Tikslas – įžengti į naktį

Tikslas – įžengti į naktį
Vyresnės kartos sporto mylėtojai tikriausiai dar pamena anuometes legendas apie pasaulinio garso sportininkus – neva garsusis brazilų futbolininkas Pele dėl auksinio laikrodžio kamuoliu užmušė vartuose stovintį savo brolį, o anuomet išgarsėjęs karatė filmų žvaigždė Brius Li arenoje vienu smūgiu patiesė jautį.
Gal taip ir nebuvo, tačiau tiesa yra tai, kad panašios istorijos visada turi pagrindo. Teigiama, kad Masutatsu Oyama, 1964 metais sukūręs kyokushin, vieną agresyviausių iš karatė, stilių, tikrai galėjo pasigirti jo naudai pasibaigusia akistata su jaučiu. Nemažai pasiekęs rytų kovų menuose, Masusatsu suprato, kad gali ir turi sukurti savo karatė stilių. Šiam tikslui įgyvendinti jis pasirinko asketišką gyvenimą, o po 18 mėnesių gyvenimo kalnuose nusileido į slėnį ir apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia jam ir kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras  smūgiu į kaktą nudobė bestiją. Ir tai nebuvo vienintelė tokio tipo priešprieša – jo dikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostose ir paplito po visą pasaulį, tapo puikia Oyamos sukurto stiliaus reklama.
Anot kyokushin stiliaus įkūrėjo, dvasia yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūdino kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.
Širvintiškiai karatistai – „tiesiog geri vaikai“
Beveik dvejus metus Širvintų pradinėje mokykloje veikiančios karatė kyokushin sekcijos treneris Martynas Rastenis tvirtina, kad kyokushin karatė – pilno kontakto stilius – yra labiausiai paplitęs ir populiariausias ne tik tarp visų karatė stilių, bet ir apskritai tarp kovinio sporto šakų. Kažkada pradėjęs lankyti karatė kyokushin treniruotes, Martynas nė kiek neabejoja, kad pasirinko geriausio stiliaus mokyklą. Per keliolika metų (treneriui jau 27-eri) Martynas taip nė karto ir nebandė susirungti su kitų karatė stilių, pavyzdžiui, – šotokan, šidokan ar kt. – atstovais. Galbūt todėl, kad prieš tokią dvikovą būtų sunku sutarti, kokių taisyklių sportininkams privalu laikytis.
Tačiau Martynas prisipažįsta, kad jam yra tekę kautis su kitų kovinių sporto šakų atstovais, pavyzdžiui, – atstovaujančiais Muay Thai (nuo 1630 metų gyvuojančio tailandietiško bokso) mokyklai.
Sporto klube „SHIN“ sportuojantis ir treniruojantis Martynas džiaugiasi, kad jo treniruotes lankantys jaunieji širvintiškiai tiesiog yra labai geri vaikai, pasižymi didele vidine kultūra, o tai būtina užsiimantiems rytų kovų menais. Kam karatė asocijuojasi su smurtu prieš silpnesnius, treniruotėse neužsibūna. Arba išeina patys, arba yra išvaromi.
Treniruojasi 3 mergaitės
2013-ųjų rugsėjį į treniruotes Širvintose susirinko apie pusšimtį įvairaus amžiaus nepilnamečių. Per pusantrų metų dėl įvairių priežasčių „nubyrėjo“ maždaug pusė jų, likusieji šiandien sudaro branduolį. Tarp dabar kyokushin treniruotes lankančių 7-14 metų vaikų yra ir 3 mergaitės.
Neseniai Širvintų karatistai Vilniuje laikė egzaminą naujam rangui pasiekti. Karatė sugebėjimai pirmiausia yra įvertinami diržų spalva. Pirmąsyk atėję treniruotis, visi karatistai gauna baltuosius diržus.
– Jie nieko nereiškia, – šypsosi Martynas Rastenis. – Kaip mes sakome, jie skirti tam, kad kelnės nenusmuktų.
Tačiau karatė treniruotes lankantiems vaikams – tai pirmas jų sugebėjimų įvertinimas. Kaip galima suprasti, apsisprendimas ateiti į karatė kyokushin treniruotes – irgi yra sugebėjimas.
Pusė apsijuosę mėlynaisiais diržais
