Karštas pasvarstymas: Informacija apie sukrečiančius atliekų kiekius – sensacija ar provokacija?

Vos 100 m nuo Neries esantis Liaukiškių karjeras turėtų priglausti 0,3 mln. kub. m techninio komposto?!

Taip jau yra, kad atliekų verslas laikomas trečiu pagal mąstą šešėliniu verslu po prekybos narkotikais ir ginklais, todėl suprantama, kad viskas, kas su tuo susiję, kelia didesnį visuomenės dėmesį, iššaukia įvairių vertinimų ir apauga sąmokslo teorijomis. Pakanka prisiminti, kaip savo laiku buvo reaguota į ketinimus galbūt Jauniūnų seniūnijoje įrengti Vilniaus apskrities buitinių atliekų sąvartyną ar, sakykime, vis dar aktualų sumanymą Beržės kaime atidaryti plastiko perdirbimo įmonę.

Šiomis dienomis „Širvintų kraštą“ pasiekė anoniminio šaltinio pametėta informacija. „Vardeniu Pavardeniu“ prisistatantis anonimas informavo, neva šiuo metu yra parengtas Liaukiškių karjero, kurio plotas – virš 5 ha, rekultivavimo projektas. Tam tariamai būsią panaudota 300 tūkst. kub. m komposto, kurio sluoksnio storis bus 3 metrai.

„Liaukiškių karjeras yra Budelių kraštovaizdžio draustinyje ir netoli ekologinio tinklo „Natura 2000 teritorijos“ – Neries upės,“ – rašo „Vardenis Pavardenis“ ir priduria, kad taip pat yra parengtas ir panašaus dydžio Šiaulių karjero rekultivavimo projektas. Tam būsią panaudota 500 tūkst. kub. m komposto, o sluoksnio storis bus apie 10 metrų.

Tokią informaciją suteikęs šaltinis aiškina, kad pagal Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. D1-778) 14 punktą, techninis kompostas gali būti naudojamas karjerų rekultivacijai.

„Techninis kompostas bus iš Vilniaus regiono komunalinių atliekų srauto. Taip iškasus abu karjerus bus įrengti du „sąvartynai“ ir viskas bus OK, su kuo ir sveikiname Širvintų rajono gyventojus,“ – ironiškai pastebima elektroniniu paštu gautoje žinutėje.

Kas sukaups ir perveš tiek komposto?

Ši tariamai tikra informacija pirmiausia sukėlė nepasitikėjimo šešėlį. Sutikite, nurodomi neva į Širvintų rajoną ketinami atvežti komposto kiekiai yra labai dideli: 300-500 tūkst. kub. m, ko gero, sutilptų tik į 15-25 tūkst. sunkvežimių, gabenančių po 20 kub. m, nors paprastai savivarčiai sunkvežimiai gabena 8-15 kub. m. Tokiam kiekiui grunto pervežti reikėtų sutvirtinti esamus vietinius kelius, nekalbant jau apie tai, kad kai kur tai būtų neišsprendžiama problema. Štai Liaukiškių karjeras yra įsikūręs netoli Neries vingio, prie kurio galima privažiuoti tik per mišką nuo Padvarių ar Pakerpės pusės. Vargu ar toks rekultivavimo būdas būtų įmanomas ir ekonomiškai apsimokėtų. Privažiavimas prie Šiaulių karjero daug patogesnis, tačiau neva ketinamo atvežti grunto kiekiai svaigina ir, galimas dalykas, gerokai viršytų poreikius. Sakykime, prieš gerą dešimtmetį, 2006-aisiais, Liaukiškių karjere per metus išgauta tik 7,1 tūkst. kub. m, o Šiaulių karjere – vos 1,8 tūkst. kub. m žvyro ir smėlio. O čia kalbama apie trečdalį ir net pusę milijono kubinių metrų techninio komposto! Tokius kiekius net sukaupti, ko gero, būtų labai sunku: Ukmergės rajono valymo įrenginiuose per metus sukaupiama apie 5 tūkst. kub. m tenykščio dumblo ir apie 2 tūkst. kub. m dumblo iš Širvintų. Vadinasi, vien dviems minėtams savartynams rekultivuoti tokia aikštelė turėtų dirbti daugiau nei 100 metų!

Iš tiesų, paminėtas dokumentas leidžia techninį kompostą, techninį raugą, atitinkantį Aplinkos ministerijos nustatytus parametrus, naudoti rekultivuojant pažeistas teritorijas (karjerus, neeksploatuojamus durpynus, kelių sankasas ir kt.), kurios vėliau nebus naudojamos maistui skirtų augalų auginimui.

Savivaldybei – negirdėta naujiena

Kadangi paminėtų teritorijų faktinė savininkė yra Širvintų rajono savivaldybė, pasidomėjome, kiek gali būti reali tokia informacija?

Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė „Širvintų kraštą“ informavo, kad žinutėje minimi projektai yra didelė staigmena Savivaldybei, apie juos nieko nežinoma ir neturima jokios informacijos, kad kažkas būtų ketinama daryti.

Mūsų žiniomis, Savivaldybės specialistas to teiravosi aplinkosaugininkų, tačiau nieko konkretaus nesužinojo.

