Alzheimerio ligą būtina gydyti pačioje jos pradžioje, nes vėlesnėse ligos stadijose gydymas vaistais dažniausiai būna nebeefektyvus. Diagnozavus laiku, paprastai skiriami vaistai, pvz. donepezilis, rivastigminas, ginkgo biloba ir kt. Haliucinacijoms, kliedesiams, agresijai ar nemigai gydyti taip pat skiriami vaistai, tokie kaip risperidonas, olanzapinas, buspironas ir kt. Pacientui ir jo artimiesiems neretai rekomenduojama psichoterapija bei savitarpio pagalbos grupės.
2023 metais Širvintų rajone dėl Alzheimerio ligos į medikus kreipėsi 25 gyventojai, o tai sudarė 1,69 atvejo tūkstančiui gyventojų. Tai šiek tiek daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (1,36).
Lyginant su ankstesniais metais, sergančiųjų Alzheimerio liga skaičius išlieka panašus: 2019-2022 metais gydyta po 26 gyventojus.
Alzheimerio liga dar kartais įvardijama kaip demencija (įgyta silpnaprotystė), nors tai ne visais atvejais yra tikslu. Pernai mūsų rajone demenciją gydėsi 223 gyventojai.
Reikia paminėti Alzheimerio ligą pagal kai kuriuos simptomus galinčius priminti psichikos ir elgesio sutrikimus, ypač dėl kenksmingo žmogaus gyvenimo būdo. Gal atrodys jog tai tėra pavieniai atvejai, Higienos instituto kaupiami duomenys rodo kitaip. Pavyzdžiui, dėl alkoholio vartojimo 2023 metais Širvintų rajone psichikos ir elgesio sutrikimai buvo diagnozuoti 160, o dėl kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo – 16 pacientų.
Nustebinti gali ir kiti skaičiai. Sakykime, pernai dėl šizofrenijos gydyti ar ši liga diagnozuota 67, depresija – 441, psichologinės raidos sutrikimai – 63, elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje – 41 Širvintų rajono savivaldybės gyventojui. Tad nė kiek nesuklysime pasakę, kad šiomis ligomis sergančių žmonių sutinkame kone kasdien. Juk 441 depresija sergantis žmogus tai maždaug tiek, kiek yra gyventojų Kabaldoje ar daugiau, nei 2021 metais surašyta visoje Kernavės seniūnijoje.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 23 d. laikraščio numeryje.
