Opozicijos atstovė „darbietė“ Marija Gudonienė mano, kad vienodi žemės mokesčio tarifai miesto centre ir pakraščiuose įsikūrusioms įmonėms - neteisingas sprendimas.
Gegužės 29 dieną rajono tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl žemės mokesčio tarifų nustatymo 2015 metams“. Žemės mokesčio įstatymas reglamentuoja, kad Savivaldybės taryba konkretų mokesčio tarifą, kuris galios savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad mokesčio tarifas – nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, bet savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis kriterijus. Pavyzdžiui, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, žemės sklypo dydį, mokesčio mokėtojų kategorijas bei sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą.
Sprendimo projekte buvo numatyta žemės ūkio žemei 2015 metais taikyti 1,2 proc., žemės ūkio (sodų) žemei – 0,6 proc., gyvenamųjų teritorijų žemei – 0,25 proc., konservacinės paskirties žemei – 2 proc., visuomeninės paskirties teritorijų žemei – 0,7 proc., komercinės paskirties objektų teritorijų – 0,6 proc., rekreacinių teritorijų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų, inžinerinės infrastruktūros teritorijų – 1 proc. tarifus ir t.t. Tokie tarifai ir buvo patvirtinti.
– Nebe pirmus metus rajono tarybos posėdžiuose svarstant žemės mokesčio tarifus keliu klausimą, kad negalima vienodo tarifo taikyti Širvintų miesto centre ir miesto pakraščiuose, atokiau nuo centro esančiai verslo subjektų žemei, – piktinasi opozicijos atstovė rajono taryboje „darbietė“ Marija Gudonienė. – Tačiau valdantieji nelinkę įsiklausyti į opozicijos, išreiškiančios daugumos verslininkų nuomonę, balsą. O reikėtų. Juk verslininkams mūsų rajone tikrai nėra lengva išgyventi, tačiau, stengdamiesi iš paskutiniųjų, jie sąžiningai moka mokesčius į Savivaldybės biudžetą. Tad bent jau taikant žemės mokesčio tarifą reikėtų diferencijuoti pagal tai, kur yra tos teritorijos. Analogiška verslininkų nuomonė ir dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Lengviausia „lupti devynis kailius“ nuo tų, kurie ir šiaip rajono biudžetą savo mokesčiais palaiko, bet kodėl tuomet Savivaldybė jai priklausančias patalpas taip palyginti pigiai nuomoja? Kad ir buvusios vaistinės miesto centre. Arba ligoninės laisvas patalpas. Pasigilinę turbūt ir daugiau pavyzdžių surastume. Kodėl šioje vietoje nesimato didesnio suinteresuotumo ženkliau papildyti rajono biudžetą? Manyčiau, kad reikėtų ūkiškesnio ir objektyvesnio požiūrio.
„Širvintų krašto“ informacija
kaip gerai……