Akimirka iš Širvintų Lauryno Stuokos - Gucevičiaus gimnazijos kompozicijos " Ei, išburk man laimę...".

Vasario 18 dieną Širvintų meno  mokyklos aktų salėje vyko Lietuvos moksleivių meninio skaitymo konkurso rajoninis turas. Moksleivius ir jų mokytojus sveikino Širvintų rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Joalita Mackonienė. Ji linkėjo kiekvienam mokiniui – mažajam menininkui – ryžto ir sėkmės dalyvaujant konkurse, o žiūrovams – malonių akimirkų klausantis gimtosios kalbos skambesio. Konkurso dalyviams ir svečiams koncertavo Širvintų Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos vokalinis ansamblis, vadovaujamas Jurgos Sarpauskienės.

Rajoniniame ture dalyvavo per 20 skaitovų iš pagrindinių ir vidurinių rajono mokyklų bei gimnazijos. Didžiulis būrys jaunų kūrybingų žmonių įsiliejo į  gražią šventę, kuri tęsėsi beveik tris valandas. Moksleiviai raiškiai ir įtaigiai skaitė lietuvių ir užsienio šalių rašytojų eiliuotus ir neeiliuotus kūrinius arba jų ištraukas, liaudies pasakas.
Skaityti daugiau »

Vasario 18-21 dienos

Savaitgalį Širvintų rajono policijos komisariate buvo tuštoka – išblaivėti buvo pristatytas vienintelis Č.T., kuris vasario 20-ąją neblaivus gulėjo Kiaukliuose.

Viešosios policijos patruliai išaiškino 20 Kelių eismo taisyklių pažeidėjų, tarp jų – 1986 metais gimusį Gelvonų seniūnijos gyventoją A.V., kuris vasario 21-osios vakarą Širvintų kaime neblaivus ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo vairavo automobilį.

Policija pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą: vasario 18-ąją užregistruotas tarnybinis pranešimas, kad įsibrauta į Širvintose įsikūrusios vienos uždarosios akcinės bendrovės patalpas, pavogta įvairių įrenginių bei sugadinta turto. Nuostoliai nustatinėjami.

Mūsų žiniomis, nuo vagių nukentėjo Zibalų gatvėje esanti UAB “Pjūvis” gamybinė bazė.

“Širvintų krašto” informacija Skaityti daugiau »

Rajono tarybos narės nuomonė

Žmogus gali ištverti nepaprastai daug. Patikėkite, tai sakau, remdamasi savo gyvenimo patirtimi. Bet ir geležinė kantrybė turi savo ribas. Ypač, kai matai akivaizdžius bandymus tyčiotis ne tik iš tavęs, bet ir iš visų rajono žmonių. Argi galima tylėti susiduriant su akivaizdžiu įžūliu melu, veidmainystėm, ignoravimu, dvigubais standartais?

Kadangi 2009 m. gruodžio 29 d. Širvintų savivaldybės administracijos direktorė Elena Davidavičienė, “siekdama gerinti Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir įstaigų, kurių dalininkė yra Savivaldybė, veiklos efektyvumą”, savo Įsakymu Nr. 9-663 sudarė Darbo grupę, kurios narė aš esu, šių metų sausio 20 d. kreipiausi į VšĮ Širvintų ligoninės vyr. gydytoją Dalią Aleknienę, prašydama atsakyti į klausimus, kurie, mano nuomone, padėtų išsiaiškinti tikrai svarbius dalykus, vertinant šios įstaigos darbą ir gerinant jos veiklos efektyvumą. Prašiau pateikti VšĮ Širvintų ligoninės struktūrą pagal pareigybes; Ligoninės vyr. gydytojos, jos pavaduotojų, juristo, skyrių vedėjų ir gydytojų pareiginių instrukcijų kopijas, etatų dydžius, atlyginimus ir priedus. Prašiau atsakyti, kas Ligoninėje atsakingas už vaistų pirkimus, kas juos vykdo; kokių vaistų ir kokiomis kainomis Ligoninė pirko 2008 ir 2009 metais. Taip pat klausiau, kiek, kokių darbuotojų ir kokiu pagrindu gavo atleidimo lapelius. Rodos, neprašiau itin konfidencialios informacijos. Viešosios įstaigos, kurios steigėja yra Savivaldybė, reikalai, mano manymu, tikrai neturėtų būti slepiami, juo labiau – nuo rajono tarybos narių. Deja… Skaityti daugiau »

P. Cvirkos g. 9-ojo namo renovavimui išleisti milijonai litų, o gyventojams mokėti už šildymą reikia gana brangiai: po 4,42 lito už kvadratinį metrą.

- Taip neturi būti, – pasakys bent kiek fiziką išmanantis žmogus. – Kam tada reikėtų modernizuoti, automatizuoti, investuoti didžiulius pinigus?

