Nuotr. iš knygos: Dinulos, James G. H, and Thomas P. Habif. Habif’s Clinical Dermatology: A Color Guide to Diagnosis and Therapy., 2021. Print.
Paskutinį kartą rašytame straipsnelyje užsiminiau apie dažniausią odos vėžį, o šios dienos tema bus pavojingiausias, arba odos vėžys žudikas. Žinoma, tai – melanoma. Apie šį vėžį girdėję esame visi, net ir grožinėje literatūroje dėl savo akivaizdumo ir išvaizdumo šis odos vėžys yra pelnęs žudiko šlovę. Bet ar jo lengva išvengti, tai jau kita kalba.
Reikėtų žinoti, kad galime skirti tris šio vėžio atmainas: lėtai augantis, vidutiniškai greitai augantis ir žaibinis. Žaibinės melanomos dažniausiai nepriklauso nuo turimų apgamų skaičiaus ir yra mirties nuosprendžiai, jos auga taip greitai, kad praktiškai retai kada pavyksta jas laiku nustatyti ir gydyti. Šios melanomos yra gryna gyvenimiškoji rusiška ruletė – susiklostė nepalankios aplinkybės (prigimtis, įpročiai, aplinka), ir jau turi bėdą. Visa laimė, kad šie žudikai nėra labai dažni, o vidutiniškai greitai augančios ir lėtai augančios melanomos gali būti laiku nustatytos, gydomos ir išgydomos. Tačiau, kaip visada, tam reikia šiek tiek pasistengti: bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą ir reguliariai, bent kartą per mėnesį, atidžiai apsižiūrėti savo kūno odą atkreipiant dėmesį į naujai atsirandančias pigmentines dėmes, apgamus ar besikeičiančius jau esamus apgamus.
Nors pacientams dažnai sakome – ateikite bent kartą per metus pasitikrinti apgamų, tačiau iš tikrųjų turime galvoje darinius kūno odoje. Tik 30 procentų melanomų atsiranda buvusio apgamo vietoje, dažniausiai jos būna naujai atsiradusios pigmentinės dėmės, tik dėl savo lėto augimo būna nepastebimos ir laikomos paprastu apgamu. Todėl labai svarbu atsiminti kelias paprastas taisykles. Svarbiausia yra „bjauriojo ančiuko“ taisyklė – jei kažkoks kūno odos darinys aiškiai skiriasi nuo kitų, būtina susirūpinti ir jį parodyti savo gydytojui dermatovenerologui, nes tik Hanso Kristiano Anderseno pasakoje bjaurusis ančiukas virsta gulbe. Gydytojų dermatovenerologų praktikoje tokie „bjaurieji ančiukai“ dažniausiai nieko gero nežada, todėl jei tai nėra banali senatvinė karpa (seborėjinė keratozė, keratoma), toks darinys turės būti chirurgiškai pašalintas.
Kita mažiau patikima, tačiau labai išpopuliarinta yra ABCDE taisyklė. Lietuvių kalboje ši iš anglų kalbos ateinanti mnemonika neturi raides atitinkančių žodžių, bet jos žinutė paprasta: jei vertindami savo apgamą matote A – asimetriją (angl. Asimmetry), B – krašto netolygumą (angl. Border), C – spalvų nevienodumą (angl. Colour), D – diametrą didesnį nei 5 mm (angl. Diameter), E – iškilumą (angl. Elevation) ar kitimą (ang. Evolution), vertėtų apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą. Šios taisyklės trūkumas tas, kad kai plika akimi pastebime išvardintuosius požymius, dažniausiai liga jau būna pažengusi, todėl visada geriausia taisyklė yra budrumas ir kasmetinis apsilankymas pas gydytoją.
Lietuvoje statistikos duomenų trūksta. Turime tik 2012 metų vėžio registro duomenis, tačiau pagal juos melanoma nepatenka į dešimtuką dažniausių vėžių. Europoje situacija kiek kitokia – melanoma patenka į dažniausių piktybinių vėžių dešimtuką, tad lietuviškąją statistiką, matyt, reiktų vertinti atsargiai.
Kas turi didesnę riziką susirgti šiuo vėžiu? Kaip visada – šviesiaodžiai, mėlynakiai, raudonplaukiai asmenys, taip pat asmenys, vaikystėje turėję strazdanų, ir ypač tie asmenys, kurie saulėje niekada neįdega. O ką jau kalbėti apie saulės, realios ir ypač dirbtinės, mėgėjus! Jie kartu su žalingų įpročių turėtojais patenka į „juodąjį sąrašą“. Itin reikšmingi visų odos vėžių, o ir melanomos atsiradimui yra odos nudegimai saulėje, ypač patirti vaikystėje, todėl būtinai turėtume saugoti savo vaikus.
Kita bėda – daugybiniai apgamai. Daug apgamų (daugiau kaip 50) turintys žmonės turi didesnę riziką susirgti melanoma, todėl jie turėtų būti reguliarūs gydytojų dermatovenerologų lankytojai. Iš daug apgamų turinčių asmenų reiktų išskirti tuos, kurių apgamai yra „negražūs“ arba, kitaip sakant, atipiniai, – tokie asmenys, ypač jei dar yra turėję melanomos atvejų šeimose, yra didelės rizikos grupėje. Atskira kategorija yra įgimti apgamai (su jais gimstama, nes paprastai apgamai yra įgyjami odą veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams). Tokie, ypač didesni už delną, apgamai turi didesnę supiktybėjimo riziką.
Dar viena atskira žmonių grupė yra sergantieji bet kokiu odos vėžiu, net ir ankstesniame straipsnelyje minėta bazalinių ląstelių karcinoma. Šie asmenys turi griežtai laikytis nurodyto lankymosi pas gydytoją grafiko – pirmus metus kas tris mėnesius ir pan. Asmenims, kurių imuninė sistema sutrikusi, gyvenimas niekur nelepina, tad ir melanomos, kaip ir kitų vėžių rizika, tokiems asmenims yra didesnė.
Melanoma išskirtinai turi vieną negerą savybę – ji mėgsta jaunus žmones, tai vienas iš dažniausių asmenų iki 30 metų (ypač moterų) vėžys. Visa laimė, kad moterys yra pačios uoliausios savo sveikatos saugotojos ir jos dažniausiai laiku kreipiasi į gydytoją.
Apibendrinant reikia vėl priminti gyvybes saugantį mūsų pačių budrumą stebint atsirandančius kūno darinius ar apgamus. Reguliariai lankantis pas gydytoją dermatovenerologą, mūsų pačių stebimi dariniai ir apgamai, ypač sunkiau pasiekiamose vietose, bus dažniau apžiūrėti ir įvertinti. Jei gydytojui darinys ar apgamas pasirodys įtartinas, bus rekomenduota jį chirurgiškai pašalinti (tokios „mažosios“ chirurgijos operacijos turėtų būti atliekamos beveik kiekvienoje didesnėje poliklinikoje ar ligoninėje, tą gali atlikti ir jūsų gydytojas dermatovenerologas). Primenu, kad kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą dėl apgamų patikrinimo, šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas.
Justas Arasimavičius
Širvintų ligoninės ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas
