Pernai sukako 20 metų, kai Širvintose veikia „Baltic Champs“ padalinys. Ta proga Širvintų pievagrybių auginimo fabrike buvo sukviesti visi darbuotojai, ragautas tortas, kurį, kaip ir priklauso, puošė konditeriniai grybukai. Padalinio kolektyvas turėjo kuo pasidžiaugti, o ir žmonių, čia dirbančių nuo padalinio atsidarymo, yra.
„Baltic Champs“ 1994 metais įkūrė Kęstutis Juščius, pradėjęs grybų auginimo verslą.
Beveik per tris dešimtmečius įmonė išaugo ir tapo viena didžiausia kultūrinių grybų augintoja Europoje, tiekianti savo produkciją didiesiems tarptautiniams prekybos tinklams. 2014 metais „Baltic Champs“ susijungė su „Agrowill Group“ ir sukūrė „AUGA group“ – vertikaliai integruotą ekologiško maisto bendrovę, vieną didžiausių ir moderniausių ekologinio žemės ūkio įmonių grupių Lietuvoje ir Europoje.
Šiandien „Baltic Champs“ yra viena „Auga group“ šmonių, kurioje užauginama apie pusė grupės produkcijos. Baltic Champs“ visoje Lietuvoje turi net kelis padalinius.
Pagal auginamų pievagrybių plotus didžiausias yra Joniškio rajone esantis Stanelių pievagrybių auginimo fabrikas, kuriame yra 14 tūkst. kv. m auginimo plotų. Širvintų fabrike šiek tiek mažiau, 13 tūkst. kv. m, tačiau pridėjus Motiejūnų padalinį, kuriame auginama 3,6 tūkst. kv. m, mūsų rajonas yra „Baltic Champs“ lyderis.
Vienas seniausiai dirbančių „Baltic Champs“ darbuotojų Širvintų padalinyje yra 16 metų besidarbuojantis jo vadovas Paulius Pilipavičius. Su juo ir pasikalbėjome apie šiandieną Širvintų padalinyje, iššūkius ir planus.
- „Baltic Champs“ Širvintų padalinys yra didžiausias verslo darbdavys Širvintų rajone. Sutiktumėt su tokiu teiginiu?
- Ko gero, taip. Iš viso Širvintų padalinyje darbuojasi beveik 200 darbuotojų, iš jų 74 – grybų skinėjai. Bendrovėje vertiname kiekvieną darbuotoją, kiekvieno atliekamas darbas yra svarbus, bet jei reikėtų kažką išskirti, tai sakyčiau, kad mūsų rezultatai didele dalimi priklauso būtent nuo skinėjų. Jie užaugina grybą ir nuskina.
- Kaip suprasti „užaugina“?
- Netoli Šiaulių įsikūrusiame padalinyje yra gaminamas kompostas – terpė, kurioje užauga grybai. Šį kompostą sudaro šiaudai, paukščių mėšlas. Žaliavos sumaišomos, aeruojama, fermentuojama, paskui termiškai apdorojama, kad nusloptų biologinės medžiagos, galinčios tapti konkurentais grybams. Įterpiama grybiena. Paruošas kompostas po 5 savaičių atvežamas į padalinį ir specialiu transporteriu trim aukštais paklojamas augimvietėje ant specialių stelažų, kur artimiausias tris-keturias savaites augs grybai. Maždaug po dviejų savaičių pasirodo pirmieji grybai, mūsų vadinama pirmoji banga. Jos metu užauginamos produkcijos kiekį ir lemia skinėjų profesionalumas. Nuo to, kaip skinėjai yra įgudę, kokius grybus nuskina, o kuriems dar leidžia užaugti, priklauso galutinis rezultatas. Pirmoji banga tęsiasi 7 dienas, grybai auga sparčiau, paskui dar iki savaitės renkame antrosios bangos derlių. Taigi, nuo komposto ruošimo pradžios iki grybų skynimo pabaigos praeina mėnuo. Ilgiau auginti neapsimoka, nes smarkiai sumažėja grybams augti reikalingų medžiagų.
