Švedų fermeriai domėjosi sėmenų aliejaus gamyba

Švedams pasiūlytas dietinis maistas patiko.

Švedams pasiūlytas dietinis maistas patiko.

Praėjusį šeštadienį ūkininko Liubomiro Vošterio sodyboje lankėsi svečiai iš Vakarų Švedijos, Skaraborgo apygardos, kuri yra tarp didžiausio Švedijos ežero Venerno ir mažesnio Veterno, arčiau pagrindinio Švedijos jūrų uosto Geteborgo. Daugelis iš jų jau pensinio amžiaus, tačiau ir šiandien kai kurie dar turi fermas, užsiima augalininkyste, galvijininkyste, gamina sūrius, augina linus. Be to, turi dar ir papildomas profesijas. Labai pagarbiai buvo paminėtos policininko ir fizikos mokytojo specialybės… Švedijos ūkininkai patys susiorganizavo kelionę ir atvyko į Lietuvą. Apsigyvenę Ukmergės viešbutyje, tą patį šeštadienį dar turėjo aplankyti Kernavę ir Trakus. Pasigyrė, kad penktadienį lankėsi kaimiškoje pirtyje ir ragavo lietuviškos samanės.

Ūkininkas Liubomiras Vošteris papasakojo apie sėmenų aliejų ir iš kaulažolės bei sėmenų aliejaus pagamintą tepalą, padedantį nuo sąnarių skausmo. Vienas švedas, ilgai žiūrėjęs į tirštą masę, uždavė įdomų klausimą: „Tai šį daiktą reikia valgyti?…“ Šeimininkas nuramino, kad jis tepamas ant skaudamos vietos. Sulaukus garbaus amžiaus, matyt, ir švedams su sąnariais būna ne viskas tvarkoje, nes vienas svečias panoro čia pat išbandyti vaisto gydomąsias savybes.

Vienas svečias panoro čia pat išbandyti kaulažolės gydomąsias savybes.

Vienas svečias panoro čia pat išbandyti kaulažolės gydomąsias savybes.

Pasirodo, Švedijoje linus taip pat augina, tačiau tik techninius augalus, duodančius pluoštą. Liubomiras Vošteris paaiškino, kad tarpukario metu Lietuvoje taip pat buvo daug fabrikų, kurie perdirbdavo linus. Linai sudarė apie 30 procentų valstybės biudžeto. Dabar linus augina tik pavieniai ūkininkai. Iš linų gaminamas aliejus. Ūkininkas švedams paaiškino aliejaus naudą žmogaus organizmui, kad jis naudojamas kaip vaistas ir pabrėžė, kad sėmenų aliejus geresnis šalto klimato šalyse, nes tokiuose linuose būna daugiau omega-3 rūgščių. Žinoma, jų kiekis priklauso dar ir nuo veislės. Pats ūkininkas sakė, kad jis augina šią linų veislę jau 20 metų ir nebežino jos pavadinimo. Kartą mėgino ją pakeisti, tačiau galutinis produktas išėjo kartesnis ir daugiau nebekeitė.

Keletui svečių labai rūpėjo linų auginimo technologija, kiek kokių trąšų beriama į hektarą, kada pjaunami ir kuliami, žodžiu, buvo labai smalsūs ir norėjo palyginti, kaip linai auginami pas juos ir Lietuvoje. Švedai stebėjosi, jog linų stiebai Lietuvoje niekam nereikalingi ir jie susmulkinami bei čia pat dirvoje paskleidžiami. Pateiksiu tik vieną, tačiau vartotojui bene pagrindinį palyginimą: Švedijoje vienas kilogramas techninio sėmenų aliejaus kainuoja 14 litų, o pas Liubomirą Vošterį valgomasis vaistinis aliejus – 8 litus. Šie skaičiai daug pasako ir būsimam verslininkui…

Remigijus Bonikatas

Net 24 švedų fermeriai atvyko į ūkininko Liubomiro Vošterio sodybą.

Net 24 švedų fermeriai atvyko į ūkininko Liubomiro Vošterio sodybą.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top