Šiandien tarp Širvintose karatė treniruotes lankančių vaikų pusė (14) turi mėlynąjį diržą, kiti per treniruotes apsijuosia baltaisiais, oranžiniais ar oranžiniais su mėlyna juostele diržais. Karatė kyokushin nuo kitų stilių dar skiriasi ir diržų spalva, taigi išgirdę, kad kuris nors pašnekovas lanko karatė treniruotes ir turi kokios nors spalvos diržą, nepamirškite pasidomėti, kurio stiliaus mokyklai priklauso? Jei, sakykime, kyokushin mokykloje geltonasis diržas pagal rangą yra šeštasis (eina po baltojo, oranžinio, oranžinio su mėlyna juostele, mėlynojo ir mėlynojo su geltona juostele), tai shotokan mokykloje yra vos antrasis – iš karto po baltojo. Užtat viena spalva – tos pačios vertės: juoduosius diržus gali užsirišti tik meistrai, priklausantys dan pakopai. Juodasis diržas – tai nakties spalva, kuri, kaip teigia shotokan stiliaus atstovai, „atėjo pasibaigus pirmai dienai, prasidėjusiai geltona dienos šviesa, perėjusiai į oranžinę besileidžiančios saulės šviesą, prisotinusią žalios augalų spalvos, patyrusią dangaus, vandenyno, horizonto gilumą, įgijusią gerai įdirbtos žemės spalvą. Juodą diržą ryši karatė meistras, kuris pasiekė kūno ir dvasios harmonijos laipsnį, reikalingą toliau žengti budo keliu.“
Ir kyokushin, ir shotokan stiliuose yra po 10 „juodųjų“ danų. Daugkartinis Lietuvos kyokushin karatė vaikų, jaunučių, jaunių ir suaugusiųjų varžybų prizininkas ir čempionas, tarptautinių turnyrų dalyvis ir prizininkas Martynas Rastenis turi juodąjį antrojo dano diržą. Kaip minėta, dar tik antrąjį iš dešimties.
– Aukščiausias lietuvio turimas danas – penktasis, – sako treneris. – Kitam pasiekti tokio lygio nepakanka ir viso gyvenimo. Štai mūsiškis penktojo dano turėtojas jau perkopęs penkiadešimt. Šiuo metu aukščiausias turimas rangas pasaulyje – septintasis danas. Jį turi viso labo trys ar keturi kyokushin sportininkai. Dešimtąjį daną turėjo šio stiliaus įkūrėjas.
Rytoj kitaip, nei šiandien
Martynas net neabejoja, kad visų jo treniruotes lankančių širvintiškių svajonė yra kada nors užsirišti juodąjį diržą. Anot kelis Lietuvos čempionus jau išugdžiusio trenerio, yra ir Širvintose jo treniruotes lankančių vaikų, kurie gali daug pasiekti. Viskas priklausys tik nuo jų pačių. Pasidomėjus konkrečiau, treneris liko kuklus ir tylus. Galbūt todėl, kad tai, kas yra šiandien, nebūtinai bus rytoj – karatė egzistuojanti rangų sistema skatina galvoti apie ateitį, tobulėti. Juo labiau kad kiekvieno ateitis yra jo paties rankose, nes daugiausia lemia paties žmogaus pastangos.
Martynas sako, kad, jo nuomone, geriausias amžius pradėti treniruotis – maždaug nuo septynerių metų.
Pasidomėjus, ar vaikai nepasiektų daugiau, jei pradėtų treniruotis, sakykime, jau darželyje, Martynas Rastenis sakė, kad jam yra tekę dirbti ir su keturmečiais. Jei kuriame nors Širvintų vaikų darželyje būtų pageidaujančių rengti tokias treniruotes, gal ir vertėtų pagalvoti. Tačiau pridūrė, kad vis dėlto vaikas jau turėtų suvokti, ko iš jo norima. O treniruotis karatė niekada nėra vėlu – štai „SHIN“ trenerė, pasaulio čempionė ir trečio dano meistrė Margarita Čiuplytė į kyokushin atėjo būdama šešiolikos, prieš tai šešerius metus lankiusi plaukimo treniruotes.
Karatė treniruotės mokamos, tačiau Martynas nemano, kad dėl to ši sporto šaka Širvintose yra prieinama tik pasiturinčioms šeimoms. Atvirkščiai – dauguma treniruotes lankančių vaikų yra iš vidutines pajamas gaunačių šeimų.
– Be mokesčio, ne tiek ir daug tų išlaidų susidaro, čia ne krepšinis, kur reikia daugiau, – sako treneris. – Na, tenka nusipirkti kostiumą (kimono). Tačiau pradedantiesiems visada siūlome kelis mėnesius palaukti. Gal vaikui pabos, gal persigalvos, kam išlaidauti…
Keliose karatė varžybose jau dalyvavusių jaunųjų širvintiškių netrukus lauks naujas egzaminas: gegužę jie bandys įrodyti, kad įvaldė aukštesnio rango diržo vertos kyokushin technikos. Galimas dalykas, po trijų ar keturių mėnesių Širvintose bus ne vienas, kuris apsijuos mėlynu su geltona juostele diržu. Nuo pirmojo dano, tai yra – nakties, juos skirs „tik“ septyni laipteliai…
Gintaras Bielskis
Treneris Martynas Rastenis (viduryje) su jaunaisiais Širvintų karatistais.