- Skinėjai turi savo prižiūrimus plotus, ar darbuojasi bendrai?
- Pirmosios bangos metu – taip. Vienam skinėjui, atsižvelgiant į jo patirtį, paskiriamas 100-150 kv. m plotas, kuriame jis turi atrinkti tinkamus ir sukdamas išrauti pievagrybį, nupjauti kotelį. Nuskintas derlius sudedamas į dėžes, kurios keliauja į pakavimo cechą. Pagrindinė produkcija yra pievagrybiai, kurių galvutės siekia 5-7 cm skersmens. Tai standartas. Jei skinėjas yra įgudęs, jei sugeba grybus skinti taip, kad būtų pasiektas kuo didesnis kiekybės ir kokybės santykis, tuo didesnis atlygis. Nuo surenkamo derliaus priklauso bendrovės pajamos, tuo pačiu ir darbuotojo uždarbis. Nupjauti koteliai kompostuojami.
- Ar yra planas, kiek darbuotojas turi priskinti?
- Galima sakyti, taip. Kadangi nuo priskinamo derliaus priklauso darbo užmokestis, yra nustatyta, kiek per mėnesį mažiausiai reikia priskinti. Tas kiekis viršija tris tonas priskintų pievagrybių. Kuo daugiau priskinsi, tuo daugiau uždirbsi. Darbuotojai greitai tuo įsitikina. Netrukus susiformuoja profesiniai įgūdžiai. Jei iš pradžių skinėjas išsuka vieną pievagrybį, jam nupjauna kotelį ir galvutę deda į dėžę vežimėlyje, tai po kiek laiko vienu paėmimu išraunami trys pievagrybiai, jiems nupjaunami koteliai, galvutės dedamos į dėžę. Taigi, skinėjo rezultatas netrukus kaip ir patrigubėja. Trigubai pakyla ir darbo atlygis.
Yra darbuotojų, kurie dukart viršija nustatytą normą
Pasakodamas apie skinėjo darbo niuansus, Paulius Pilipavičius kaip pavyzdį pateikė gruodžio mėnesį: buvo skinėjų, kurie fasavimui perdavė 6-7 tonas pievagrybių, buvo net 8 tonos. Atitinkama geometrine progresija augo ir darbuotojo atlygis, kurį dar gali sudaryti ir paskatos. Skinėjui, taip pat ir kitų padalinių darbuotojams, gali būti išmokami priedai, vadinamieji „bonusai“, kurie priklauso nuo to, kaip kokybiškai darbuotojas atlieka savo funkcijas.
„Baltic Champs“ Širvintų padalinio vadovas neslepia, kad darbo užmokestis priklauso ir nuo darbuotojo fizinių gebėjimų, ir nuo žmogaus noro perprasti sistemą. Pagrindinė taisyklė – daug judėti paskirtame plote ir leisti kiekvienam grybui užaugti. Dar kelioms valandoms paliktas augti grybas duos daugiau vertės.
