Rugsėjo 9 dienos laikraštyje spausdinome interviu su Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje išrinktu Seimo nariu Jonu Pinskumi. Tuometinis Lietuvos regionų frakcijos pirmininkas akcentavo, kad į prasidedančią Rudens sesiją opozicija atsineša paruoštus 63 įvairių įstatymų, jų pakeitimų, papildymų projektus, tarp kurių yra ypač aktualių. Dalį šių projektų opozicija, taip pat ir Seimo narys yra siūlę anksčiau, tačiau valdančiųjų ir juos atvirai ar slaptai palaikančių politikų balsais tie pasiūlymai vis būdavo atmetami.
Šiandien gerai matome, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuva, jos žmonės, kokie sunkūs išbandymai užgulė visuomenę. Brangstantys maisto produktai, lyg ant mielių kylančios energijos nešiklių kainos tarsi susišaukia su 1990-ųjų sovietų paskelbta ekonomine blokada. Tik tada daugelio tų dalykų žmonės negalėjo nusipirkti, nes to paprasčiausiai nebuvo. Šiandien žmonės neįperka, nes jų kainos, palyginti su kitomis šalimis, nepagrįstai aukštos. Kol diskutuojama, kiek dėl to kaltas Lietuvos valdžios neveiklumas, o gal tyčia priimti kenkėjiški sprendimai, opozicija pasiūlė negaišti laiko ir nedelsiant mažinti maisto produktų, kuro, degalų kainas taikant lengvatinį PVM tarifą ar jo iš viso netaikant. Jei tai netaps panacėja, tai apčiuopiamai padės žmonėms išgyventi šaltą žiemą. Prognozuodama baisiausius scenarijus, rankas iš džiaugsmo trinanti Rusija net sukūrė socialinį vaizdo klipą.
Jonas Pinskus tada pabrėžė, kad PVM tarifo mažinimas ar jo atsisakymas yra labiausiai į pagalbą Lietuvos gyventojams orientuotas projektas. Tačiau valdantiesiems šis siūlymas jau anksčiau tapo rakštimi vienoje vietoje. Konservatoriai, liberalai ir laisvapartiečiai net nesivargino išgalvoti kokių nors pasiteisinimų. Jie tiesiog sakė, kad tai bus skaudus sprendimas biudžetui (atseit, lengvata žmonėms būtų kainavusi 400 mln. eurų), ir šiuos pasiūlymus atmetė. Švaistydami gerokai didesnes sumas, daugiausia, saviškių verslams remti, valdantieji sukūrė tokią situaciją, kad visą gyvenimą dorai dirbę žmonės parduotuvėse ėmė skaičiuoti, ar ne pigiau būtų valgyti šunims skirtus konservus.
Tikėdama, kad susiklosčiusi grėsminga situacija pagaliau privers valdančiuosius tesėti prieš rinkimus iš kepurės išdalytus pažadus, opozicija žengė dar toliau: ne tik vėl pasiūlė taikyti 0 procentų PVM tarifą maisto produktams, tačiau į sąrašą įtraukė ir 0 procentų PVM tarifą, taikomą buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.
Tačiau rugsėjo 22 dieną Seime vykusio balsavimo metu šis projektas, galėjęs maždaug penktadaliu atpiginti maisto produktus, buvo išmestas į šiukšlių dėžę. Vėl daug nesivargindami, valdantieji tiesiog balsavo prieš. Šis projektas nesulaukė nė vieno konservatoriaus, liberalo ar laisvapartiečio balso už, nors iš ekranų ir liejasi šimonyčių, landsbergių, čmilyčių, armonaičių užuojautos žodžiai vargo Lietuvai. Net 44 politikai balsavo prieš, kad Lietuvos žmonėms atpigtų jų išgyvenimui svarbūs produktai ir paslaugos, o 23 politikai susilaikė, tarsi gyventų ne mūsų šalyje. Dūris į nugarą buvo ir kai kurių Seimo narių „balsavimas kojomis“, tapęs išskirtiniu šios kadencijos požymiu. Kaip ir anksčiau, pavyzdingais „balsuotojais kojomis“ tapo staiga suviduriavę, priešinfarktines būsenas patyrę, Seimo koridoriuose pasiklydę, svarbesnių reikalų į kampus užspeisti ar lyg kamparas pranykę kai kurie „darbiečiai“ ir socialdemokratai. Vien dėl jų „išgaravimo“ šis projektas nesulaukė 8 palaikymo balsų.