Treneris Martynas Rastenis (viduryje) su jaunaisiais Širvintų karatistais.

Vyresnės kartos sporto mylėtojai tikriausiai dar pamena anuometes legendas apie pasaulinio garso sportininkus – neva garsusis brazilų futbolininkas Pele dėl auksinio laikrodžio kamuoliu užmušė vartuose stovintį savo brolį, o anuomet išgarsėjęs karatė filmų žvaigždė Brius Li arenoje vienu smūgiu patiesė jautį.

Gal taip ir nebuvo, tačiau tiesa yra tai, kad panašios istorijos visada turi pagrindo. Teigiama, kad Masutatsu Oyama, 1964 metais sukūręs kyokushin, vieną agresyviausių iš karatė, stilių, tikrai galėjo pasigirti jo naudai pasibaigusia akistata su jaučiu. Nemažai pasiekęs rytų kovų menuose, Masusatsu suprato, kad gali ir turi sukurti savo karatė stilių. Šiam tikslui įgyvendinti jis pasirinko asketišką gyvenimą, o po 18 mėnesių gyvenimo kalnuose nusileido į slėnį ir apsigyveno šalia gyvulių skerdyklos. Čia jam ir kilo mintis susigrumti su jaučiu. Dvikova baigėsi tuo, kad meistras  smūgiu į kaktą nudobė bestiją. Ir tai nebuvo vienintelė tokio tipo priešprieša – jo dvikovos su jaučiais buvo užfiksuotos kino juostose ir paplito po visą pasaulį, tapo puikia Oyamos sukurto stiliaus reklama.

Anot kyokushin stiliaus įkūrėjo, dvasia yra pagrindas kovai. Jis karatė apibūdino kaip savo silpnybių nugalėjimą, atskleidžiant tai, kas yra tikra ir amžina, kas žmogui leidžia vadintis žmogumi.

