Pavasaris. Kai ne tik dienos šviesesnės ir daugiau saulės. Pavasarį norisi ir švaros, tvarkos.
Kiekvieną rytą tikrai visi mato gatves, šaligatvius, pakeles, skverus apeinančias, šluojančias, grėbiančias ir kiekvieną kažkieno numestą šiukšlę ar paliktą šuns „dovanėlę“ surenkančias mūsų miestą prižiūrinčias UAB „Širvintų šiluma“ moteris.
Tačiau prie viso to negalime užmerkti akių ir nematyti šiukšlynų, šabakštynų, lūženų ir griuvenų privačiose valdose, besiribojančiose su viešomis teritorijomis.
Įstatymai tikrai neleidžia kištis į privačią nuosavybę. Deja, bet įstatymai nėra tokie lankstūs ir nenumato, kad šiukšlės, seni lapai, plintantys menkaverčiai želdynai, piktžolės iš privačios teritorijos greitai patenka į viešas. Ir tuomet tai tampa jau miesto problema, kurią sprendžia tos pačios UAB „Širvintų šiluma“ moterys.
Puikus pavyzdys, kurį mato kiekvienas įvažiuojantis į Širvintas – valstybės turto bankui priklausanti, bet išnuomota privatininkams teritorija ir pastatas Musninkų gatvėje ties įvažiavimu į Širvintas. Krūvos nesugrėbtų pernykščių lapų esant menkiausiam vėjui nupučiami į gatvę, padengia pėsčiųjų taką, šaligatvius. Ir užburtas ratas vėl apsisuka taip, kad kažkieno neatliktas elementarus darbas tampa dar didesniu krūviu miesto tvarkytojoms.
Turime ir gražių pavyzdžių, kai matydami, kaip tvarkomas ir kaip gražėja miestas, senyvi žmonės, kuriems jau sveikata tiesiog neleidžia atlikti fizinių darbų, paprašo savo vaikų, anūkų ir susitvarko.
Juk taip ir turėtų būti. Turime suprasti, kad kiekvieno iš mūsų nuosavybė yra ir visos miesto, miestelio, kaimo aplinkos dalis. Kad aplinkui vaikšto žmonės, auga vaikai, kurie sugerdami vaizdus formuojasi savo suvokimą apie gyvenimą.
Būsime dėkingi, jei išgirsite, o nenorintys girdėti tikrai sulauks Viešosios tvarkos komisijos arba įspėjamojo laiško.
Užs. Nr. 34.
