Valdžia: „Šilumos kainos nemažinti, nes ji ir taip maža“

Praėjusiame rajono tarybos posėdyje, vykusiame sausio 29 d., be kitų sprendimų, buvo patvirtinti UAB „Širvintų šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens įkainiai, konvertuoti į eurus. Šilumos ir karšto vandens kainos nepasikeitė, jos tiesiog buvo perskaičiuotos, taikant oficialų lito keitimo į eurą kursą. Kitaip tariant, taryba atliko paprasčiausią matematinį veiksmą: buvusi kaina litais padalyta iš 3,45280, gautas rezultatas – kainos ekvivalentas eurais. Aritmetiniais tarybos gebėjimais nėra ko abejoti, bet štai loginiais ir bendražmogiškaisiais – vertėtų.

Rajono tarybos narys Alfredas Astikas Darbo partijos frakcijos vardu rajono merui priminė apie sumažėjusias naftos kainas ir tuo pagrindu pasiūlė šilumos kainas sumažinti.

„Širvintų šiluma“ šilumai ir karštam vandenui ruošti naudoja biokurą – smulkintą medieną. Jai apdirbti pasitelkiamos mechanizuotos priemonės ir įrengimai, naudojantys skystą kurą – dyzeliną. Kaip žinia, skystajam kurui gaminti naudojama nafta. O naftos kainos pasaulinėje rinkoje yra gerokai kritusios ir krinta toliau. Nereikia būti finansų analitikui, kad suprastum, jog dyzelino kainos tiesiogiai susijusios su pasaulinėmis naftos perdirbimo produktų kainomis. Pingant žaliavai, kuri naudojama gamyboje, mažėja ne tik degalų kainos, bet turėtų mažėti ir paslaugų bei produktų kainos. Štai šito tarybos valdantieji suvokti negeba.

Logika, kurios nesuvokia valdantieji (V. Jasiukevičius, A. Jozonis, E. Davidavičienė, R. Tamošiūnienė, K. Pakalnis), yra paprasta: mažėjant gamybos kaštams, turėtų mažėti ir galutinio produkto, šiuo atveju – šilumos ir karšto vandens kaina. Taigi, esant tokiai situacijai, būtų pats tinkamiausias laikas ją perskaičiuoti, kad centralizuotos šilumos vartotojų išlaidos atitinkamai sumažėtų. Darbo partijos frakcijos vardu tarybos narys Alfredas Astikas rajono merui priminė apie sumažėjusias naftos kainas ir tuo pagrindu pasiūlė šilumos kainas sumažinti. Pagrindas, nors ir paremtas visuotinai įsitvirtinusiais rinkos dėsniais, pasirodė nepakankamas – meras Vincas Jasiukevičius su jį palaikančiais tarybos nariais kainos mažinti nesutiko ir į jokias diskusijas šiuo gyventojams svarbiu klausimu nesileido.

Bendražmogiško geranoriškumo stygių (arba abejingumo perteklių) taryboje puikiausiai iliustruoja Vyto Šimonėlio pareiškimas: „Kam mažinti kainas, jei jos ir taip mažos?” Valdžioje esantiems ir privačiose pilaitėse įsikūrusiems, nuo eilinio žmogaus rūpesčių atitolusiems asmenims, pasirodo, neįmanoma įrodyti paprasto dalyko: kad gyventojų interesas yra mažesnė kaina. Ir dar: jei kaina atrodo „maža“ V. Šimonėliui, tai dar nereiškia, kad ji yra tikrai maža šeimai, gyvenančiai iš minimalaus atlyginimo.