Širvintiškiai karatistai – „tiesiog geri vaikai“

Beveik dvejus metus Širvintų pradinėje mokykloje veikiančios karatė kyokushin sekcijos treneris Martynas Rastenis tvirtina, kad kyokushin karatė – pilno kontakto stilius – yra labiausiai paplitęs ir populiariausias ne tik tarp visų karatė stilių, bet ir apskritai tarp kovinio sporto šakų. Kažkada pradėjęs lankyti karatė kyokushin treniruotes, Martynas nė kiek neabejoja, kad pasirinko geriausio stiliaus mokyklą. Per keliolika metų (treneriui jau 27-eri) Martynas taip nė karto ir nebandė susirungti su kitų karatė stilių, pavyzdžiui, – šotokan, šidokan ar kt. – atstovais. Galbūt todėl, kad prieš tokią dvikovą būtų sunku sutarti, kokių taisyklių sportininkams privalu laikytis.

Tačiau Martynas prisipažįsta, kad jam yra tekę kautis su kitų kovinių sporto šakų atstovais, pavyzdžiui, – atstovaujančiais Muay Thai (nuo 1630 metų gyvuojančio tailandietiško bokso) mokyklai.

Sporto klube „SHIN“ sportuojantis ir treniruojantis Martynas džiaugiasi, kad jo treniruotes lankantys jaunieji širvintiškiai tiesiog yra labai geri vaikai, pasižymi didele vidine kultūra, o tai būtina užsiimantiems rytų kovų menais. Kam karatė asocijuojasi su smurtu prieš silpnesnius, treniruotėse neužsibūna. Arba išeina patys, arba yra išvaromi.

Treniruojasi 3 mergaitės

2013-ųjų rugsėjį į treniruotes Širvintose susirinko apie pusšimtį įvairaus amžiaus nepilnamečių. Per pusantrų metų dėl įvairių priežasčių „nubyrėjo“ maždaug pusė jų, likusieji šiandien sudaro branduolį. Tarp dabar kyokushin treniruotes lankančių 7-14 metų vaikų yra ir 3 mergaitės.

Neseniai Širvintų karatistai Vilniuje laikė egzaminą naujam rangui pasiekti. Karatė sugebėjimai pirmiausia yra įvertinami diržų spalva. Pirmąsyk atėję treniruotis, visi karatistai gauna baltuosius diržus.

– Jie nieko nereiškia, – šypsosi Martynas Rastenis. – Kaip mes sakome, jie skirti tam, kad kelnės nenusmuktų.

Tačiau karatė treniruotes lankantiems vaikams – tai pirmas jų sugebėjimų įvertinimas. Kaip galima suprasti, apsisprendimas ateiti į karatė kyokushin treniruotes – irgi yra sugebėjimas.

Pusė apsijuosę mėlynaisiais diržais

Šiandien tarp Širvintose karatė treniruotes lankančių vaikų pusė (14) turi mėlynąjį diržą, kiti per treniruotes apsijuosia baltaisiais, oranžiniais ar oranžiniais su mėlyna juostele diržais. Karatė kyokushin nuo kitų stilių dar skiriasi ir diržų spalva, taigi išgirdę, kad kuris nors pašnekovas lanko karatė treniruotes ir turi kokios nors spalvos diržą, nepamirškite pasidomėti, kurio stiliaus mokyklai priklauso? Jei, sakykime, kyokushin mokykloje geltonasis diržas pagal rangą yra šeštasis (eina po baltojo, oranžinio, oranžinio su mėlyna juostele, mėlynojo ir mėlynojo su geltona juostele), tai shotokan mokykloje yra vos antrasis – iš karto po baltojo. Užtat viena spalva – tos pačios vertės: juoduosius diržus gali užsirišti tik meistrai, priklausantys dan pakopai. Juodasis diržas – tai nakties spalva, kuri, kaip teigia shotokan stiliaus atstovai, „atėjo pasibaigus pirmai dienai, prasidėjusiai geltona dienos šviesa, perėjusiai į oranžinę besileidžiančios saulės šviesą, prisotinusią žalios augalų spalvos, patyrusią dangaus, vandenyno, horizonto gilumą, įgijusią gerai įdirbtos žemės spalvą. Juodą diržą ryši karatė meistras, kuris pasiekė kūno ir dvasios harmonijos laipsnį, reikalingą toliau žengti budo keliu.“