Nuo sausio visiems „Baltic Champs“ darbuotojams kyla atlyginimai. Taip sutapo, kad šią žinią lydi Vyriausybės priimti pakeitimai. Bet Paulius Pilipavičius sako, kad įmonė dar pernai savo iniciatyva įvertino darbuotojų augančius poreikius ir brangstantį produktų krepšelį bei pati rengėsi nuo Naujųjų kelti atlyginimus:
- Dar pernai buvome užsibrėžę tikslą gerinti kolektyvo darbo sąlygas, palengvinti kai kurias funkcijas, technologijas, tačiau, kaip ir visas šalies ūkis, susidūrėme su energetiniais iššūkiais. Nors pievagrybiams augti šviesa nėra būtina, tačiau elektra naudojama ventiliacijai, kuro reikia optimaliai temperatūrai palaikyti. Sąlygos, kuriomis auga pievagrybiai, turi didelę įtaką jų derlingumui. Norint užtikrinti derlių ar jį didinti, būtina laikytis technologinio proceso. Dėl pabrangusių energetinių resursų teko imtis sprendimų. Pirmiausia, ieškojome pigesnio šildymo būdo, tuo pačiu buvo pokyčių ir kitur. Investicijos pareikalavo lėšų, teko kai ką atidėti, tačiau išgyvenome ir pasiruošėme toms sąlygoms, kuriomis dirbame šiandien. Tik sustoti ties tuo negalime. Tam, kad būtų susidorota su išaugusiais energetiniais iššūkiais, būtinas ir gamybos intensyvinimas. Tai nereiškia, kad statysime papildomas auginimo patalpas. Tiesiog matome, kad pakoreaguodami technologinius auginimo parametrus galime sutrumpinti auginimo ciklą, ir kiekvienoje auginimo patalpoje galetume tureti papildomą auginimo ciklą per metus. Tai leistų padidinti produkcijos apimtis 7-10 %. Esama situacija Europos rinkoje, auganti pievagrybių paklausa leidžia didinti gamybos apimtis, tačiau tai labai priklauso ne tik nuo esamų darbuotojų motyvacijos, bet ir nuo darbo rankų skaičiaus. Norint plėsti gamybą, reikia galvoti apie naujas darbo vietas. Jau šiandien galėtume į darbą priimti apie 20 skinėjų, iki dešimties kitų darbuotojų – pakuotojų, krovėjų ir pan. Jų intensyviai ieškome nuo gruodžio. Norime suformuoti dar vieną brigadą, kad galėtume išlaikyti intensyvesnį auginimo ciklą, taip pat įveikti sezoninių ligų, epidemijų iššūkius.
Koks pievagrybių derlingumas?
Kaip sakė Paulius Pilipavičius, šiuo metu Širvintose ir Motiejūnuose per mėnesį užauginama 350-400 tonų pievagrybių, o derlingumas siekia 30 kg/kv. m. Nors pievagrybiai yra tik vienas rajone auginamų grybų, iš tiesų jų dalis yra labai didelė. Motiejūnuose yra auginimo kamerų, kurios nepritaikytos mechanizuotam komposto padavimui, tad jas galima išnaudoti vadinamųjų egzotinių grybų auginimui. Ten užauginama kreivabudžių, šitakių, eringi, tačiau tie kiekiai labai menki – pasitaiko, kad surinktas derlius skaičiuotas dešimtimis ar šimtu kilogramų per mėnesį. Padalinio vadovo žodžiais, būtų galima auginti daug, tik paklausa dar yra per menka, nors paklausos augimas pastebimas. Žmonės atranda naujus skonius, susipažįsta su informacija apie tų grybų maistines savybes, naudą sveikatai. Grybų paklausą lemia ir kulinarinė žmonių kultūra. Populiarėjantis grilių naudojimas lemia ir į prekybos centrus patiekiamos produkcijos asortimentą. Vis daugiau žmonių nori valgyti ne tik šašlykus, bet ir ant žarijų paruoštas daržoves, grybus. Kaip taisyklė, tada auga didesnių grybų paklausa. „Baltic Champs“ tam augina ir parduoda Portabella – šiek tiek ilgesnio auginimo ciklo rudąjį pievagrybį, kuris pasižymi turtingu, sodriu skoniu ir tvirta tekstūra. Tai puikus mėsos pakaitalas, todėl dažnai aptinkamas vegetariškų patiekalų meniu. Idealus grybas kepti ir orkaitėje, paprastai gaminamas ir patiekiamas kaip atskiras, pagrindinis patiekalas.
