Kristijono Bartoševičiaus istorija dar kartą parodė, kiek gali kainuoti dabartinė rinkimų sistema, kai dalis politikų į Seimą patenka pagal partijų sąrašus. Pasigendama elementarios atsakomybės. Jei nėra garantijos, kad partijos vertybes deklaravęs politikas liks joms ištikimas (ką parodė pagal konservatorių sąrašą išrinkto partiečio Mykolo Majausko istorija), tai ką kalbėti apie tuos politikus, kurie nėra nariai tų partijų, su kurių vėliavomis ateina į Seimą. Jų neįmanoma nei kontroliuoti, nei priversti dirbti.
Kaip jau esame suskaičiavę, į šios kadencijos Seimą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše atėjo 7 nepartiniai (Kristijonas Bartoševičius, Dalia Asanavičiūtė, Matas Maldeikis, Liuda Pociūnienė, Valdas Rakutis, Linas Slušnys ir Stasys Šedbaras), o dar du nepartiniai (Ingrida Šimonytė ir Bronislovas Matelis) buvo išrinkti vienamandatėse apygardose. Kristijonui Bartoševičiui pasitraukus (ar patrauktam) iš Seimo šis skaičius nepakito, mat liko dirbti iš partijos pašalintas Mykolas Majauskas, perėjęs į Mišrią Seimo narių grupę. Pagal partijos sąrašą į Seimą patekęs Mykolas dabar užima kažkurio partiečio vietą.
Rinkdami politikus į Seimą, rinkėjai tikisi, kad jie aktyviai formuos valstybės politiką, atsižvelgdami į rinkėjų lūkesčius kurs ir tobulins įstatymus. Tačiau kiekviename Seime susiformuoja vadinamasis politinis balastas, galintis pasigirti nebent tuo, kad puikiai balsuoja už virvučių patempus rankas. Ne išimtis ir šis Seimas.
Seimo mažinimo šalininkai aiškina, kad 141 narys dar nereiškia, jog Seimas bus darbingesnis nei turėdamas 100 parlamentarų. Ir tai iš dalies patvirtina Seimo narių veiklos analizė. Pažvelgus į tai, kiek teisės aktų projektų ar pasiūlymų projektams pateikė Seimo nariai, galima rasti ne vieną politiką, ties kurio pavarde šviečia nuliukai. Tai politiniai nuliai, dažniausiai Seime pasižymėję tik mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtomis kelionėmis po egzotiškas šalis ar uoliai eikvojamomis kanceliarinėmis lėšomis.
Priminėme, kaip Ingrida Šimonytė davė suprasti, kad iki kitų rinkimų sprendimai bus tokie, kokių norės valdantieji. Tik apie kokią sprendimų kokybę kalbama, jei, pavyzdžiui, šioje kadencijoje trys konservatorių frakcijos nariai individualiai dar nepateikė nė vieno teisės aktų projektų ir nė vieno individualaus pasiūlymo teisės aktų projektams. Tai buvęs Radviliškio rajono meras Antanas Čepanonis, konservatorė Angelė Jakavonytė ir su partijos sąrašu kažkurio galbūt darbingesnio partiečio vietą užėmusi Liuda Pociūnienė. Šie trys Seimo nariai – dvigubi nuliai.
Jei kalbėti konkrečiai tik apie individualiai pateiktus teisės aktus, tai tarp konservatorių tokių snaudalių gerokai daugiau. Prie jau paminėtų nulių reikėtų pridėti konservatorių nepartinius Dalią Asanavičiūtę ir Liną Slušnį, partiečius Arvydą Anušauską, Audronių Ažubalį, Agnę Bilotaitę, Kęstutį Masiulį, Antaną Matulą, Paulę Kuzmickienę, Sergejų Jovaišą, Paulių Saudargą, Andrių Navicką, Jurgitą Šiugždinienę, Gintarę Skaistę, Audrių Petrošių, Arvydą Pocių, Arūną Valinską ir net aštuntą kadenciją (!) Seime dirbančią ir galimai pavargusią Viliją Aleknaitę-Abramikienę.
Neįtikėtina, bet Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ar šios partijos frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, taip pat partietis Žygimantas Pavilionis per dvejus metus individualiai pateikė vos po vieną teisės akto projektą ir nė vieno individualaus pasiūlymo teisės akto projektams. Pastarasis politikas tokius pat skaičius fiksavo ir per visą ankstesnę kadenciją, taip tarsi įrodydamas, kad yra apskritas nulis politikoje, į kurią galimai pateko mamytės Marijos Aušrinės Pavilionienės dėka.
Vos vieno pasiūlymo projektams šioje kadencijoje sulaukta iš konservatorių kareivių Arvydo Anušausko, Arūno Valinsko…
Valdančiųjų klano šalininkai ir simpatikai galbūt tuos, kurie lygiagrečiai darbuojasi ir Vyriausybėje, teisins didesniu užimtumu. Tačiau valstybė pusę Seimo nario algos jiems mokėjo, išlaikė patarėjų aparatą. Negi algas mokėjo tik už balsavimą? Už pusę tiek ar net mažiau paspausti balsavimo mygtuką sutiktų kiekvienas rajono bedarbis. Arba teismai galėtų skirti nemokamų viešųjų darbų. Paspausti, kaip lieps partijos ar frakcijos galva.
Aišku, individualiai teisės aktų nėra pateikę ir daugiau Seimo narių, tik šiuo atveju mus domina valdantieji, kurie, anot Šimonytės, mus valdys iki 2024-ųjų pabaigos taip, kaip norės. Visos kortos jiems į rankas, tegul pliekia iš peties. Bet ne. Turėdami visus kelius atvirus, nė vieno teisės akto individualiai dar nepasiūlė konservatorių bendražygiai valdančiojoje koalicijoje laisvapartiečiai Ieva Pakarklytė, Marius Matijošaitis, Kasparas Adomaitis, Vytautas Mitalas, liberalai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Ričardas Juška, Jonas Varkalys, net buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Kiek kas tarp jų pateikė pasiūlymų projektams, nebeskaičiuokime. Užtat kai kurie jų galbūt didžiausiu savo egzistencijos pateisinimu laiko tai, kad šiuos projektus ar pasiūlymus teikė grupėje. Pavyzdžiui, paminėtas laisvapartietis Vytautas Mitalas grupėje pateikė net 72 (!) teisės aktų projektus.
Ir sugebėk tu man per pusę kadencijos aplakstyti tiek grupių, kad visose pasidarbuotum, paposėdžiautum, įkištum trigrašį, kažką pasiūlytum, paprieštarautum, pateiktum…
O gal tik parašą padėtum?
Galų gale, ar vagonų nuopelnas, kad garvežys juos tempia?
Kad ne tuščiai pilstome svarstydami apie tai įrodo ir pats Seimas, „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje išskyręs daugiausiai Seimo Rudens sesijoje pasidarbavusius Seimo narius. Mūsų rajono rinkėjams galbūt bus naudinga sužinoti, kad Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus išskirtas kaip vienas iš 8 darbingiausių parlamentarų, Rudens sesijoje pateikęs 8 individualius pasiūlymus teisės aktų projektams. Yra iš ko pasimokyti visai rietuvei tik orą gadinančių konservatorių, laisvapartiečių ir liberalų. Tuo pačiu jie turėtų nepamiršti, kad permainų, kaip siūlė premjerė, kitais metais rinkėjai tikrai pareikalaus…
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite vasario 3 d. laikraščio numeryje.