Ir kyokushin, ir shotokan stiliuose yra po 10 „juodųjų“ danų. Daugkartinis Lietuvos kyokushin karatė vaikų, jaunučių, jaunių ir suaugusiųjų varžybų prizininkas ir čempionas, tarptautinių turnyrų dalyvis ir prizininkas Martynas Rastenis turi juodąjį antrojo dano diržą. Kaip minėta, dar tik antrąjį iš dešimties.

– Aukščiausias lietuvio turimas danas – penktasis, – sako treneris. – Kitam pasiekti tokio lygio nepakanka ir viso gyvenimo. Štai mūsiškis penktojo dano turėtojas jau perkopęs penkiadešimt. Šiuo metu aukščiausias turimas rangas pasaulyje – septintasis danas. Jį turi viso labo trys ar keturi kyokushin sportininkai. Dešimtąjį daną turėjo šio stiliaus įkūrėjas.

Rytoj kitaip, nei šiandien

Martynas net neabejoja, kad visų jo treniruotes lankančių širvintiškių svajonė yra kada nors užsirišti juodąjį diržą. Anot kelis Lietuvos čempionus jau išugdžiusio trenerio, yra ir Širvintose jo treniruotes lankančių vaikų, kurie gali daug pasiekti. Viskas priklausys tik nuo jų pačių. Pasidomėjus konkrečiau, treneris liko kuklus ir tylus. Galbūt todėl, kad tai, kas yra šiandien, nebūtinai bus rytoj – karatė egzistuojanti rangų sistema skatina galvoti apie ateitį, tobulėti. Juo labiau kad kiekvieno ateitis yra jo paties rankose, nes daugiausia lemia paties žmogaus pastangos.

Martynas sako, kad, jo nuomone, geriausias amžius pradėti treniruotis – maždaug nuo septynerių metų.

Pasidomėjus, ar vaikai nepasiektų daugiau, jei pradėtų treniruotis, sakykime, jau darželyje, Martynas Rastenis sakė, kad jam yra tekę dirbti ir su keturmečiais. Jei kuriame nors Širvintų vaikų darželyje būtų pageidaujančių rengti tokias treniruotes, gal ir vertėtų pagalvoti. Tačiau pridūrė, kad vis dėlto vaikas jau turėtų suvokti, ko iš jo norima. O treniruotis karatė niekada nėra vėlu – štai „SHIN“ trenerė, pasaulio čempionė ir trečio dano meistrė Margarita Čiuplytė į kyokushin atėjo būdama šešiolikos, prieš tai šešerius metus lankiusi plaukimo treniruotes.

Karatė treniruotės mokamos, tačiau Martynas nemano, kad dėl to ši sporto šaka Širvintose yra prieinama tik pasiturinčioms šeimoms. Atvirkščiai – dauguma treniruotes lankančių vaikų yra iš vidutines pajamas gaunačių šeimų.

– Be mokesčio, ne tiek ir daug tų išlaidų susidaro, čia ne krepšinis, kur reikia daugiau, – sako treneris. – Na, tenka nusipirkti kostiumą (kimono). Tačiau pradedantiesiems visada siūlome kelis mėnesius palaukti. Gal vaikui pabos, gal persigalvos, kam išlaidauti…

Keliose karatė varžybose jau dalyvavusių jaunųjų širvintiškių netrukus lauks naujas egzaminas: gegužę jie bandys įrodyti, kad įvaldė aukštesnio rango diržo vertos kyokushin technikos. Galimas dalykas, po trijų ar keturių mėnesių Širvintose bus ne vienas, kuris apsijuos mėlynu su geltona juostele diržu. Nuo pirmojo dano, tai yra – nakties, juos skirs „tik“ septyni laipteliai…

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+