Privalės nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą

Privalės nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą
Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad nuo 2016 metų sausio pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Iki šiol į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galėjo būti įtraukiami visi gyventojai, neturintys savo būsto, o nuo šių metų liepos 1 dienos asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje be tikslaus adreso, privalės nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose. Gyventojams, neturintiems savo būsto į seniūniją ar savivaldybę atvykus deklaruoti gyvenamosios vietos, užteks pateikti sudarytą būsto nuomos ar panaudos sutartį arba pateikti notariškai patvirtintą būsto savininko leidimą deklaruoti savo gyvenamąją vietą jam priklausančioje nuosavybėje. Jeigu minėti gyventojai iki nurodytos datos savo gyvenamosios vietos nedeklaruos, jie bus išbraukti iš Savivaldybės apskaitos, o tai gali sukelti nepatogumų. Asmenys, kurie nedeklaruos savo faktinės gyvenamosios vietos arba nepratęs gyvenamosios vietos neturinčių asmenų galiojančio termino, negalės gauti tų paslaugų, kurias suteikia privalomas  gyvenamosios vietos deklaravimas: praras prioritetus registruoti vaikus į darželius, registruoti automobilio savo vardu, neteks teisės į socialines išmokas.
Būsto savininkai neturėtų nerimauti, nes nuo šiol jie gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Atėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip gyvenamųjų patalpų savininkai išvengs papildomų rūpesčių ir jiems teikti prašymų, kad būsto nuomininko deklaravimo duomenys būtų panaikinti. Studijuojantys asmenys taip pat galės deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabutyje, tik turės gauti bendrabučio valdytojo sutikimą.

Savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrius informuoja, kad nuo 2016 metų sausio pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka. Iki šiol į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą galėjo būti įtraukiami visi gyventojai, neturintys savo būsto, o nuo šių metų liepos 1 dienos asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje be tikslaus adreso, privalės nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui galės būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose. Gyventojams, neturintiems savo būsto į seniūniją ar savivaldybę atvykus deklaruoti gyvenamosios vietos, užteks pateikti sudarytą būsto nuomos ar panaudos sutartį arba pateikti notariškai patvirtintą būsto savininko leidimą deklaruoti savo gyvenamąją vietą jam priklausančioje nuosavybėje. Jeigu minėti gyventojai iki nurodytos datos savo gyvenamosios vietos nedeklaruos, jie bus išbraukti iš Savivaldybės apskaitos, o tai gali sukelti nepatogumų. Asmenys, kurie nedeklaruos savo faktinės gyvenamosios vietos arba nepratęs gyvenamosios vietos neturinčių asmenų galiojančio termino, negalės gauti tų paslaugų, kurias suteikia privalomas  gyvenamosios vietos deklaravimas: praras prioritetus registruoti vaikus į darželius, registruoti automobilio savo vardu, neteks teisės į socialines išmokas.

Būsto savininkai neturėtų nerimauti, nes nuo šiol jie gali nustatyti datą, iki kurios leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute nuomininkams. Atėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip gyvenamųjų patalpų savininkai išvengs papildomų rūpesčių ir jiems teikti prašymų, kad būsto nuomininko deklaravimo duomenys būtų panaikinti. Studijuojantys asmenys taip pat galės deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabutyje, tik turės gauti bendrabučio valdytojo sutikimą.

Pasikeitė minimali alga, keičiasi ir įmokų dydis

Aktuali informacija ūkininkams

Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius informuoja, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. padidinus minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA) iki 350 Eur, keičiasi nuo MMA mokėtina savarankiškai dirbančių  asmenų valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų suma ir asmenų, privalančių mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokas nuo MMA, mokėtina PSD įmokų suma.

PSD įmokos

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra 2 ir mažiau EDV (nesvarbu, ar tokie gyventojai yra PVM mokėtojai, ar ne), asmenys patys už save kas mėnesį moka fiksuotus 3 proc. minimaliosios mėnesinės algos.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra mažesnis kaip 2 EDV, gali PSD įmokų nemokėti, jeigu yra apsidraudę kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje – apdrausti valstybės lėšomis ar kito darbdavio lėšomis.

Žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių žemės ūkio valdos (ūkio) ekonominis dydis yra didesnis kaip 2 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, gali PSD įmokų nemokėti, jeigu yra apsidraudę kitoje draudžiamųjų PSD kategorijoje.

Asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis, kiekvieną mėnesį nuo MMA mokamų VSD įmokų dydis yra 9 proc. minimalios mėnesinės algos.

Fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra PVM mokėtojai, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 4 EDV ir ne didesnis negu 14 EDV, PSD įmokų nuo gautos pajamų metinės sumos gali nemokėti, kai:

1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;

2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą.

PSD įmokų sumokėjimo terminas

PSD įmokas galima mokėti kas mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos arba ketvirčio, pusmečio laikotarpiui bei visą sumą už metus.

VSD įmokos

VSD privalomai draudžiami ūkininkai, kai ūkininkų bei jų partnerių žemės ūkio valdos ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį, nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., yra lygus 4 EDV arba didesnis, jie laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis ir draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu.

Jei ūkininko ūkio valdos dydis mažesnis nei 4 EDV, ūkininkas gali draustis savanoriškai.

Ūkininkai ir jų partneriai valstybinio socialinio draudimo mokesčio nemoka, jei gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą; gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, ūkininkai ir jų partneriai, kurių žemės ekonominis dydis už praėjusius mokestinius metus yra mažesnis nei 14 EDV.

Minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 350 eurų, nustatytas minimalus valandinis atlygis – 2,13 euro, draudžiamosios pajamos – 445 eurai. Taigi didėjantis minimalus darbo užmokestis koreguoja VSD įmokas. Asmenims, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra 4 EDV arba didesnis, kiekvieną mėnesį nuo MMA mokamas VSD įmokų dydis nuo 2016 m. sausio 1 d. yra 99,75 eurai (350 eurai x 28,5 proc.).

Jei asmuo yra PVM mokėtojas, VSD įmokas apskaičiuoja ir sumoka nuo jo paties pasirinktos sumos, tačiau ne mažesnės kaip MMA (t. y. mėnesinė įmoka ne mažesnė kaip 99,75 euro) ir ne didesnė kaip einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis (t. y. mėnesinė įmoka ne didesnė kaip 126,83 euro).

Metinė VSD įmoka

Metinė VSD įmokos suma skaičiuojama nuo žemės ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos (neatėmus PSD ir VSD įmokų). Ūkininkai PVM mokėtojai VSD įmokas skaičiuoja nuo ūkio veiklos apmokestinamųjų pajamų, tačiau ne mažesnių negu 12 MMA (4200 Eur) ir ne didesnių negu 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (5340 Eur).

Ūkininkų ne PVM mokėtojų VSD įmokų bazė – 12 MMA (4200 Eur). Nustatytas VSD įmokos tarifas – 28,5 proc. apmokestinamųjų pajamų. Taigi ūkininkas ne PVM mokėtojas per metus sumokės 1197 Eur VSD įmoką, o ūkininkas PVM mokėtojas mokės ne mažiau negu 1197 Eur ir ne daugiau kaip 1521,96 Eur.

VSD įmokų sumokėjimo terminai

VSD įmokas reikia mokėti kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio pabaigos.

Dėl informacijos galima kreiptis į Žemės ūkio ir turto valdymo skyrių, adresu: Vilniaus g. 61, Širvintos, 116 kabinetą, arba tel. 8 382 30 289.

L. e. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jūratė Meškutavičienė

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top