1970 metais duris atvėrusi, o šiandieną į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukta buvusi Beivydžių pradinė mokykla prašyte prašosi rūpestingo šeimininko rankos.
Paskutinį gegužės ketvirtadienį vykusiame Širvintų rajono tarybos posėdyje buvo pritarta sprendimo projektui „Dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimo ir išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo“. Sprendimo projektą pristatė Robertas Bartulis, Infrastruktūros skyriaus vedėjas.
Tarybos nariams buvo parodyta vaizdinė medžiaga, kaip šiandieną atrodo Savivaldybei priklausantys objektai, kažkada buvę reprezentaciniai kaimų, seniūnijų, kolūkių centrų pastatai, tarnavę žmonių gerovei. Stebėdami ekrane rodomus objektus, tarybos nariai tik aikčiojo ir stebėjosi, kaip viskas apleista ir negailestingos laiko tėkmės paliesta. Tarybos narys Alfredas Astikas pasipiktinęs mestelėjo: „Tokius pastatus reikėjo įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą prieš 15-20 metų. Gal dar būtų kas išgelbėjęs.“
Į privatizuojamų objektų sąrašą įtraukta visa virtinė pastatų: buvusi Liukonių mokykla su priklausančiais statiniais, buvę Gelvonų slaugos namai, avarinės būklės gyvenamasis namas, esantis Zibalų kaime, buvusi Jauniūnų mokykla, Drublionių kaime esanti siurblinė, Šešuolėlių II dvaras – avarinės būklės namas – su arklide, Staškūniškio dvaras – avarinės būklės gyvenamasis namas – su koplyčia, Bagaslaviškyje esančios mokyklos dirbtuvės, buvusi Vileikiškių mokykla su priklausančiais statiniais, buvusi Beivydžių mokykla su priklausančiais statiniais.
Iš privatizavimo objektų sąrašo nutarta išbraukti Lapelių kultūros namus, buvusios Kiauklių mokyklos dirbtuves, buvusį Medžiukų vaikų darželį, buvusį Širvintų miesto tualetą, buvusią Viesų mokyklą, buvusią Družų mokyklą, buvusių Juodiškių kultūros namų po gaisro likusias griuvenas, buvusią Barskūnų pieninę.
Rajone mažėjant gyventojų skaičiui, Savivaldybės prižiūrimi pastatai tampa vis didesne visų mokesčių mokėtojų našta. Galima tik paspėlioti, kodėl taip ilgai delsta, kodėl mokyklų pastatai neparduoti tuomet, kai jau tapo aišku, kad jos bus uždarytos. Sunku patikėti, kad kas norės milžiniškas lėšas investuoti į didžiulius statinius. Be to, juose jokių patogumų nėra, net šaltas vanduo neįvestas.
Kultūros paveldas (dvarai, koplyčia), rūpestingai kažkada mokyklų bendruomenių, direktorių prižiūrėti buvusių kaimo mokyklų pastatai šiandieną prašyte prašosi rūpestingo šeimininko rankos. Deja, deja, tokiems apleistiems ir „apsukruolių“ nusiaubtiems pastatams darbščių rankų ir širdies šilumos jau nepakaks, tam reikia maišo pinigų.
Romas Zibalas
