
Lietuvos energetikos agentūros (ENA) paskelbtais duomenimis, spalį šilumos energijos kaina Lietuvoje sumažėjo beveik 6 proc. ir šiemet išlieka mažiausia tarp Baltijos šalių.
Tačiau tai iš esmės lemia situacija didžiuosiuose miestuose. Gi mažieji šilumos gamintojai savo vartotojams kelia kitas nuotaikas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenys rodo, kad spalį UAB „Širvintų šiluma“ parduodamos šilumos kaina siekia 8,78 ct/kWh ir per mėnesį pakilo 5,02 proc., o per metus – 33,84 proc., t. y. trečdaliu. Žinoma, galutinius šildymo kaštus lemia ne kiek pati šilumos kaina, o sunaudotos šilumos kiekis. Tam daugiausia įtakos daro orai.
Palyginimui, kaimyninėje Ukmergėje šiluma per mėnesį brango 7,56 proc.
Brango ji ir pas kitus mūsų kaimynus: Molėtuose – 6,31 proc., Kaišiadoryse – 4,98 proc., Elektrėnuose – 9,30 proc., o Jonavoje pigo 0,22 proc.
Labiausiai brangimą pajus šilutiškiai (10,52 proc.), birštoniečiai (12,63 proc.), šilališkiai (13,15 proc.), mažeikiečiai (15,40 proc.), raseiniškiai (15,44 proc.), garliaviškiai (17,23 proc.), plungiškiai (18,52 proc.), marijampoliečiai (18,72 proc.), skuodiškiai (21,19 proc.), Velžio (28,57 proc.), Nemėžio (37,14 proc.) ir Nemenčinės gyventojai (46,64 proc.).
Bauginimai dėl 50 proc. esą brangsiančios šilumos jau dabar kai kam tapo realybė. Birštoniečiams jau dabar šiluma per metus pabrango kone dvigubai (94,29 proc.), prognozės jau viršytos Panevėžio rajone esančiame Velžyje (71,95 proc.) ir Šiaulių rajone (68,74 proc.), taip pat priartėjo prie tikrovės Vilniaus rajone esančio Nemėžio gyventojams (47,50 proc.) ir vilkaviškiečiams (49,35 proc.).
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
