Žmonės kartais sutapatina tokias sąvokas kaip AIDS ir ŽIV. Klaidingai manoma, kad AIDS yra tarptautinis ligos pavadinimas, o ŽIV – sulietuvintas jos variantas. Bet tai nevisai tiesa. ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS – įgytą (akvizitinį) imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. AIDS yra paskutinė ŽIV ligos stadija.
Kaip apibūdina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, patekęs į žmogaus organizmą ŽIV naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje kontroliuojančius infekcijas. ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. ŽIV užkrečia žmogaus ląsteles ir naudojasi jomis daugindamasis (kurdamas savo kopijas). ŽIV infekuoto žmogaus organizme atitinkamos ląstelės laipsniškai sunaikinamos. Kai šios ląstelės žūva, silpsta infekuoto žmogaus imuninė sistema ir padidėja rizika susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis ar tam tikromis vėžio rūšimis.
Higienos instituto skelbiamais duomenimis, per pastaruosius trejus metus (2018-2020) Lietuvoje buvo užregistruotas 81 naujas susirgimas AIDS, o beveik pusė šių atvejų (37) – 2018 metais.
Ši situacija lėmė, kad 2020 metų gale Lietuvoje iš viso turėjome 633 sergančiuosius šia liga, o per trejus metus sergamumo lygis išaugo nuo 21,08 iki 22,65 atvejo, tenkančio 100 tūkst. gyventojų.
72 iš 633 sergančiųjų buvo įkalinimo įstaigose, užsieniečiai arba įvardijami kaip nežinomi.
Pagal sergamumą AIDS Lietuvoje ypač išsiskyrė Klaipėdos apskritis, kurioje 100 tūkst. gyventojų teko 53,76 atvejo, o pačiame Klaipėdos mieste sergamumo lygis beveik 5 kartus viršijo šalies vidurkį ir siekė 101,31 atvejį 100 tūkst. gyventojų.
Per pastaruosius trejus metus Širvintų rajono savivaldybėje naujų AIDS atvejų registruota nebuvo, o 2018, 2019 ar 2020 metų pabaigoje rajone turėjome 2 sergančiuosius. Pagal sergamumo lygį (13,42) beveik dvigubai atsilikome nuo šalies vidurkio, bet šių skaičių gerais laikyti dar negalime. Higienos instituto pateikiamais duomenimis, 2020 metų pabaigoje nebuvo užregistruota nė vieno sergančiojo AIDS Birštono, Neringos, Pakruojo, Kupiškio, Lazdijų ir Utenos savivaldybėse. Sostinės regione geriausia situacija fiksuota Šalčininkų rajone, kur registruotas tik 1 gyventojas, sergantis AIDS, o sergamumo lygis sudarė 3,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Pagal bendrą sergančiųjų skaičių (141) Vilniaus miestas Lietuvoje žengė iškart po Klaipėdos (151). Tarp mūsų kaimynų po 5 sergančiuosius gyveno Jonavos ir Ukmergės rajonuose, 1 – Molėtų, 8 – Vilniaus rajone.
Žmogaus imunodeficito virusas priklauso retrovirusų grupei, vadinamai lentivirusais, nes jie vystosi lėtai. Paprastai prabėga ne vieneri metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. Mokslininkai nustatė du ŽIV tipus: ŽIV-1 ir ŽIV-2, kurie yra šiek tiek genetiškai skirtingi. Viruso tipas turi įtakos ŽIV ligos progresavimo greičiui, perdavimo tikimybei. Abu tipai plinta tais pačiais būdais ir abu sietini su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Pasaulyje dauguma žmonių yra užsikrėtę ŽIV-1 tipo virusu. ŽIV-2 paplitęs Vakarų Afrikoje ir plinta ne taip lengvai kaip ŽIV-1 bei lėčiau nei ŽIV-1 progresuoja į AIDS. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu.
ULAC aiškina, kad infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.
Taigi sergantieji AIDS – tik viena šios liūdnos statistikos dalis. Per trejus metus Lietuvoje išaiškinti 450 asmenų, kurie yra ŽIV nešiotojai. Tarp jų 18 – įkalinimo įstaigų klientai, užsieniečiai ar nežinomi.
2020 metų pabaigoje šalyje iš viso gyveno 3462 asmenys, identifikuoti kaip ŽIV nešiotojai, 1051 jų – Sostinės regione. Jei šalyje buvo kelios savivaldybės, neturėjusios sergančiųjų AIDS, tai ŽIV nešiotojų nebuvo tik Birštone.
Širvintų rajone 2018-2020 metais nebuvo nustatyta nė vieno ŽIV nešiotojo, bet praėjusių metų pabaigoje rajone gyveno 8 tokie asmenys. Tiesa, per trejus metus jų skaičius nepakito, o pagal sergamumo lygį (53,67 atvejai 100 tūkst. gyventojų) daugiau nei dvigubai atsilikome nuo šalies vidurkio (123,86).
Tarp kaimynų praėjusių metų pabaigoje 25 ŽIV nešiotojus registravo Ukmergės rajonas, 58 – Vilniaus rajonas, 24 – Jonavos rajonas, 10 – Molėtų rajonas.
ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.
Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, yra ŽIV testas, t. y. tyrimas dėl ŽIV. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos ar iš piršto. Antikūnai organizme randami ne iš karto po užsikrėtimo, o praėjus 3-4 savaitėms ar net keliems mėnesiams. Patvirtinamąjį tyrimą, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV, atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Vilniuje. Pirminį tyrimą dėl ŽIV galima atlikti poliklinikose, šeimos medicinos centruose ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose arba pačiam įsigijus greitąjį testą vaistinėje ar elektroninėje parduotuvėje.
ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai, slopinantys ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina.
Parengė Gintaras Bielskis
