Šitake grybų Lilija Serekpajevienė užsiaugina pati…

Lilija Serekpajevienė šaldiklyje randa vietos ir uogoms, ir šitake grybams.
Lilijos rankose šaldytos mėlynės, o šaldiklyje savo eilės laukia juodieji serbentai, braškės, avietės, trešnės…

Vos pajutę galvos skausmą, skrandžio sutrikimą ar pirmuosius peršalimo simptomus daugelis skuba pirkti vaistų. Tačiau yra ir tokių, kurie vietoj tabletės renkasi vaistažoles, nes tiki, kad žolelės yra veiksmingos, o jų šalutinis poveikis mažesnis nei medikamentų. „Patariu praverti savo namų vaistinėles – pirmiesiems simptomams malšinti bei gydyti puikiai tinka ir natūralios priemonės: liepžiedžiai, čiobreliai, ramunėlės, mėtos, aviečių ir žemuogių lapeliai. Žiemą šių vaistažolių reikėtų turėti kiekvienos savo šeimos sveikata besirūpinančios moters virtuvėje“, – sako Lilija Serekpajevienė, kuri, pasirodo, su šeima užsiaugina ir šitake grybų.

Lilija Serekpajevienė upinių mėtų randa Motiejūnų mariose

-Kokias vaistažoles patartumėte rinkti?

-Nesame kokie nors ypatingi vaistažolininkai, vaistažoles renkame savo naudojimui, arbatai. Bėgant metams, savaime pasiliko tokios žolelės, iš kurių galima pasigaminti skanią arbatą, ir kurios stiprintų sveikatą. Pavyzdžiui, mėtą surinkome plaukiodami su irklentėmis po Motiejūnų marias. Jų ištakoje radome upines mėtas. Tą vietą žino ir prie jų gali priplaukti tik žvejai. Jos labai toli, niekam nežinomos, todėl auga sveikos, nepažeistos jokios taršos.

Jeigu nori kokio nors specialaus poveikio organizmui, tada reikia gerti vienos rūšies arbatą. Pavyzdžiui, žinovai sako, jog čiobrelių arbata, tai žolė nuo šimto ligų, tačiau dažniausiai šildančią kvapnią čiobrelių arbatą prisimename peršalus. Nors žiemos šalčiai dar ateityje, tačiau orai šiais metais labai permainingi, ir galima greitai susirgti.

Arba visiems gerai žinoma liepžiedžių arbata, kuri gali puikiai pakeisti tokius vaistus kaip paracetamolis ar aspirinas. Jei krečia karštis, tiek suaugusiems, tiek vaikams pravartu išgerti karštos liepžiedžių arbatos su medumi. Tokia arbata labai skani, o dėl prakaitavimą skatinančio poveikio, liepžiedžių arbata „numuša“ temperatūrą.

Lilija Serekpajevienė rodo įvairių vaistažolių mišinį.
Šioje Lilijos Serekpajevienės dėžėje – įvairių vaistažolių mišinys.
Šaldiklyje laikomi jau paruošti valgymui šitake grybai.
Šaldiklyje laikomi jau paruošti valgymui šitake grybai.
Vaistažolių kvapai patinka visiems…

Lilijai skanios visos arbatos, bet turi ką išskirti

-Kokią arbatą geria jūsų šeima ir kokia jums pati skaniausia?

-Rytais geriame arbatžolių mišinį, į kurį įeina medetka, ramunėlė, mėta, truputis čiobrelio, liepžiedžio… Man skanios visos, nors galbūt reikėtų išskirti erškėtrožių žiedlapių, ramunėlių, kmynų arbatas.

-Kokias dar įdomesnes žoleles turite surinkusi ir laikote atsargoje savo vaistinėlėje?

-Ir pati sodinau ir rinkau ežiuolę. Šis augalas pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurios stiprina imuninę sistemą, veikia prieš mikrobus ir bakterijas. Labai naudingas augalas – anyžinis lofantas. Jis stiprina organizmą. Jeigu kankina nemiga ar galvos skausmas, patartina pagalvę prikimšti išdžiovintų anyžinio lofanto lapų. Sakoma, jog praeis nemiga ir galvos skausmas dings. Išdžiovintas įvairias žoles sudedu ir laikau atskiruose induose, iš kurių galime pasigaminti įvairių mišinių, pagal kiekvieno skonį. Galima paragauti net dilgėlių arbatos.

Lilija Serekpajevienė: šeimoje stengiamės kuo mažiau naudotis parduotuvės maistu

-Nuo ko prasidėjo jūsų meilė arbatžolėms ir noras jas rinkti?

-Matyt, nuo noro gyventi sveikai, kiek įmanoma saugoti savo šeimos narių sveikatą. Visi šeimoje stengiamės kuo mažiau naudotis parduotuvės maistu. Žinoma, be jo neišsiversi. Tačiau pieną perkame iš kaimynės, kuri laiko karvę. Patys auginame broilerius, kad valgytume šviežią ir sveiką mėsą. Laikėme triušius, gerų veislių, bet atsisakėme, nes vyrui paskui nekyla ranka juos užmušti… Žinoma, ne visiems žolelių arbata patinka, kai kurie įpratę gerti pirmą pasitaikiusią, nuo parduotuvių lentynų.