Motiejūnuose per mėnesį užauginama iki 3 tonų kreivabudžių. Taip pat auginami rudieji pievagrybiai, kurie savo išvaizda panašūs į baltuosius ir gali būti naudojami kaip jų pakaitalas bet kuriame recepte. Tačiau jie turi labiau išreikštą kvapą ir gilesnį, intensyvesnį skonį, stangresnę tekstūrą. Jie puikūs įdaryti, taip pat labai tinka kepimui ant grotelių, troškinimui, padažams, sriuboms virti.
Kalbant apie tradicinius pievagrybius, jų poreikis auga. Juo labiau, kad Baltijos šalyse tam yra labai tinkama rinka. Latvijoje pievagrybių tokiais kiekiais, kaip pas mus, dar neaugina. Nėra auginimo tradicijų ir Skandinavijos šalyse, nors paklausa ten nuolat didėja. Pagrindiniai konkurentai augintojai – lenkai. Tačiau yra signalų, kad pievagrybių augintojai kaimyninėje šalyje susiduria su kai kuriomis problemomis, o tai reiškia, kad lietuviams nereikia snausti. Lietuvoje parduodama maždaug 20 proc. pagaminamos produkcijos, 80 proc. keliauja į užsienį. Kaip sakė Paulius Pilipavičius, turima bazė leidžia didinti plotus ir užauginti daugiau. Bet kur rasti darbuotoją, jei su darbo jėgos problema susiduria dauguma darbdavių? Vadovas apie tai atviras:
- Mes į galimą darbuotoją žiūrime be išankstinio nusistatymo. Leidžiame žmogui pabandyti. Jei ateina žmogus, kuris iki šiol tokio darbo nedirbo, jį apmokome. Mokiniams kiti reikalavimai, kitas atlygis. Iš pradžių jie darbuojasi skindami antrosios bangos derlių. Kai žmogus įgunda, atranda, kaip surinkti daugiau, kaip tam sugaišti mažiau, suteikiame galimybę dirbti savarankiškai ir, žinoma, daugiau užsidirbti.
- Tuo pačiu paruošiate darbuotoją ir darbui emigracijoje?
- Yra tokių atvejų, kai pas mus padirbęs žmogus susiranda analogišką darbą užsienyje. Turėdamas patirties, išmanydamas darbo specifiką, jis yra geidžiamas darbuotojas. Bet turime atvejų, kai darbuotojai sugrįžo. Nebūtinai iš grybų auginimo įmonių Europoje. Grįžta ir padirbėję kitose sferose. Savo sugrįžimą darbuotojai motyvuoja darbo „Baltic Champs“ aiškumu. Čia jie žino, ką, kaip ir kiek reikia dirbti. Darbo ir užduočių aiškumas yra didelis privalumas, jis atsiliepia ir mikroklimatui įmonėje. Kaip ir tai, kad atlyginimai, kiek pamenu, niekada nėra vėlavę. Tai rodo įmonės stabilumą.
- Užsiminėt apie mikroklimatą. Kaip pas save jį vertinate?
- Darbo aplinkos, tuo pačiu mikroklimato gerinimas yra mūsų prioritetas. Darbo specifika mūsų padaliniuose skiriasi. Vienur daugiau individualios erdvės, mažiau bendravimo tarp darbuotojų, kitur – daugiau komandinio darbo. Bet visiems norisi, kad dirbti būtų malonu, kad jie būtų vertinami. Visada atsižvelgiame, ką dėl darbo ar sąlygų pagerinimo siūlo patys darbuotojai. Galiu drąsiai pasakyti: ten, kur ėjome į pokalbį su darbuotojais, gavome labai gerus rezultatus. Svarbus bendruomeniškumo palaikymas. Bent kartą per savaitę darbuotojams siūlome nemokamai pasivaišinti AUGOS gaminamos produkcijos, pavyzdžiui, – sriubų, pagamintų iš jų užaugintos produkcijos. Maždaug kartą per mėnesį vadinamą „Degustavimo dieną“ su darbuotojais ką nors ragaujame. Metų pabaigoje ragavome šakočius, prieš tai buvo Pyragų diena, ragavome pyragus iš Kelmės. Gal taip nepagalvotum, nenusipirktum, o čia – vaišės visiems. Darbuotojams tai patinka. Visada yra darbuotojams galimybė įsigyti šviežios produkcijos, gaminių iš pievagrybių, įsiklausome į visus pageidavimus.