Anot direktorės, šiuo metu minėti karjerai yra eksploatuojami. Baigus jų eksploataciją, pažeistos teritorijos turės būti rekultivuotos. Gal būtent tokiu būdu? Dėl tokio atsakymo direktorė susilaikė, taigi galima tik pasvarstyti, kad įstatymų leidžiamas rekultivacijos būdas naudojant techninį kompostą nėra atmestinas. Bet ar realu kalbėti apie techninio komposto vežimą iš Vilniaus regiono komunalinių atliekų srauto? Gal tiesiog kažkas tik bando modeliuoti panašias situacijas, tačiau pasakyti, kiek tai oficialu, – negalima. Prisiminkime galiojančią tvarką, kad tokie parengti projektai turi būti derinami įvairiose instancijose, taip pat ir su savivaldybėmis, paprastai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, o tik tada tvirtinami. Taigi gal ta informacija apie galimai jau parengtus ar rengiamus projektus, kuria šiuo metu disponuojama, tėra provokacija ar gandai, gal net skleidžiami tyčia?

Pažeistų teritorijų yra, jas būtina rekultivuoti

Dar 2014 metais Aplinkos ministerija patvirtino Valstybinių pažeistų žemių 2014-2020 metų tvarkymo planą, kuriuo rekomenduota savivaldybių administracijoms organizuoti valstybinių pažeistų žemių tvarkymą.

2012 metais buvo parengtose Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Neišnaudojamos galimybės sumažinti karjerais pažeistus žemės plotus“ išvadose buvo pažymėta, jog paskutinį kartą tokių žemės plotų inventorizacija šalyje buvo atlikta 1998 metais. Inventorizacijos duomenimis, tuo metu pažeistų žemių plotas mūsų šalyje sudarė beveik 27 tūkst. ha.

Pažeistos teritorijos buvo žvalgomos nepilotuojamais lėktuvais-robotais, o gauti pradiniai duomenys apdoroti specialia programine įranga. Apaugusios teritorijos kartografuotos automatiniais tacheometrais. Daugiausia pažeistų kasiniais vietų ir mažųjų karjerų (543) buvo nustatyta Šiaulių apskrityje, kiek mažiau (466) – Vilniaus apskrityje. Buvo parengtas ir Pažeistų teritorijų žemėlapis, kurio duomenimis, Širvintų rajone buvo nustatyta keliolika tokių pažeistų vietų. Beje, minėti Liaukiškių ir Šiaulių karjerai, kadangi yra eksploatuojami, į tokių objektų sąrašą tada nepateko.

Pagal tokius objektus pirmauja Jauniūnų seniūnija, kurioje yra didžiausias toks objektas – net 111,64 ha ploto pažeista teritorija virtęs apleistas Degutinės durpynas.

Jauniūnų seniūnijoje buvo nustatyta ir daugiau smulkesnių objektų: apsemta teritorija virtusi 34 a kasavietė Pakalniškų kaime, pažeista teritorija tapęs 38 a mažasis karjeras Ūlyčėlių kaime, apsemtomis teritorijomis virtusios 36 a kasavietė Užublendžių kaime, 1,51 ha kasavietė Jauniūnėlių kaime, 1,14 ha kasavietė Jauniūnų kaime, 63 a kasavietė Viršulių kaime ir 96 a kasavietė Griciūnų kaime, taip pat 5,98 ha ploto dvi kasavietės Mešliukų kaime (viena apsemta, kita – pažeista), 7,38 ha apsemta kasavietė Medžiukų kaime, taip pat ir šiame kaime esanti apsemta 83 a kasavietė. Jauniūnų seniūnijos Žibėnų kaime nustatyta 56 a apsemta kasavietė, o Balkūnų kaime – 1,33 ha ploto dvi apsemtos kasavietės.

Gelvonų seniūnijoje, Bagdyšių kaime, buvo nustatyta 40 a apsemta teritorija virtusi kasavietė. Širvintų seniūnijoje, Jaskaudžių kaime, nustatyta 42 a apsemta kasavietė, Cegelnės kaime – 1,9 ha apsemta kasavietė. Alionių seniūnijoje, Gakos kaime, nustatyta 47 a apsemta kasavietė. Šioje seniūnijoje yra ir 62,1 ha apleistas Genių durpynas, šiuo metu tai – apaugusi teritorija.

Pagal tokias nustatytas teritorijas išsiskiria Zibalų seniūnija. Anciūnų kaime buvo nustatyta 53 a apsemta kasavietė, o Aukštadvario kaime – net penkios apsemtos kasvietės, kurių bendras plotas – 2,22 ha.

Staškūniškio kaime buvusi pažeista teritorija jau rekultivuota.

Šioje seniūnijoje identifikuotas ir vienas didesnių pažeistų plotų rajone. Tai 10,79 ha apsemta kasavietė, nuo seno puikiai žinoma kaip Drublionių išrūgų talpykla. Dar sovietmečiu į čia irengtas keturias talpyklas buvo vežamos išrūgos iš Širvintų sviesto gamyklos. Jau tada kalbėta apie įvairius rekultivacijos būdus, vienas jų buvo tas talpyklas paversti įžuvintais vandens telkiniais. Tada manyta, kad su vandens augalija susidorotų talpyklose apgyvendinti baltieji amūrai, priklausantys karpinių žuvų šeimai.

Zibalų seniūnijoje tuo metu buvo vienintelė rajone rekultivuota buvusi pažeista teritorija. Tai Staškūniškio kaime buvusi kasavietė.

Gintaras Bielskis