Būtų galima vėl drausti „kriokeriams“ važinėti po miestą. Bet gal geriau kontroliuoti?

„Širvintų krašte“ paskelbus, kad džiūva Igno Šeiniaus alėjoje dar anos valdžios pasodintos „auksinės“ liepos, redakcija sulaukė įdomios nuomonės apie tai. Užsukusi skaitytoja Elvyra pastebėjo, kad didžiausia klaida, jos manymu, buvo sodinti atvežtinius, prie Lietuvos klimato neprisitaikiusius medžius.

-Pas mus gal ir bulvės mažesnės, ir medžiai ne tokie gražūs, tačiau jie nebijo nei šalčių, nei sausrų, nei liūčių, nei kitų išbandymų. Tai, kad džiūva liepos, manęs nestebina – dieną naktį Igno Šeiniaus alėja važinėja automobiliai, į aplinką išmeta tonas teršalų, kuriais tenka kvėpuoti šios gatvės gyventojams. Pati gyvenu ne Igno Šeiniaus alėjoje, tačiau netoliese, tad puikiai žinau, ką tenka kentėti čionykščiams gyventojams. Juk ne tik jų plaučiai kvėpuoja tais teršalais, bet ir medžių lapai. O dar sakoma, kad lapai – tai medžių plaučiai.

Dėl teršalų Elvyra teisi. Internetinės platformos Maps.lt maršrutų planavimo modulio duomenimis, nuvažiuojant automobiliu 50 km iš Širvintų į Vilnių vidutiniškai išmetama apie 10 kg CO2. Kadangi I. Šeiniaus gatvės ilgis yra 270 m, galima suskaičiuoti, kad šiuo ruožu pravažiavusi transporto priemonė gali išmesti iki 50 g CO2.

Ponia Elvyra pastebėjo, kad taip sutapo, jog medžiai pradėjo džiūti į gatves išvažiavus motociklininkams, kuriems Igno Šeiniaus alėja seniai tapo „pakilimo“ taku. Motociklai trumpoje distancijoje taip kriokia, jų variklių apsukos tokios didelės, kad vėlų vakarą dreba visas miestas, o gyvenantys šalia net langus užsidaro, bet ir tai negelbsti. Anot pensininkės, tie teršalai ir variklių kriokimas žudo mūsų paminėtas liepas.Juk yra valdžios nustatytas ramybės metas.

-Negi policija nebegali sutramdyti ratuotų, atleiskite už tą žodį, – puspročių? – pyko Elvyra ir pridūrė, kad laikas tuos motociklininkus vadinti ne „rokeriais“, o „kriokeriais“.

Ponia Elvyra iš dalies teisi, tačiau ne visus jos teiginius reikėtų priimti už gryną pinigą. Dar šio dešimtmečio pradžioje amerikiečių mokslininkai nustatė, kad žmonių keliamas triukšmas veikia augalų ir medžių augimą bei plitimą, tačiau ne taip, kaip mano širvintiškė. JAV mokslininkų komanda išsiaiškino, kad triukšmas trikdo gyvūnų, kurie apdulkina augalus ir platina sėklas, elgesį, todėl, pasak jų, tai lėtai keičia mūsų kraštovaizdį, ypač veikia lėtai augančių medžių paplitimą. Mokslininkai po 120 medžių triukšmingose ir tyliose vietose pabarstė pušies kankorėžių ir kamera fiksavo gyvūnus, ateinančius pasiimti sėklų. Šiose teritorijoje apsilankė pelės, burundukai, voverės, paukščiai ir zuikiai. Nustatyta, kad pelės labiau mėgsta triukšmingas teritorijas, o štai kiti jų privengė. Reiškia, mažesnis sėklų kiekis triukšmingose teritorijose galiausiai lems mažesnį medžių kiekį, o tai reikš, kad daugeliui gyvūnų rūšių, kurie gali išgyventi tik miškingose teritorijose, iškils didelė grėsmė. Logiška išvada – dėl triukšmo sumažės gyvūnų, kurie išplatina medžių sėklas, tuo pačiu medžių užaugs mažiau.

Kalbant apie aplinkos poveikį, greičiau medžiams kenkia ne triukšmas (kartais tam jie ir sodinami, kad taptų natūraliu barjeru triukšmui sulaikyti), o miesto tarša, ant gatvių barstomos druskos.

Šiaip dėl vieno ponia Elvyra tikrai teisi – šiltuoju metu miestas tampa panašus į kartodromą, kur ypač vakarais ir naktimis orą drebina motociklai. Apie tai redakcijai signalizavo ne ji viena. Ši problema Lietuvoje aktuali nuo seno, ją bandoma įvairiai spręsti, tačiau rezultatais dažniausiai nepatenkinta kuri nors pusė, taigi po kiek laiko pritaikytų priemonių atsisakoma.

Vienu iš pirmų bandymų galima įvardyti anuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko sumanymą 2003 metais neleisti naktimis, nuo 22 val. iki 6 val., įvažiuoti į senamiestį motociklais. Taip pasielgta gavus daugybę skundų dėl motociklų keliamo triukšmo.

2010 metais rašyta ir apie motociklininkų keliamas problemas Kėdainių senamiestyje: susirinkę prie vienos ten esančios kavinės, jie prabirbdavo senosiomis gatvelėmis ir aikštėmis, todėl miesto seniūnijai teko rasti būdą apsaugoti gyventojus nuo jų keliamo triukšmo. Motociklininkams buvo uždrausta įvažiuoti į dalį senamiesčio, pastatyti motociklais važiuoti draudžiantys kelio ženklai, ir šiai transporto priemonei nepasiekiamos tapo Didžiosios Rinkos ir Senosios Rinkos aikštės, kelios gatvelės, dalis Didžiosios gatvės.

