Lietuvą drebina su Blinkevičiūtės protežė Palucku susijęs skandalas. Kad iki ausų apsimelavusi televizinė sukčė po savęs Lietuvai ant sprando užkorė už korupciją teistą Palucką, nė kiek nenustebino. Ji tebuvo tos sistemos, ar kaip Paksas sakė, – aplinkos dalis. Ji kitaip pasielgti negalėjo, nemokėjo ir niekas iš bendrininkų nebūtų jai leidęs. Papuolęs tarp vilkų – vilku stauk, kitaip gauja tave sutaršys kaip šunelį. O jei staugsi – gražiai palydės į Briuselį, kur ant kaulų daug daug mėsos.
Ten minkštai gulanti ir skaniai valganti „pensininkų gynėja“ tikrai nesuka galvos, kad teistą asmenį skirti ministru buvo amoralu. Tai visiškai nuvertina politikų baimę susitepti. Net priešingai – tam paskatina. Jei už korupciją teistas Paluckas paskirtas vadovauti Vyriausybei, tai būtų logiška, jei teistumas Valstybės tarnybos įstatyme atsirastų kaip būtina sąlyga ar bent privalumas. Jei žmogus perėjo ugnį, vandenį ir varines dūdas, tai geresnio kandidato vadovauti nebesurasi!
Yra manančių, kad Paluckas nieko blogo padarė. Vieni jį teisina, kad tam ir einama į valdžią, jog sutvarkytų savo reikalus. O kas savų reikalų neturi – tą juk „tvarko“ kiti.
Kiti šoka Palucką ginti, esą žmogus ne prie reikalų, nuo verslo nutolęs – sprendžiant reikalus dalyvauja nuotoliniu būdu, o kad taip nutiko, tai jau tokia smulkmena, kad ir jo atsakomybės reikalauti yra sarmata.
Ir pirmieji, ir antrieji Palucko užtarėjai pamiršta, kad normalioje visuomenėje, į kurią jau 35 metus orientuota mūsų valstybė, egzistuoja kitokios moralės normos: kuo esi aukščiau, tuo tau didesni reikalavimai. Jei už kelis svetimus čekiukus lekia tarybų narių galvos, jei už prezidentės Grybauskaitės išgalvotą stalčių su jame gulinčiu išgalvotu sąrašu atleidžiama iš užimtų pareigų turėjo trauktis žemės ūkio viceministrė Pinskuvienė, jei už komandiruotėje valdiškais pinigais suvalgytą kotletą prarandamas susisiekimo ministro postas, tai premjeras turėtų lėkti iš posto vien už tai, kad tarp jo kabineto viceministrų atsirado prezidentei neįtinkančių asmenų ar jo kabineto ministras komandiruotėje valgė ne žmonos įdėtą lauknešėlį. Galima sakyti, to kotleto valgytojas nusikalto net mažiau, nei buvęs Širvintų rajono tarybos narys Alfredas Astikas, kai, vadovaudamas UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, komandiruotėje Amerikoje už asmeninius pirkinius atsiskaitė tarnybine kortele. Tik suvalgytas kotletas įstrigo Narkevičiaus gerklėje, o mūsų politiko asmeniniai pirkiniai – kaip vanduo nuo žąsies. Tiesa, jį atleido iš užimamo posto, tačiau dėl uab-o reorganizacijos. O ir skambiai trimituota istorija dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto Nacionalinės mokėjimo agentūros lėšų panaudojimo kaimo turizmo sodybos įrengimui sprogo kaip muilo burbulas. Ne dėl to, kad išteisino ar neįrodė. Tiesiog aukštesnė teismo instancija perkvalifikavo politikui inkriminuotą Baudžiamojo kodekso straipsnį, o tada paaiškėjo, kad … jau sukako senaties terminas. Ir baudžiamąją bylą nutraukė. Taip Astikas išvengė antro teistumo.
Partijas kaip kojines keitęs Alfredas Astikas prieš Seimo rinkimus rajone buvo įregistruotas jau kaip viską galinčios socialdemokratų partijos stebėtojas. Nenustebsime, jei po pusantrų metų jis vėl šturmuos rajono tarybą, tik jau kaip socialdemokratas. Paluckas juk irgi teistas, o kokia karjera!
Taip, būti socialdemokratų partijos nariu yra gerai, nes nugalėtojai yra neteisiami. Lietuvą įklampinęs į skandalų ir priešpriešos liūną, Paluckas, panašu, jokios savo atsakomybės nemato. Ir net nesiteisina, kad „nepagalvojo“, „neturėjo patirties“, „suklydo“. Žmonės būtų supratę – taigi dar žalias valstybininkas, vos daugiau kaip pusmetį premjero poste, kas nesuklystų. Juo labiau, kad ir „klaidelė“ padaryta pirmosiomis premjeravimo dienomis.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