- Dauguma darbdavių dabar skelbiasi apie įvairias jų taikomas naudas, kaip reikšmingą darbuotojų motyvavimo priemonę.
- AUGA grupėje visi darbuotojai turi papildomą sveikatos draudimą. Nesvarbu, kokias pareigas užima darbuotojas, visiems jis yra vienodas. Užklupus ligai, galima už draudimo lėšas kreiptis į privačius medicinos specialistus, atlikti tyrimus, pasinaudoti reabilitacijos galimybėmis, kitomis draudimo teikiamomis naudomis. Yra atvejų, kai žmonėms buvo suteiktos išties sudėtingos medicinos paslaugos. Darbdavio skirtomis lėšomis darbuotojas taip pat gali įsigyti medikamentų, vitaminų, papildų. Svarbu tai, kad grybų skinėjas ar krovikas žino, jog ta jo gaunama papildoma nauda yra tokia pat, kaip ir ta, kurią gauna vadovas. Tai leidžia visiems pasijusti vienodai reikalingiems. Jau ne vienerius metus bendrovėje visi darbuotojai gali gauti nemokamos kavos, arbatos. Planuose – ir gamybinių, ir laisvalaikiui, poilsiui skirtų patalpų remontas. Artimiausiu metu įrengsime mankštos kambarį, kuriame darbuotojus konsultuos kineziterapeutas, teiks pagalbą. Nors yra įvairių situacijų, bet skinėjų, fasuotojų darbas turi monotoniškumo, yra pasikartojančių judesių. Specifikos turi ir darbo sąlygos. Per konsultacijas darbuotojai sužinos, kaip reaguoti į kūno siunčiamus signalus, kaip padėti sau, kad būtume sveiki, na, ir daugiau uždirbtume.
- Užsiminėte apie darbo sąlygų specifiką. Ar tai reiškia, kad sąlygos yra kenksmingos?
- Nepasakyčiau, nors rizikų būna. Pavyzdžiui, tenka darbuotis ir palypėjus ant vežimėlio, kai skinamas derlius iš viršutinės lentynos. Iššūkių yra visur, taip pat ir pas mus. Pažiūrėkite: vasarą lauke tenka dirbti per kaščius, o pas mus vėsu, drėgna. Arba žiemą – lauke temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio, o pas mus komfortiškai šilta. Kadangi kiekvienas žmogus aplinkai yra savotiškai jautrus, kai kuriems kyla problemų dėl kiek didesnės drėgmės, kai kuriems dėl darbo uždarose patalpose. Kai kas prie to neprisitaiko, išeina kitur, tačiau didesnei daliai tai tinka. Yra daug rankų darbo. Galvojame, kaip mechanizuoti, automatizuoti kai kuriuos procesus. Ne viskas priklauso nuo mūsų. Galbūt ir pievagrybius būtų galima skinti automatizuotai, bet tam reikia keisti technologijas, daug investuoti. Šiandien procesai yra nusistovėję tokie, kokius turime, nebent ateityje tos technologijos iš esmės pasikeis.
Dabar skina vien moterys, bet skynė ir vyrai
Padalinio vadovas sako, kad „Baltic Champs“ darbai neskirstomi į vyriškus ir moteriškus, tačiau sutinka, kad grybų skinėjo darbą galima būtų pavadinti moterišku. Šiuo metu pievagrybius skina vien moterys. Bet yra buvę ir skinančių vyrų, kai kurie darbavosi pagirtinai.
