Pernai Širvintų darbo biržoje buvo įregistruotos 2 melžėjos - viena iš Barskūnų kaimo, kita - iš Kernavės seniūnijos.
Jau nebe pirmą kartą gyvulininkystės ūkį turinti ūkininkė skelbiasi ieškanti melžėjos.
– Tikras vargas – kol pati turėjau sveikatos, nė nepagalvodavau, kad tokia bėda bus rasti darbininkę. Šiais laikais, kai visi verkšlena, kad kaime nėra darbo, kad sunku pragyventi, pasirodo, nėra norinčių dirbti. Arba jei ir surandu kokią moteriškę, tai, žiūrėk, jai po kelių dienų per sunku pasidaro, arba aš pati pamatau, kad žmogus visiškai atžagariom rankom dirba… Negi reikės Baltarusijoje ar Ukrainoje žmonių savo ūkiui ieškoti? – pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė ūkininkė.
Ir, beje, ne ji viena tokių problemų turi. Prasidėjus darbų sezonui, sąžiningų, kruopščių darbininkų stygiumi skundžiasi braškių augintojai. Rodos, kaime, miesteliuose pilnos pakampės be darbo bindzinėjančių jaunų, sveikų vyriokų ir moteriškaičių, bet, pasirodo, dirbti jie nė kiek nenusiteikę. O jei ir ateina dieną kitą, užsidirbę pinigėlį, kaipmat skuba į vietos krautuvę ir… tiek juos tematysi. Ūkininkai pritaria nuomonei, kad veltėdžiams tarpti padeda dabartinė pašalpų ir labdarų sistema. Esą, jei valstybė taip lengvai nedalytų pinigėlių, padėtis pasikeistų.
Kita vertus, galima samprotauti ir kitaip – apie orų uždarbį. Galbūt žmogui, kad ir neturinčiam jokios kvalifikacijos, daug parankiau gauti tuos porą šimtų eurų pašalpos, nei lenkti nugarą už panašų atlygį…
Danguolė Bareikienė, Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyriaus vyriausioji specialistė, kuruojanti žemės ūkio veiklos sektorių, pateikė tokią informaciją:
– Per 2014 m. į Vilniaus teritorinės darbo biržos Širvintų skyrių kreipėsi apie 30 ūkininkų (iš Širvintų, Vilniaus ir Ukmergės rajonų) ir įregistravo daugiau kaip 100 laisvų darbo vietų. Didesnė dalis laisvų darbo vietų buvo užpildyta. Pernai žemės ūkio veiklos srityje buvo įdarbinti 86 darbo ieškantys asmenys. Didžiausias poreikis buvo pagalbinių darbininkų įvairiems žemės ūkio darbams, taip pat reikalingi buvo ir traktorininkai. Ne visų ūkininkų lūkesčiai buvo patenkinti, sudėtingiau įdarbinti darbo ieškančius asmenis į atokesnius ūkius dėl susisiekimo problemų.
Turintys vairuotojo teises ir transporto priemones ieško geriau apmokamo darbo ir pasirengę vykti dirbti į miestus (Širvintas, Vilnių).
O dėl melžėjų… Pasirodo, tokio darbo nelabai kas ieško. Anot Danguolės Bareikienės, pernai buvo įregistruotos 2 melžėjos – viena iš Barskūnų kaimo, kita – iš Kernavės seniūnijos. Moterys, žinoma, pageidavo dirbti melžėjomis pas ūkininkus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad nereikėtų palikti namų ir kažkur toliau išvažiuoti. Tokios galimybės joms nebuvo. Daugiau pageidaujančių dirbti melžėjomis neatsirado.
– Nekvalifikuotos moterys dažniausiai pageidauja dirbti baldų surinkėjomis, čiužinių klijuotojomis, saldainių pakuotojomis, grybų rinkėjomis, – teigia Danguolė Bareikienė.
Gal ir iš tikrųjų ne be pagrindo kalbos apie tai, kad dabar dažniausiai darbo neranda tie, kurie apskritai nenori dirbti?
Vilniaus teritorinės darbo biržos duomenimis, didžiausia dalis Vilniaus apskrities darbingo amžiaus gyventojų 2015 m. sausio 1 d. buvo registruota bedarbiais Ukmergės (13,0 proc.), Šalčininkų (11,9 proc.) ir Vilniaus rajono (10,7 proc.) savivaldybėse. Mažiausia – Elektrėnų (5,6 proc.), Trakų rajono (5,8 proc.) ir Vilniaus miesto (6,5 proc.) savivaldybėse. Širvintų savivaldybė – „auksiniame viduriuke“ (nuo 7 iki 9 proc.).
Aldona Bareckienė
Audriaus Bagdono nuotr. (Fotodiena.lt)
