Gegužės mėnuo ypač turtingas jaunimo futbolu. Lietuvos regionų pirmenybėse žaidžia keturiolikos, penkiolikos ir šešiolikos metų futbolininkai. Gegužės 18 dieną Telšiuose vyko U-15, o gegužės 25 dieną Birštone vyks U-14 varžybos. Labai malonu, jog į varžybų kalendorių įtrauktas ir Širvintų miesto stadionas, kuriame gegužės 11 dieną jau vyko 2004 metais gimusių (U-16) futbolininkų iš Aukštaitijos, Kauno, Vilniaus ir Žemaitijos regionų akistata. Širvintiškiai turėjo progą pamatyti ketverias labai įdomias 60 minučių trukmės rungtynes.
Žaidėjų sirgaliai taip pat galėjo stebėti futbolininkų pasirodymą internetu, nes šeštadienį Lietuvos regionų pirmenybių rungtynes iš Širvintų stadiono buvo tiesiogiai transliuojamos Jaunimo futbolo paskyroje „Facebook“ tinkle ir Lietuvos futbolo paskyroje „Youtube“ svetainėje.
Širvintose susitiko talentingiausi šešiolikos metų futbolininkai iš Kauno, Vilniaus, Aukštaitijos ir Žemaitijos regionų. Rungtynių rezultatai: Kauno regionas – Vilniaus regionas 0:0; Aukštaitijos regionas – Žemaitijos regionas 0:4; Aukštaitijos regionas – Kauno regionas 2:3; Vilniaus regionas – Žemaitijos regionas 2:1. Keturių regionų futbolininkus galima buvo lengvai atskirti pagal jų aprangos spalvą. Aukštaičiai vilkėjo raudonus, žemaičiai – mėlynus, Kauno regionas – geltonus, Vilniaus regiono – žalius marškinėlius.
Balandžio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje startavo vaikų futbolo pirmenybės. Šį kartą jos kitokios, kokių tikriausiai niekada nėra buvę. LFF priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis jauniausių vaikų futbolo pirmenybėse nebus fiksuojamas rungtynių rezultatas ir nustatinėjamos vieto jauniausių vaikų amžiaus grupėse. Šiais metais be rezultatų fiksavimo rungtyniaus šios amžiaus grupės: 2007, 2008, 2009 ir 2010 metais gimę berniukai/mergaitės.
2004 metais gimusiems futbolininkams ši taisyklė galimai netaikoma, tačiau komentatorius per visas ketverias rungtynes nė karto nepaminėjo, kokiu rezultatu jos baigdavosi, nors aikštės švieslentė rezultatą aiškiai rodė. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie rungtynių rezultatą tarp Kauno ir Vilniaus regionų, paaiškino, jog kauniečiai sužaidė lygiosiomis, nors ir neįmušė nė vieno įvarčio… Pagal tai galima spėti, jog rungtynės baigėsi 0:0. Žaidžiant aukštaičiams su žemaičiais, jis paminėjo, jog futbolininkai iš Aukštaitijos praleido keletą įvarčių (iš tikrųjų net keturis…).
Pasibaigus rungtynėms socialiniuose tinkluose sirgaliai vis klausinėjo: „Koks rezultatas?“, o vienas iš jų pasipiktinęs rašė: „Idiotų idiotai toliau skandina Lietuvos futbolo ateitį… Nejaugi jie nesupranta, kad tai yra sportas, nors ir vaikų, o ne kūno kultūros užsiėmimai… Sporte yra vienas tikslas – pergalė… Neužauginsime pas vaikus noro laimėti, pergalių mentaliteto nuo mažens, ateityje turėsime tai, ką turime dabar (132 vieta FIFA reitinge)…“
Yra ir priešingų nuomonių. Utenos Utenio tinklapyje Giedrius Budginas savo straipsnyje „Nauja taisyklė – naujas požiūris?“ rašo apie rezultatų nefiksavimo vaikų varžybose naudą: „Pagrindinė priežastis – atsisakyti tokio mąstymo, kuris skatina pasiekti pergalę bet kokia kaina ir futbolą padaryti draugišku vaikams. Įdomu pasvarstyti, kaip atsiranda tokia nuostata, kuri verčia trenerius vaikų pirmenybėse siekti pergalės bet kokia kaina. Neabejoju, kad ji atsiranda iš spaudimo, kurį treneriai šiek tiek susikuria patys, pvz., kurdami savo, kaip gero trenerio, portretą. Spaudimą treneriui sukuria ir tėvai, kurie bet kuriuo atveju teisia ir vertina trenerį pagal tai, ar jo treniruojama komanda laimi, ar ne. Spaudimas iškovoti teigiamą rezultatą yra nemažas. Sporte rezultatas svarbus, bet manau, kad vaikų sporte rezultatas gali turėti ir kitokią prasmę, nei vien skaičiai švieslentėje ar protokole“. ŠK