Panašių priemonių prieš kelerius metus imtasi Kaune, kur baikeriai bandė atšaukti draudimą jiems važiuoti Sportininkų gatve, tačiau į Saugaus eismo komisijos posėdį susirinkę šios gatvės gyventojai atlaikė motociklininkų spaudimą. Baikeriai norėjo, kad motociklų eismas šia gatve būtų draudžiamas tik naktį, bet gyventojai įrodė, kad ir dieną jiems reikia ramybės: plieninių žirgų skleidžiamas triukšmas ir taip gadina jiems gyvenimą.

2012 metais Klaipėdoje motociklininkai buvo įleisti į anksčiau jiems uždraustą H. Manto gatvę, bet paliktas draudimas važiuoti po 22 val. Atseit, jei gyventojai skųsis, kad draudimo nesilaikoma, policija į tai reaguos ir transporto priemonių vairuotojams išrašys protokolus.

Širvintiškiai turėtų prisiminti, kad dar neseniai motociklų eismas buvo draudžiamas Vilniaus gatvės ruože nuo sankryžos su Mindaugo gatve iki sankryžos su Igno Šeiniaus alėja. Pasakota, kad tokių priemonių buvo imtasi, kai anuomet kažkuriam TSKP rajono komiteto vadovui atsibodo pravažiuojančių motociklų plerpimas. Jau šiame tūkstantmetyje draudžiamieji ženklai nuimti nusprendus, kad jie nebeaktualūs. Gal ir paskubėta.

Tačiau apie valdžios bandymus vienaip ar kitaip riboti eismą pirmiausia neigiamai pasisako įvairių miestų policija. Jos atstovų manymu, reikia arba drausti apskritai eismą, arba ne, nes priešingu atveju kontrolė tampa sudėtinga ir nebeefektyvi. Policijos manymu, kovoti su triukšmu reikia ne draudžiant motociklų eismą, o aiškinantis, kaip kyla tas triukšmas. Vienas būdų – kontroliuojant, ar motociklai yra techniškai tvarkingi. Juk pagal technines charakteristikas šios transporto priemonės yra konstruojamos taip, kad jų keliamas triukšmas būtų minimalus, o jis tampa problema, kai motociklai yra perdirbami, kai vairuojama chuliganiškai. Štai Šiauliuose šiais metais jau kelias priemones motociklininkų atžvilgiu surengę policininkai teigia, kad dažniausiai triukšmas keliamas dėl perdarytos dujų išmetimo sistemos, kai stovi sportinio tipo bakeliai ar netgi tiesūs duslintuvai. Motociklininkai privalo paisyti nustatytų normų, nes pernelyg triukšmingų vairuotojų laukia 50-300 eurų baudos ir techninės apžiūros panaikinimas.

Dar vienas niuansas, kurį pamiršta motociklininkai, o gal ir patys policininkai, yra tas, kad už triukšmo kėlimą ramybės metu yra taikoma administracinė atsakomybė. Po 22 valandos ne tik draudžiama elgtis triukšmingai, bet ir neleidžiama be priežasties burzginti variklių, trankyti durelių, cypinti signalizacijos. Šiuo metu už viešosios rimties trikdymą (o tai – šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą) numatyta bauda nuo 20 iki 80 eurų, nusižengus pakartotinai – bauda nuo 80 iki 300 eurų.

Yra administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Už tai gali būti skiriamos baudos nuo 50 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – baudos nuo 280 iki 600.

Tiesa, anksčiau tekdavo girdėti policininkų pasiteisinimų, kad tam, jog pradėti teiseną dėl ramybės drumstimo, reikia gyventojų skundo. Kitaip galima traktuoti, kad visas miestas tiesiog svaigsta iš malonumo galėdamas klausytis, kaip kitam jo gale nuo žemės bando atsiplėšti motociklas.

Baigiant samprotavimus ta tema galima pateikti dar vieną pavyzdį: Šiaulių pareigūnai šįmet iš vietos valdžios dovanų gavo naują ginklą prieš triukšmo kelėjus – garso matuoklį, kuriuo nustatomas variklio keliamas triukšmas ir išsiaiškinama, ar jis viršija leistinas normas, ar ne. Kaip teigiama, motociklams šiuo metu leistinos keliamo triukšmo ribos priklauso nuo variklio darbinio tūrio ir svyruoja tarp 91-106 decibelų. Pavyzdžiui, 500 kub.cm. tūrio variklį turinčiam motociklui leidžiamas 97 dB garsas, matuojant maksimalius sūkius padalinus per pusę, jei nenumatyta kitaip. 750 kub. cm. motociklams leistini 100 dB, o 1000 kub. cm. – 103 dB.

Automobiliams leistinos normos kiek mažesnės ir priklauso nuo variklio galios, degalų tipo bei pagaminimo metų, bet svyruoja tarp 87-96 dB, kas taip pat reiškia didelį garsą. Pavyzdžiui, namuose vakare negalima kelti didesnio, nei 55 dB garso.

Taigi, ko gero, laikas ir vietos valdžiai, ir policijai imtis šios vis labiau aštrėjančios problemos. Birželio 1-osios duomenimis, Širvintų rajone buvo įregistruota 230 L3 klasei priskiriamų motociklų (dviračių transporto priemonių, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kub. cm ir (arba) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/val.). Jei pagal kasmet didėjantį kriokimą atrodytų, kad jų skaičius smarkiai padidėjo, taip nėra: 2011 metų sausio 1 dieną rajone buvo įregistruoti 229 tokie motociklai.

Gintaras Bielskis