Svarbu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Šiltėjant orams bunda erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai bei ligų platintojai.

Erkės – kraujasiurbiai voragyviai, išgyvenantys tik misdami šiltakraujų gyvūnų krauju, mėgstantys šilumą, drėgmę ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkami tankiuose lapuočių miško brūzgynuose, aukštoje žolėje. Aktyvi erkė paprastai tyko aukos nuo 10–20 cm aukščio žolės stiebelių jaunuolynuose, miško proskynose, kirtimuose. Nemažas skaičius žmonių erkių platinamomis ligomis užsikrečia ir savo gyvenamojoje aplinkoje (sodyboje, kolektyviniame sode, nuosavo namo kieme, miesto parke). Pažymėtina, kad erkiniu encefalitu galima užsikrėsti maistui naudojant nepasterizuotą karvių ar ožkų pieną.

Infekuota erkė, siurbdama aukos kraują, į žaizdelę išskiria ligos sukėlėjus. Erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net iki 15 dienų. Peržiemojusios erkės aktyvų sezoną dažniausiai pradeda kovo mėnesį ir jis tęsiasi iki pirmųjų šalnų – lapkričio mėnesio. Aktyviausios erkės būna gegužės pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio gale iki rugsėjo vidurio. Tačiau, esant švelniai žiemai, erkių aktyvumo sezonas gali pailgėti. Vidutinė temperatūra, kuriai esant erkė išlieka aktyvi, yra +5oC. Dažniausiai erkės užkrečia erkiniu encefalitu ir borelioze, kitaip žinoma kaip Laimo liga. 2020 metais Širvintų rajone buvo registruotas 31 susirgimas Laimo liga bei 13 susirgimų erkiniu encefalitu.

Laimo ligos inkubacinis periodas – nuo 2 iki 30 dienų nuo erkės įkandimo. Pirmasis simptomas – odos bėrimas (paraudimas) įkandimo ar kitoje kūno vietoje (klaidžiojanti eritema). Kiti šiai ligai būdingi simptomai labai panašūs į gripo: karščiavimas, šaltkrėtis, sąnarių, raumenų, galvos skausmas, bendras silpnumas. Skiepų nuo šio susirgimo nėra, imunitetas neįgyjamas (reiškia, kad šia liga galima sirgti pakartotinai). Profilaktika – individualios apsaugos priemonės.

Erkinis encefalitas – viena iš labiausiai paplitusių erkių platinamų ligų Europoje. Tai – sunkus susirgimas, pažeidžiantis centrinę nervų sistemą ir pasireiškiantis sunkiomis komplikacijomis. Ligos inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Pagrindiniai šios ligos simptomai: raumenų skausmas, karščiavimas, galvos skausmas, kosulys, dusulys, sąmonės sutrikimas, pusiausvyros sutrikimai, pykinimas, traukuliai, paralyžiai. Po šios ligos dažnai stebimi liekamieji reiškiniai. Persirgus įgyjamas imunitetas. Profilaktika – skiepai, po kurių imunitetas trunka 3-5 metus. Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama pradėti žiemą ar ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko imunitetui susidaryti iki erkių sezono pradžios. Skiepytis rekomenduojama visiems, tačiau labiausiai siūloma pasiskiepyti tiems gyventojams, kurie daug laiko praleidžia gamtoje ar miške. Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenys, kurių veikla susijusi su darbu gamtoje, yra skiepijami darbdavio lėšomis. Visiems kitiems, norintiems pasiskiepyti erkinio encefalito vakcina, reikia susimokėti patiems. Visais su skiepais susijusiais klausimais reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Siekiant apsisaugoti nuo erkių, labai svarbios ir profilaktikos priemonės: patariama einant į mišką apsirengti šviesiais drabužiais, nes ant jų geriau matosi ropojančios erkės, užsidėti gerai priglundantį galvos apdangalą, mūvėti ilgas kelnes, sukištas į kojines ar batus, vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo. Labai svarbu naudoti erkes atbaidančius repelentus. Grįžus į namus būtina atidžiai apsižiūrėti savo kūną, nusiprausti po dušu, gerai išsišukuoti plaukus. Erkinio encefalito sezono metu patartina vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia kuo skubiau ją ištraukti: pincetu (arba pirštais) suimti kuo arčiau kūno odos, nesuspaudžiant pilvelio, ir staigiu judesiu į viršų ištraukti. Įkandimo vietą nuplauti vandeniu ir muilu, dezinfekuoti. Apie mėnesį laiko reikėtų stebėti savo sveikatą, o atsiradus paraudimui įkandimo vietoje, karščiavimui ar gripą primenantiems simptomams, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kotryna Žigaitė
Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti Širvintų skyriaus vedėjo funkcijas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+