Kadangi kolektyvas yra nemažas, vienas netoli kito dirba daug žmonių, dėl to didesnė ir užsikrėtimų rizika:
- Pasakysiu atvirai – labai bijojome per COVID-19 pandemiją. Buvo nustatyti tokie reikalavimai, kad jų laikytis buvo nelengva. Bet ačiū darbuotojams. Jie įvertino galimybes, pasiskirstę dirbo taip, kad mažiau kontaktuotų ir darbo rezultatai nuo to nenukentėtų. Jei ne darbuotojų sąmoningumas, būtume sugriuvę. Nežinau, apie kokius planus kalbėtume šiandien.
- Galima pasakyti, kad COVID-19 aplenkė įmonę?
- Pandemija iškėlė naujų reikalavimų, kurie jau tapo mūsų proceso dalimi. Būtent pandemija lėmė išaugusią pievagrybių mažuose indeliuose dalį. Pasirodo, pirkėjams tai sudarė sterilumo, saugumo įspūdį. Mums iššūkis – dvigubai išaugo pakuočių, kurias reikia pagaminti, kiekis. Šiandien į mažus indelius fasuojama apie 60 proc. užaugintos produkcijos. Daugiau tvarkymo, daugkartinių pakuočių plovimo, daugiau sandėliavimo, krovimo. Reikia daugiau darbo rankų. Bendruomenei geriau – daugiau darbo vietų, kad mūsų užauginti grybai pasiektų vartotoją. Dažniausiai tas kelias labai greitas – ryte nuskinti pievagrybiai per kelias valandas atvėsinami, kad nebeaugtų, popiet fasuojami ir Lietuvoje dar tą pačią dieną gali atsidurti ant parduotuvių lentynų. Pirkėją užsienyje mūsų produkcija dažniausiai pasiekia per 2-3 dienas.
- Kai kurie specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje dar nepaplitęs darbo santykiais neįpareigojantis įdarbinimas, pavyzdžiui, – vakarais ar savaitgaliais norinčio padirbėti jaunimo. Ar čia nematote galimybių?
- Ne tik matome, bet ir išnaudojame, nors mūsų įmonėje darbo laikas didžiąja dalimi tradicinis, dirbame 7 dienas per savaitę, yra ir pamainų. Tačiau Vasaromis priimame dirbti jaunuolių, kai kurie jau neblogai užsirekomendavo, gali ir nori dirbti. Daugiausia moksleiviai, studentai dirba ten, kur nereikia specifinių įgūdžių – fasavimo padalinyje. Jei tik yra poreikis, kviečiame juos padirbėti savaitgaliais, užsidirbti.
- Kiti darbdaviai ieško darbuotojų už savivaldybės ribų. Nebandėte atsivežti?
- Ieškome ir mes. Pas mus dirba žmonės iš Ukmergės rajono. Taip pat yra darbuotojų ukrainiečiai, kirgizų. Kadangi esame įmonė, veikianti Širvintose, norėtųsi, kad pirmiausia dirbtų savi žmonės. Aišku, atsivežti vieną darbuotoją, pavyzdžiui, iš Čiobiškio būtų neracionalu, bet jei susidarytų grupelė ar būtų galima sudaryti maršrutą, kad surinkti ir atsivežti daugiau darbuotojų iš kelių gyvenviečių, siųstume ir autobusą. Jau dabar ir atsivežame, kažkiek kompensuojame kelionės išlaidas, jei į darbą savu automobiliu važiuoja grupė. Tad mūsų rajono gyventojams, neturintiems darbo savo gyvenvietėje ir susiduriantiems su transporto problema, tikrai turėtume ką pasiūlyti. Norite dirbti ir užsidirbti, galite prikalbinti ir draugus – mielai atversime vartus, suteiksime galimybę kiekvienam pabandyti.