Beje, automatizuotų šilumos punktų įranga sudėtinga, kiekviename šilumos punkte daug įvairiausių siurblių, kurie palyginti labai dažnai genda. Juos nuolat reikia keisti, tam tenka skirti ne vieną ir ne du tūkstančius litų kas mėnesį, todėl šilumininkai rado būdą, kaip išsisukti iš padėties: tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose veikia būtent automatizuoti šilumos punktai, šilumos energijos tarifas gyventojams yra didesnis, taigi, suvartojus tokį patį energijos kiekį jiems tenka mokėti daugiau. Be to, gyventojams, kurių daugiabučiuose veikia būtent automatizuoti šilumos punktai, papildomai reikia mokėti už siurblių suvartotą elektros energiją.

Specialistai tvirtino ir tvirtina, kad automatizavus šilumos punktą, galima sutaupyti net iki 15-20 procentų ir dar daugiau šilumos energijos. O kaip yra iš tikrųjų?
Skaityti daugiau »

Sausio 28 dieną vykusiame posėdyje Širvintų rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į gautas Širvintų “Atžalyno” pagrindinės mokyklos, Širvintų vaikų dienos centro, Širvintų pradinės mokyklos rekomendacijas, už etninės kultūros ir tradicijų puoselėjimą, jaunosios kartos tautinių vertybių ugdymą ir skatinimą, kultūrinio savitumo branginimą, už Širvintų krašto garsinimą Lietuvoje ir už jos ribų skirti I. Šeiniaus premiją mokytojai, juostų audimo meno propaguotojai, Vaikų dienos centro savanorei Zofijai Jablonskienei.

Mokytoja – aktyvi respublikinių dainų švenčių dalyvė, kartu su savo mokiniais nuolat dalyvauja įvairiuose respublikiniuose, mūsų krašto, pradinės mokyklos, Vaikų dienos centro renginiuose, amatų dienose, moko juostų audimo meno subtilybių. Nuo 1973 metų vadovauja juostų audimo būreliui. Skaityti daugiau »

Šauliai garbės sargyboje stovi ir prie paminklo Nepriklausomybės kovoms atminti.

Šventos Mišios už Tėvynę Lietuvą

Į Širvintų bažnyčią vidurdienį susirinko nedidelė apie šimtą žmonių grupė. Pamaldose už Tėvynę Lietuvą ir jos žmones dalyvavo visi trys parapijos kunigai. Mokytojo eksperto Leono Vaicekausko vadovaujami jaunieji šauliai stovėjo garbės sargyboje prie vėliavų. Šv. Mišias aukojo parapijos vikaras kunigas Egidijus Kazlauskas. Jis ta proga pasakė ir labai prasmingą pamokslą. Parapijos jaunimo grupė (studentas Justas Arasimavičius, moksleiviai ministrantai Arvydas Baikauskas ir Gražvydas Kinderevičius) skaitė kunigo Antano Černos eiles, skirtas Tėvynei. Pasimelsta už žuvusiuosius kovotojus Lietuvos laisvės, sugiedotas Valstybės himnas.

Po pamaldų parapijiečiai kunigo vikaro buvo paprašyti susirinkti prie šalia bažnyčios skverelyje stovinčios R. Antinio skulptūros kovotojams už Lietuvos laisvę atminti. Bažnyčios choristai čia dainavo patriotines dainas, meldėsi už žuvusiuosius. Prie paminklo buvo padėta gėlių. Kunigas E. Kazlauskas paprašė tų, kurie gali, nueiti prie Nepriklausomybės kovų savanorių ir žuvusių priešų kapų ir sukalbėti “Amžiną atilsį”. Į kapines atėjo beveik visi, dalyvavę minėjime prie paminklo. Širvintų šauliai ir čia stovėjo garbės sargyboje prie vėliavų, paprašė pagerbti žuvusiuosius tylos minute. Ant kapų buvo uždegtos žvakutės. Pasirūpinta, kad nuo savanorių kapų būtų nuvalytas sniegas, prie jų būtų galima netrukdomai prieiti. Skaityti daugiau »

Bendras šokis aplink laužą.

- Koks didelis mūsų kaimas, kiek mūsų daug! – stebėjosi avižoniškiai Užgavėnių vidurdienį gausiai susirinkę prie didžiulio laužo. Pirmąkart visas kaimas kartu.

Išties, net ir Širvintų miesto Užgavėnių rengėjams būtų ko pavydėti pabuvus tikrai šventiniame ir masiniame renginyje. Pirmiausia – dvejomis rogėmis užgavėtojai su smagia daina per visą kaimą gabeno į “egzekucijos” vietą Morę. Čia prie didžiulio laužo jau būriavosi avižoniškiai – ir patiems mažiausiems, dar gal pirmąsyk matantiems tokį “spektaklį”, ir jau garbaus amžiaus sulaukusiems buvo smalsu, kaip gi čia viskas vyks? O Užgavėnių šventės organizatoriai – didelis būrys jaunų kaimo žmonių net ir šiek tiek jaudinosi: kad tik šis “pirmasis blynas” nebūtų prisvilęs…

Vienas iš šventės pagrindinių iniciatorių ir organizatorių – Vidmantas Mateika – džiaugėsi:

- Puiku, kad toks būrys kaimo žmonių susirinko. Mums labai svarbu išsaugoti senąsiais tradicijas, kad jas perimtų ir puoselėtų mūsų vaikai. Dar svarbiau – gražus kaimyniškas bendravimas. Susibūrus į bendruomenę galima didelius darbus nuveikti – juk girdime, ir skaitome, kaip dirba kitų kaimų bendruomenės. Manau, kad ir ši mūsų pirmoji bendra šventė bus savotiškas besikuriančios bendruomenės simbolis. Tikimės, kad drauge švęsime dar ne vieną kartą. Skaityti daugiau »

Post scriptum

Šventinę sumaištį sudergė žinia. Iš virtualaus leidinio. Lazdijų rajone jauna šeima pasigimdė ir augina neįgalų vaikutį (kurčias ir aklas). Geri žmonės sumetė pagalbą – klausos aparatui, dar kažkam. 32 000 Lt. Prisistatė Mokesčių inspekcija. 14 000 Lt priklauso jai… Ar turit komentarų? Kas tie žmonės? Turiu omeny inspektorius. Tikrai ne kaip visi… Juk ne visi gali nušauti gražuolį miško žvėrį, užsimovę kojinę eiti prie senukų durų. Neostribai? Koks tų žmonių mentalitetas, pagaliau gal psichikos problemos, o gal tik dzūkiškas charakteris, nes Lazdijai – Dzūkija? Gal neįžeidžiau “tautinių mažumų”? Visai nesiruošiu smerkti sistemos. Juk ir tarp čigonų vagių pasitaiko – kaip sako (ir dzūkiška) patarlė…

Per televizijas rengiamos labdarų akcijos, E. Mildažytės “Bėdų turgus”, pagalba Haičiui, Maltos ordino, Raudonojo Kryžiaus veikla… Ar mūsų brangioji MI ir ten, į tarptautines organizacijas varo sąskaitas? Būtų įdomu… Skaityti daugiau »

Balsas tyruose

Pasirodo, Savivaldybėje kasmet vyksta valstybės tarnautojų vertinimas. Žinoma, įdomu būtų žinoti ir geriausius, ir blogiausius. Bet įdomiausia (ir, ko gero, svarbiausia) išsiaiškinti vertinimo kriterijus: ar ten yra punktas apie požiūrį į žmogų, jo problemas ir jų sprendimo būdus. Ar “valdiškas” požiūris į darbą “neužmuša” supratimo, atjautos, neformalaus pareigų vykdymo?

Ne paslaptis, dauguma esame išvarginti gyvenimo sunkumų, nestabilios padėties, netikrumo. Gal kartais ir pernelyg jautriai reaguojame į abejingumą, pagarbą, nenorą suprasti ir padėti, bet, sutikit, prie to priprasti neįmanoma. Jau seniai nebeturiu iliuzijų dėl valdininkijos “tarnavimo” liaudžiai. Gal antrais ar trečiais Nepriklausomybės metais giminaitė, dirbusi, beje, socialinėje sferoje, pasakojo: “Mums per seminarą pasakė: “Jūs neprivalote informuoti žmonių apie įstatymų pakeitimus, priklausančias lengvatas ar išmokas. Žmonės turi kreiptis patys, o jei nesikreipia, vadinasi, jiems to nereikia.” Štai taip: trumpai ir aiškiai. Pražiopsojai – pats kaltas. Suprantama, pats turi rūpintis, bet ar sunku priminti, padėti, net jei tai neįeina į tiesiogines pareigas.
Skaityti daugiau »

Varnalėšų istorijos

Seniūno Kastyčio kabinete ilgam įsivyravo tyla. Pagaliau ją nutraukė seniūnijos patarėjas jaunimo reikalais Budulis:

- Norite pasakyti, kad nuo šiol mums už darbą galėsite mokėti mažiau?

Seniūnas linktelėjo:

- Būtent tai ir bandžiau paaiškinti. Taupydama biudžeto lėšas Vyriausybė leido dirbti mažiau ir už tai mažiau mokėti. Taigi norite to, ar ne – nuo šiol gausite dar daugiau ilgųjų savaitgalių.

- Būsime kaip tas Karalius iš Seimo, kuris keliavo po Rytų šalis? Mažiau dirbo, bet užtat turėjo visą “karališkąjį mėnesį”?

Seniūnas šyptelėjo:

- Galima būtų pasakyti ir taip. Galbūt Vyriausybė nutarė pažiūrėjusi į Karalių, galbūt – ne, bet faktas kaip blynas: mažiau dirbsite, mažiau uždirbsite, bet užtat ir jūs turėsite daugiau “karališkųjų savaitgalių”.

Seniūnijos darbuotojai suraukė nosis. Mintis, kad jiems bus taikomas “karališkasis” modelis, nė vieno varnalėšiškio nenudžiugino. Plonėjančios piniginės ir augančios kainos bei paslaugų įkainiai baugino ir seniūnijos valytoją, ir paprastą kabinetinę “žiurkę”. Skaityti daugiau »