Neprabėgus nė metams po Seimo rinkimų tankisto dukra vadinama Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2021-ųjų rugsėjį apsilankiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų suvažiavime, prasižiojo, jog „dabartinė dešiniųjų valdžia yra geriausia, kas galėjo Lietuvai nutikti esamų iššūkių akivaizdoje“.
Tada net kaip galima ateities prezidentė įvardyta politikė samprotavo, kad vieniems sekasi ateiti į valdžią per krizes, kitiems – ne, ir nieko čia nepakeisi. „Mums pasisekė pirmuoju būdu, išbandymai, tekę mūsų valdančiajai daugumai ir jos sukurtai Vyriausybei, yra išskirtiniai“, – konservatorių suvažiavime sakė Seimo vadovė ir svaigo, kad jie (valdantieji) neretai tampa pavyzdžiu kaimyninėms šalims. „Įsivaizduoju, kiek tai kainuoja dirbantiems kertinėse ministerijose, kiek pastangų įdeda premjerė. Esu įsitikinusi, kad tiek ši valdančioji dauguma, tiek ši Vyriausybė yra geriausia, kas galėjo atsitikti šių išskirtinių iššūkių akivaizdoje“ – kaip parodė vėlesni metai, atvirai nusišnekėjo ir partneriams pataikavo V. Čmilytė-Nielsen.
Paskutinis pavyzdys, parodęs valdančiųjų nepasirengimą ir nesugebėjimą operatyviai tvarkytis su iššūkiais – savaitės pradžioje Lietuvą nusiaubusi audra.
Po audros valdančiųjų pusėn nuskriejo kritikos strėlių, kad žmonės nebuvo įspėti apie prasidedančią audrą. Valdantieji iš pradžių bandė teisintis, kad audra atslinko netikėtai, orų specialistai jos neprognozavo ir neinformavo, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų. Anot valdančiųjų, ši audra – tarsi pusmaišio dydžio meteoritas, vidury nakties netikėtai bumbtelėjęs į stogą ir išvertęs iš lovos. Kaip nuo to apsisaugoti?!
Tačiau klimatologai priminė: apie atslenkančią audrą buvo pranešta iš anksto. Kas matė tuos pranešimus – tie pasirengė, o kas nepasirengė – gal todėl, kad nebuvo įspėtas pagal suformuotą praktiką. Per ilgus metus žmonės jau suprato: kažkas rimta, jei rėkia telefonas. O jei jis tyli, greičiausiai sinoptikai ir vėl nusikalba. Tarsi Jaunimo teatro pastatytoje vienoje komedijoje: „Vilniaus orų biuro duomenimis šiandien lis arba ne!“
Dėl kokios priežasties atsakingi asmenys valdžioje, klimatologų įspėti apie pavojų, nesiėmė priemonių – galėtų pasakyti tik jie. Juk „mygtukas“, kurio paspaudimu į žmonių telefonus išsiunčiami pranešimai apie kylantį pavojų, yra ne klimotologų rankose. Gal tokiais atvejais galėtų jį spausti orų specialistas, o ne vidaus reikalų ministrei pavaldžios institucijos klerkas, taip ir nesulaukiantis komandos iš viršaus.
Praūžusios audros padariniai įspūdingi. Nuostoliai skaičiuojami milijonais. Panašu, kad šalyje nėra savivaldybės, kurią audra būtų aplenkusi. Visoje Lietuvoje žmonės rodo savo nusiaubtus sodus, nuplėštus stogus, apverstus šiltnamius ir pan. Visa laimė, kad tik vienas griūvančio medžio užmuštas žmogus. Tik vienas? O juk vienas liūdnai pagarsėjęs politikas (neminėsime jo) yra sakęs, kad vieno žmogaus mirtis yra tragedija, milijonų – tik statistika.
Negi į telefoną atsiųstas pranešimas būtų padėjęs tos tragedijos išvengti? Sutikite, kad kai kuriais atvejais – taip.
„Kas atsakys už ant automobilių, kurių nespėta patraukti, užvirtusius medžius?“ – retoriškai klausė Širvintų rajono merė, ko gero, žinodama, kad prievolė padėti eilinį kartą iš sostinės bus perdėta ant savivaldybių pečių, o dalį nuostolių turės kompensuoti draudikai. Tiems, kas galėjo iš kiemo patraukti automobilį, surinkti skalbinius, uždaryti šiltnamio duris ar pravertą langą palėpėje, neiti į lauką, kur griūva medžiai.
Audra tikrai vienu metu neužgriuvo visos šalies. Atmosferos reiškiniai juda, jie keliauja su oro srovėmis, t. y. genami vėjo. Negi „pavyzdžiu kitiems“ sukurta sistema pati nesusiprotėjo, kad prasidėjus audrai viename šalies pakraštyje ir žinant stiprėjančio vėjo kryptį būtina informuoti likusius apie atslenkantį pavojų.
Ir nutiko – kas nutiko. Kaip sakė Čmilytė, geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai…
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. laikraščio numeryje.