- Kas yra socialdemokratai? – retoriškai klausė Seimo narys Jonas Pinskus. – Tai politinė jėga, neretai priešpastatoma kaip alternatyva valdantiesiems. Nors patys socialdemokratai nerodo noro dirbti opozicijoje, kai kurių žiniasklaidos priemonių jie nuolat rodomi kaip opozicijos ledlaužis. Sotų europarlamentaro gyvenimą gyvenanti Vilija Blinkevičiūtė dažniausiai piešiama kaip visuomenės palaikymo aukštumas šturmuojanti politikė, gal net galimai būsimoji Lietuvos prezidentė. Už kokius pinigus ši teplionė, leiskite paklausti. Gerai matome, kad jos nuotoliniu būdu iš Briuselio vadovaujami socialdemokratai nė kiek neišgyvena dėl vargstančių žmonių, o tie, kas laikomi socialdemokratų lyderiais, balsuojant už svarbius projektus galimai sprendžia jiems patiems svarbesnes užduotis. Prisiminkime, kaip prieš rinkimus dėl vargstančiųjų kryžiumi gulė dabar valdantys Lietuvą ir žadėjo viską pakeisti, jei tik rinkėjai jiems suteiks šią galimybę. Užteko užsidėti karūnas, ir žmonių gyvenimas taip nutolo, lyg į jį būtų žiūrima apvertus žiūronus. Ar neatsitiks taip, kad antru galu rinkėjams per dantis trenks ir socialdemokratams suteiktas pasitikėjimas? Bent jau ta aplinkybė, kad opozicijos daugelio projektų idėjinis nepalaikytojas Paluckas anuomet buvo jaunasis konservatorius. Įtariu, kad žmogaus pasirinkimą pereiti į idėjinių priešininkų stovyklą nulėmė ne evoliucionavusios pažiūros, kurių kaip ir nėra, o pragmatiški išskaičiavimai, kur šilčiau ir sočiau palaižyti.
Seimas atmetė ir Jono Pinskaus bei Andriaus Palionio parengtą projektą dėl PVM netaikymo kurui, elektrai. Balsuojant susilaikė 23 Seimo nariai, 43 balsavo prieš. Vėl matome, kad nebalsavo 4 socialdemokratai, 5 „darbiečiai“, ko gero, apšviesti amžinąja šviesa ir šiltai gyvenantys „Dievo užantyje“. Socialdemokratai – tie patys. Tas pats galimai už dukros įdarbinimą konservatoriams atidirbinėjantis Sabatauskas, jo bendrapartiečiai Leiputė, Paluckas, Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje kandidatavęs ir fiasko patyręs Jonauskas, savo darbo aplinkos viceministru laikais labiausiai išgarsėjęs tuo, kad valstybiniu sraigtasparniu pasiskraidė į pajūrį ir taip suteikė žmonai galimybę prisidaryti asmenukų su aplinkosaugininko marškinėliais.
Valdantieji pasišluostė ir projektu, kaip skatinti investicijas regionuose, konkrečiai – tai galinčiu suaktyvinti reinvestuoto pelno neapmokestinimu. 38 susilaikė, 25 balsavo prieš, tarp pasiklydusių – jau 5 socialdemokratai (prie ketveriukės prisidėjo ir Šakalienė), 4 mūsų tarybos nario Astiko bendražygiai iš be piemens likusios avinų bandos.
Praėjusią savaitę vykęs balsavimas pakišo mintį, kad bent jau tarp politikų patarlę „viltis miršta paskutinė“ turėtų pakeisti „viltis miršta nebalsavus socialdemokratams“…
