Didmiesčių ligoninės atsigauna, o rajoninės?

„Širvintų kraštas“ ne kartą rašė apie situaciją dėl Širvintų ligoninės. Kaip pamenate, ši problema palietė nemažai mažųjų šalies ligoninių, kadangi dėl sumažėjusių paslaugų, kurias teikia rajoninės ligoninės, smarkiai išseko finansavimo iš ligonių kasų srautas. Ligoninėms atsidūrus ties užsidarymo riba, Sveikatos apsaugos ministerija prabilo apie tai, ar apskritai rajonuose reikalingos šios įstaigos. Bent jau tokios, kokios veikia šiuo metu.

Dar 2017 metais šalies rajoninių ligoninių vadovai, susitikę su tada ministro poste dar tik pradėjusiu apsiprasti sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos turimą regioninės gydymo įstaigų struktūros viziją. O ji buvo tokia: stengiantis optimizuoti finansus, ligoninėse esantys skyriai ir toliau po truputį bus uždaromi, kol liks tik slaugos ir skubios pagalbos paslaugos. Toks formatas buvo numatytas daugeliui provincijos ligoninių.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas tada lyg ir pritarė ministrui pareikšdamas, kad iki 2020-ųjų (taigi, jau kitų metų) Lietuvoje gali nelikti 10-15 rajonų ligoninių, kurios 2017-aisiais turėjo 361 tūkst. eurų nuostolių, o praėjusiais, 2018 metais, jų nuostoliai turėjo priartėti prie 3 mln. eurų. Kaip matysime vėliau, ši prognozė buvo pernelyg pesimistinė.

Nerimą kėlė tai, kad 2018-ųjų pabaigoje jau imta kalbėti, kad uždarymas šalyje jau laukia 20-30 ligoninių.

Nesulaukę nei iniciatyvos, nei paramos iš opozicijoje esančių tarybos narių, kurių valdymo laikais priimti sprendimai iš dalies lėmė, kad Širvintų ligoninė atsidurtų tokioje situacijoje, valdantieji ėmėsi ryžtingų veiksmų išsaugoti Širvintų ligoninę, stabilizuoti finansinę padėtį, surasti visas puses labiausiai tenkinantį veiklos modelį. Ne kartą įstaigos veiklą finansiškai parėmė Savivaldybė. Pavyzdžiui, vykdant sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę, siekiant paslaugų kokybės ir prieinamumo rajono gyventojams gerinimo, VšĮ Širvintų ligoninei 2018 metais buvo skirta 14,5 tūkst. eurų rentgeno įrangos remontui. Širvintų ligoninei buvo kompensuota 9 tūkst. eurų suma, ambulatorinių chirurginių paslaugų teikimo išlaidų Širvintų rajono savivaldybės gyventojams, nes valstybė šioms paslaugoms pinigų neskiria.

Be to, susibūrė iniciatyvinė grupė, kurią sudarė Tarybos nariai Marija Gudonienė, Daiva Puzinienė, Remigijus Bonikatas ir VšĮ Širvintų ligoninės atstovai Nijolė Vasiliauskienė, Aldona Beliakova, asociacijos Širvintų miesto bendruomenės „Mūsų Širvintos“ pirmininkė Inga Vaickienė. Grupė parengė peticiją, kurią pateikė valdžios institucijoms. Be kitų dalykų joje teigta, kad iniciatyvinė grupė yra patenkinta Širvintų ligoninėje teikiamomis paslaugomis, nuoširdžiu ir atsidavusiu medicinos personalu. „Vietoje teikiamos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su Širvintų rajono gyventojų sveikata ir netgi gyvybe, jos yra labai reikalingos ir būtinos. Širvintų rajone didesnė gyventojų dalis gyvena kaimiškose vietovėse, todėl nuvažiuoti į Vilniaus ar Ukmergės gydymo įstaigas daugelis negali ir dėl finansinių priežasčių,“ – rašoma peticijoje.

