Nors iš pačių miesto gyventojų skundų dėl triukšmo galima išgirsti labai retai (nebent parašomas vienas kitas skundas dėl kaimynų garsiai leidžiamos muzikos), o Širvintų miestas gana mažas ir nėra didelių triukšmo šaltinių, tačiau primygtiniu Vyriausybės atstovo siūlymu, nustatyti tyliąsias zonas Širvintose būtina.
2008 metais buvo patvirtintos Triukšmo prevencijos Širvintų rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklės. Atrodytų, jei jų būtų paisoma, to lyg ir pakaktų. Tačiau…
Praėjusiame tarybos posėdyje buvo patvirtintas Savivaldybės triukšmo prevencijos priemonių ir veiksmų planas 2013 – 2015 metams. Jame įsipareigojama jau per pirmąjį šių metų ketvirtį nustatyti tyliąsias zonas: viešąsias ir gamtos.
Nustatytose zonose bus siekiama išlaikyti minimalų triukšmo lygį. Gali nutikti ir taip, kad šiose teritorijose bus draudžiamas intensyvus eismas ir kiti mechaniniai garsai.
Įgyvendinat šį projektą, bus reikalingi nuolatiniai triukšmo matavimai bei stebėjimas, taip pat prireiks įrengti atitinkamus kelio statinius, kelio ženklus, netgi kompensacines priemones triukšmui mažinti. Tikriausiai, nesunku suvokti, kad visa tai – papildomos išlaidos biudžetui, vadinasi, visiems mokesčių mokėtojams.
Tad ar prieš įteisinant tyliąsias zonas nereikėjo gyventojų apklausos, platesnių diskusijų? Tiesa, žmonių siūlymai gali būti labai subjektyvūs. Tačiau pasidomėti, ar apskritai rajono gyventojai sutinka „mokėti“ už tylą Širvintose, matyt, būtų nepakenkę.
Pateiktame aiškinamajame rašte, kuris iš esmės turėtų paaiškinti projekto prasmę, rašoma: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971; 2010, Nr. 51-2479) 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame nurodyta, jog savivaldybių tarybos tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus, parengtas projektas „Dėl Širvintų rajono savivaldybės 2013-2015 metų triukšmo prevencijos priemonių ir veiksmų plano patvirtinimo.“ Galima suprasti – jei jau yra toks reikalavimas „iš aukščiau“, tai ir būtina balsuoti. Neatsižvelgiant į to reikalavimo savotišką absurdiškumą, mūsų miesto ir rajono specifiką.
Rytdienos rajono tarybos posėdžiui jau pateiktas sprendimo „Dėl tyliųjų viešųjų ir tyliųjų gamtos zonų Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje nustatymo“ projektas. Jame siūloma nustatyti, kad tyliosios viešosios zonos būtų: sveikatos priežiūros, globos ir socialinų įstaigų teritorijos, ikimokyklinių įstaigų teritorijos, maldos namų ir kapinių teritorijos. Tyliosiomis gamtos zonomis siūloma įteisinti Bartkuškio, Šešuolėlių ir Lygiaraisčio telmologinius draustinius. Numatyti patvirtinti ir tyliųjų viešųjų zonų dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodikliai, o tyliosiose gamtos zonose – maksimalus lygis dienos, vakaro ir nakties metu.
Norisi paklausti – ar tikrai minėtose teritorijose yra problemų dėl triukšmo (ar kas pateikė konkrečių skundų, išreiškė nepasitenkinimą)? Ar prieš taip skubotai teikiant sprendimo projektą buvo atlikti nuodugnūs tyrimai, ar buvo gilintasi į esamą padėtį? Tikrai neteko girdėti, kad kas skųstųsi dėl triukšmo kapinėse, prie ligoninės ar dėl kokių nors „orgijų“, trukdančių perėti paukščiams minėtuose telmologiniuose draustiniuose, ir t.t. Net ir dėl transporto priemonių keliamo triukšmo nėra pagrindo dejuoti, nes eismo intensyvumas mūsų miestelyje tikrai nėra didelis. O kaip galima apriboti triukšmą švietimo įstaigų teritorijose, jei nėra nustatytos ir įteisintos teritorijų ribos?
Tad ar tie visi apribojimai – ne galimas formalumas tik „dėl paukščiuko“? Juk sprendimui, panašu, gresia atsidurti tarp keleto kitų, kurie „veikia“ tik popieriuje.
Aura Jankūnaitė
Pyktis groziui kenkia.
koks piktas coment
Reikia suvokti, kad tyliųjų zonų įrengimas teritorijose, kurios nepasižymi aukštu triukšmo lygiu, nereikalauja didelių lėšų. Jei ten nebuvo triukšmaujama, iš esmės niekas ir nepasikeis. Tiesiog ši teritorija bus įvardinta tylioji zona, kuriai taikomi griežtesni triukšmo reikalavimai. Jokių kelio statinių, kurie reikalautų milžiniškų investicijų, įrenginėti nereikės.
Ir dar vienas dalykas. Iš kur ta mada tarp kabučių rašyti tokius žodžius kaip „mokėti“, „iš aukščiau“ ar „veikia“? Taigi kabutės yra naudotinos tik cituojamo teksto pažymėjimui.
Teisingai ir kandžiai yra pastebėjęs vienas autorius, kad kabučių “rašymas” tam, kad būtų “pažymėtas” perkeltine (t.y., ne pirmąja “žodynine”) prasme pavartotas “žodis”, yra bailumo ir debilystės “požymis”. Jei taip rašote, jums reikėtų pirštus “nukapoti”, kad praeitų “noras” rašyti visiems laikams.
Linkėjimai