuvoje pradeda blaškytis ir kratytis nuo kiekvieno tiesos žodžio,“ – savo laiške rašo politikas Stanislovas Buškevičius, žinomas kaip „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos pirmininkas.