Iniciatyvinės grupės manymu, vieši pareiškimai apie galimą mažųjų ligoninių, tarp jų – ir Širvintų – uždarymą daro neigiamą įtaką stengiantis pritraukti, išlaikyti jaunus medikus, mažina žmonių pasitikėjimą ir pačiomis įstaigomis, ir šalies valdžios atstovais.

Kreipęsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, iniciatyvinės grupės nariai ir peticiją pasirašę keli tūkstančiai rajono gyventojų paprašė išsaugoti VšĮ Širvintų ligoninę ir visas šiuo metu joje teikiamas paslaugas.

Kol kas anksti daryti išvadas, kaip per metus pasikeitė valdančiųjų požiūris į esamą problemą. Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad pernai sumažėjo į skolas įklimpusių ligoninių.

„Bendrai pastebima, kad vis mažiau žmonių guldoma į ligoninę, daugėja ambulatorinių paslaugų, taip pat plečiasi paslaugų spektras privačiame sektoriuje. Tokias tendencijas Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai pristatė per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį,“ – informuota internete.

Rašoma, kad apžvelgdama situaciją 2018 metais, VLK atstovė Simona Adamkevičiūtė teigė, jog bendras universiteto ligoninių finansinis rezultatas yra teigiamas. Jis šiek tiek sumažėjo (palyginti su prieš tai buvusiais metais) todėl, kad „universiteto ligoninės skiria papildomų lėšų didinti darbo užmokestį gydytojams ir slaugytojams“.

Pasak VLK atstovės, respublikos ligoninių bendras finansinis rezultatas liko stabilus, regiono ligoninių situacija smarkiai pagerėjo (buvo neigiamas rezultatas, tapo plius 1 mln. eurų), tačiau rajono ligoninių nuostoliai didesni: „bendras rezultatas išaugo nuo minus 900 tūkst. eurų iki 1,6 mln. eurų“.

VLK atstovės teigimu, gerėjo ir miesto poliklinikų, pirminių sveikatos priežiūros centrų finansinė būklė, bendras teigiamas rezultatas buvo ir susumavus greitosios medicinos pagalbos stočių, slaugos ligoninių finansinius rezultatus.

Tačiau tose grupėse buvo ir įstaigų turinčių neigiamą rezultatą. 2017 metais į „minusą“ dirbo 92 įstaigos, 2018 metais tokių liko 58.

Tarp visų ligoninių VLK atstovė pirmiausia išskyrė Vilniuje esančią Žalgirio kliniką, kurios neigiamas rezultatas sumažėjo, bet jis sudaro beveik dešimtadalį (9 proc.) įstaigos pajamų.

Respublikos ligoninių su neigiamu finansiniu rezultatu per metus sumažėjo dvigubai, liko vos dvi – tai vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Tačiau jų neigiamas rezultatas nebuvo didelis, jis sudarė 0,1-0,2 proc. įstaigos metinių pajamų.

Regionų gyventojus labiausiai turėjo sudominti informacija apie situaciją regionuose. Pasirodo, iš regiono ligoninių tik dvi (Kėdainių ir Telšių) baigė su „minusu“. Kėdainių ligoninės neigiamas finansinis rezultatas sumažėjo keturis kartus (nuo 107 tūkst. iki 25 tūkst. eurų), o štai Telšių ligoninės finansinė situacija pablogėjo keturis kartus (nuo „minus“ 42 tūkst. iki 166 tūkst. eurų). Bet tai sudaro tik 2 proc. įstaigos pajamų.

Akcentuota, kad dešimt rajono ligoninių turi neigiamą finansinį rezultatą. Tarp jų buvo paminėtos Ignalinos, Šalčininkų, Molėtų, Pakruojo, Visagino ligoninės. Tai, kad Širvintų ligoninė nebuvo paminėta, leidžia tikėti, jog valdžios ir visuomenės dedamos pastangos duoda rezultatų.