Per praėjusios savaitės pradžioje užklupusią audrą stichija nepagailėjo ir Šeipūnų ąžuolo. Pakirdus pirmadienio rytą ir pažvelgus Gelvonėlių kaimo link, šeipūniškei Olgai Rutkauskienei lyg kas peiliu būtų šmaukštelėjęs per širdį: ąžuolo nebebuvo.
-Kas rytą išėjusi laukan pažvelgdavau į ąžuolą. Jis mane tiesiog traukdavo, glostydavo akį. Neįsivaizdavau Šeipūnų kaimo be šio milžino. Ir štai: naktį šėlusi audra ant žemės paguldė tokį milžiną, – iš pradžių telefonu, o paskui jau pasitikusi prie vyro paveldėtos sodybos pasakojo Olga.
Kilusi iš Biržų, ilgai su šeima gyvenusi Šiauliuose, Olga gyvenimo rudeniu nutarė grožėtis vyro gimtinėje. Ją labai pamilo ir po Lietuvą ir pasaulį išsibarsčiusi šeima, sodybai sugalvojusi ne tik valstybinį „Rutkauskijos“ (o gal Rutkauskinijos“) pavadinimą, bet ir himną, kuriame atsirado ir eilutė apie vietos ąžuolus. Užklydęs į Šeipūnus galėjai pamanyti, jog čia šonais trinasi mažiausiai trys ąžuolai. Iš tiesų, augo vienas, plačiai išskėtęs galingas šakas, labiau primenančius atskirus kamienus. Griūdamas, ąžuolas į tris puses ir paguldė savo karūną, kurios dydį Olgai labai norėjosi išmatuoti. Susiradusi savadarbį „sieksnį“, moteris išmatavo perimetrą ir nustatė, kad šio trikampio kraštinės siekia po 30 metrų.
-Turbūt šis ąžuolas turėjo šimtą metų, – manė Olga ir svarstė, kad būtų įdomu šį vaizdą įamžinti dronu: iš viršaus turėtų įspūdingai atrodyti pievoje paguldytos šakos.
Olga Rutkauskienė apgailestauja, kad audra nepagailėjo šio ąžuolo. Nors, kaip paaiškėjo, į atskiras dalis skilęs medis jau buvo pažeistas puvinio, jis iš išorės dar atrodė sveikas ir galėjo augti mažiausiai antra tiek. Kaip griuvo medis, panašu, niekas nematė. Galbūt vėjas tik padėjo, o tikrąja priežastimi tapo žaibas. Apžiūrėję medį, specialistai dėl to pasakytų tiksliai.
Apie pačią audrą moteris daug nekalbėjo. Tuo, kad sodyba nusėta nulaužtomis medžių šakomis nieko nenustebinsi. Visas rajonas toks. Širdį skauda ne tik dėl ąžuolo. Netoli esančioje kaimynų sodyboje vėjas nuvertė ant stulpo sumontuotą gandralizdį. Buvęs didžiulis, aukštas, gal dėl to ir neatlaikė stichijos. Pasak Olgos, Šeipūnuose žuvo du gandrai. Netrukus prie savo prūdo rado ir trečią negyvą.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 2 d. laikraščio numeryje.