-Ant stalo matau ne tik arbatžolių lapelius, tačiau ir kavos miltelius…

-Tai gilių kava, kurią pasigaminame patys. Žinoma, gilių kavos galima ir nusipirkti, tačiau pačių pasigaminta bus ir šviežesnė, ir sveikesnė. Pirmiausia, gilių reikia prisirinkti – tai bene lengviausias darbas. Rinkti reikia prinokusias, ligų ir kenkėjų nepažeistas, kitaip sakant, – giles be skylučių ir be kepurėlių. Sunkiausias darbas – jų gliaudymas. Reikia surasti gilėje tam tikrą griovelį, tada jau būna lengva ją „nurengti“ – nuimti kevalą. Giles „nurenginėja“ vyras. Tada padžioviname, paskrudiname, nuimame odelę ir vieną ar dvi paras mirkome piene, kad liktų mažiau kavos aitrumą sukeliančių taninų. Paskui vėl padžioviname. Paskrudinus iki rudumo, jau galima ir malti. Geriausia yra jau paruoštą gilių kavos mišinį sudėti į verdantį vandenį ir dar pavirti kelias minutes, nes vien užplikius verdančiu vandeniu, kava gali būti nepakankamai stipri. Galima pagardinti kavą pienu, dvigubai veiksmingesnė ji bus, jei vartosite su cinamonu.

Gilių kava ypač naudinga diabetikams

-Ar tiesa, kad gerti iš „ąžuolo vaisių“ – gilių – pagamintą kavą labai sveika?

-Tinklalapyje lsveikata.lt skaičiau, kad gilės žadina apetitą, gerina virškinimą, padeda nuo apsinuodijimo, viduriuojant. Ąžuolo vaisiai sumažina gerklės, dantų skausmą, sustiprina dantenas. Gilių kavą patariama vartoti diabetikams, kadangi ji mažina cukraus kiekį kraujyje. Taigi gilių kava nekenkia, o atvirkščiai gerina sveikatą.

Patys užsiaugina šitake grybų

-Minėjote, jog dar auginate keistu pavadinimu grybus? Ir dar medyje?

-Taip. Auginame šitake grybus. Jų tėvynė yra Japonija, ten šie grybai auginami ant tam tikros ąžuolo rūšies. Taigi, ir Lietuvoje geriausia šitake auginimui naudoti ąžuolinius rąstus. Geriausia juos kirsti žiemą, paskui palaikyti apie du mėnesius. Tada galima įskiepyti grybieną. Kiekviename rąstelyje išgręžiamos skylutės, į kurias rankomis įstatomos grybienos kapsulės. Tada užtepame tas skylutes karštu vašku. Kadangi šiems grybams augti reikalinga drėgmė, juos dar mirkome. Tai gana sudėtingas procesas, nes reikia žinoti kada ir kiek laiko rąstus reikia mirkyti. Pirmo derliaus galima tikėtis tik po gerų metų.

-Ar verta tiek dėl jų vargti? Kam šie grybai reikalingi?

-Manoma, kad šitake grybai valo kraują, skatina gyvybingumą, netgi pratęsia jaunystę. Šių laikų mokslo tyrėjai taip pat labai giria šiuos grybus, nes tai gera priemonė prieš vėžį, padidėjusį cholesterino kiekį, trombų susidarymą. Juk ne veltui japonai tokie ilgaamžiai. Ir šiaip tai skanūs grybai. Kuo didesni, tuo jie skanesni.

Šalia šitake – karkvabaliai … žvejybai

-Be grybų jūsų šaldytuvas pilnas įvairiausių gamtos gėrybių… Mačiau net kažkokius užšaldytus vabalus…

-Tai karkvabaliai. Nepagalvokite, kad vabalais maitinamės, jie laikomi žvejybai… Šaldome įvairias uogas – juoduosius serbentus, braškes, avietes, mėlynes, trešnes. Jas galima užpilti pienu ir su plaktuvu pasidaryti nuostabius kokteilius. Kasdieniniam naudojimui reikalinga sušaldyta pomidorų tyrė, rūgštynės, krapai, čili.

Padeda vyras ir trys vaikai

-Viena tikrai nespėtumėte visuose darbuose. Kas jums padeda?

-Pirmiausia – mano vyras, kuris yra be galo darbštus žmogus. Dar turiu tris vaikus. Vyresnei dukrai Ainei jau 22 metai. Paprastai kol vaikai maži, jie nelabai nori užsiimti darbais. Galvojau kad ir Ainė nieko nei sodins, nei augins, o, pasirodo, ji viską prisimena ir žino. Kai pradėjo gyventi savarankiškai, tai net gyvendama užsienyje ant palangės augino agurkus, pomidorus ir net vaistažoles. Pasirodo ji viską matė ir girdėjo, viską prisimena nuo vaikystės. Būdavo, padėdavo, tačiau didelio entuziazmo nerodė, o dabar esu nustebusi… Grįžo į Lietuvą. Traukė namai, žemė. Būdavo, atvažiuoja, labai džiaugiasi, eina, daro, skina, gamina. Sugalvojo net muilą virti, pati gaminosi kosmetiką.

Sūnus Edgaras mokosi Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Jis visiškas „tiksliukas“, galvoja studijuoti inžinerinius mokslus. Jeigu abi merginos menininkės, kūrėjos, tai sūnus – priešingybė. Nors visi stebisi ir klausia, kaip tu jį priverti dirbti darže? Bet jis su manimi ravi, sodina pomidorus. Viena nieko nepadaryčiau, nes turime penkis šiltnamiukus. Jis eina kartu su manimi į šiltnamius, ten pasiskirstome darbais: kažkas sodina, kažkas laisto, kažkas riša… Jauniausia dukrytė dar tik šeštokė. Šiais metais be pomidorų ir agurkų dar pasodinome 12 tūkst. braškių daigų ir per tūkstantį šilauogių. Kaip sakau, kad nebūtų liūdna gyventi…

Remigijus Bonikatas
Rajono tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.2 (5 įvert.)
scroll to top
error: Kopijuoti negražu!
+